Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.
Netikėtai daug sparnuočių susitelkė Žuvinte. Ypatingai daug žąsų. Daugiau, nei vienuolika tūkstančių praskrendančių želmeninių, baltakakčių ir pilkųjų žąsų būrys, vos tik prašvitus, išplasnoja į aplinkinius laukus. Į ežerą žąsys grįžta jau tik visai vėlai prieš temstant. Žuvinto rezervato mokslininkai skaičiuoja migrantes kiekvieną dekadą.
„Lapkričio pabaigoje jų jau buvo sumažėję bene iki penkių tūkstančių, tačiau šiomis mėnesienos naktimis jų klegesio vėl pilnas ežeras. Tenka tik spėlioti kodėl jos pasirinko Žuvintą. Gal tiems paukščiams jau įkyrėjo pasirodęs sniegas kur nors šiauriau Žuvinto – Lietuvoje, gretimose Baltijos šalyse ar Rusijoje iš kur žąselės atplasnoja. Gal yra ir kitos jų susitelkimo Žuvinte priežastys. Kol ryte visos jos išsirengia palikti ežerą, čia pilna žąsų klegesio. Dabar tai daugiausia želmeninės žąsys, baltakakčių ir pilkųjų žąsų likusi tik nežymi dalis. Jei paukščius pravaiko amžinai alkanas jūrinis erelis, žąsys kyla ir sprunka visos vienu metu iš ežero didžiuliais būriais ir jas suskaičiuoti tampa labai sunku.
Kol kas maitinimosi sąlygos paukščiams tikrai neprastos – neartų ražienų, želmenų, užsilikusios pievų žolės artimesnėse ir tolimesnėse rezervato apylinkėse apstu. O sniego šį gruodį dar nebuvo daugiau, nei keletas centimetrų.
Besivaikydamas ežere žąsis jūrinis erelis pakelia ir kitus paukščius – baltai juodais sparnais sumirguliuoja poros šimtų pempių būrys, iš nendrynų kyla užsilikę pavieniai baltieji ir pilkieji garniai. Šių paukščių gruodžio mėnesį jau irgi neturėtų būti, bet iki šiol jie dar čia. Tiesa, nendrynuose nakvojusių varnėnų būriai sutirpo prieš porą savaičių. Pasižvalgius ežere matyti ir girdėti gulbės giesmininkės, didžiųjų ančių pulkai, o ežero gylėse – klykuolės, didieji dančiasnapiai ar kuoduotosios antys. Ežere gyva, lyg tai būtų ne gruodžio pradžia, o pirmos lapkričio dienos“ – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Ar užsiliks Žuvinte baltakaktės beveik iki Kalėdų, kaip jau yra buvę praeityje, gamtininkai nespėlioja.
Išvysti pilkąsias žąsis gruodžio mėnesį retas reiškinys, nes jos mus palieka spalį, nelaukdamos sniego ar ledo, bet tik tam, kad jau sausio mėnesį parskristų atgal.
Ką pranašauja taip vėlai migruojančių žąsų gausa Žuvinte?
