Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.
Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.
Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių.Bene žymiausias tokių ekspedicijų pavyzdys – tai 1911 m. vykusios norvego Roaldo Amundseno ir brito Roberto Skoto lenktynės į Pietų ašigalį, pasibaigusios visos R. Skoto komandos žūtimi.
Šiais laikais mokslininkai Antarktidą tiria saugesniais būdais. Jos teritorijoje pastatyta apie 70 laikinų ir nuolatinių tyrimų stočių, kuriose įsikūrę specialistai iš įvairių pasaulio valstybių.
Štai Australija Antarktidoje turi tris tyrimų stotis. Senausioji iš jų – tai Mausono stotis, pastatyta dar 1954 m. Joje dirbantys mokslininkai analizuoja klimato kaitą, taip pat mėgina rasti būdų, kaip nuo neigiamo žmonių poveikio apsaugoti Antarktidos žemyną, laukinę gamtą ir žuvų išteklius. Itin atšiauriomis klimato sąlygomis dirbantiems mokslininkams sudarytos kiek įmanoma patogesnės gyvenimo sąlygos. Tyrimų stotis – tai tarsi mažas miestelis. Jame įrengtos vėjo jėgainės, laboratorijos, maisto ir įrangos sandėliai. Transporto priemonėmis ir elektros tiekimu rūpinasi mechanikai, sotų maistą ruošia virėjai, komandos sveikatą prižiūri gydytojas. Gyvenamosiose patalpose mokslininkams parūpintas bevielis internetas, netrūksta ir kitų pramogų: ten rasime treniruoklių salę, namų kino teatrą, pirtį. Drąsiausieji net ir eketėje išsimaudyti kartą per metus išdrįsta.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
