Praėjusią savaitę „Tėvystės centro“ įkurtame gamtos darželyje „Po smilgom“, įsikūrusiame Vilniaus pavilnių regioninio parko teritorijoje, svečiavosi labai malonus svečias – gamtininkas, įvairiausių knygų ir knygelių apie gamtą autorius, fotografas Selemonas Paltanavičius. Svečias išskirtini, bet ir neatsitiktinis, nes darželio specifika tokia, kad vaikai, kuo daugiau praleidžia laiko lauke. Dalyviai pasidalijo įspūdžiais ir pastabomis iš susitikimo.
Darželinuko mama Aušra Kaikarytė:
Pasak vienos leidyklos, Salemonas Paltanavičius – „didžiausias Lietuvos girių mylėtojas“, o aš, iš šalies stebėdama jo bendravimą su vaikais, pridurčiau, kad be to – ir nuoširdus vaikų draugas. Komplimentas gal ir banalus, bet tikriausias: nors viešėdamas darželyje pirmą kartą, Selemonas betarpiškai bendravo su visais – ir suaugėliais, ir mažaisiais darželio nariais. Gamtininkas pamokė ir praktiškai padėjo parengti du skruzdėlynus žiemai šalia darželio esančiame Pavilnių regioniniame parke. Vaikai didžiausiai susidomėję klausėsi trumpos Selemono įžangos apie skruzdėlyčių gyvenimą, pro padidinamąjį stiklą tyrinėjo skruzdėlyną, o vėliau patys padėjo jį aptverti. Ar galite patikėti – net dvimetinukai kalė į žemę pagalius ir padėjo įtvirtinti tvorelę! Tiesą sakant, būdama keliasdešimt metų vyresnė, niekada nesusimąsčiau, kad reikėtų skruzdėlynus paruošti žiemai, ir nė nenutuokiau, kaip tai daroma. O mano trimetė dukra ne tik tai sužinojo, bet ir susipažino su puikiu žmogumi ir savo srities žinovu. Nuolatinis akiračio plėtimas, kasdienis buvimas gamtoje ir iš to kylantis svaigus laisvės pojūtis, kūrybiškumo skatinimas, bendruomeniškumo jausmo ugdymas – jau ne kartą vardyti gamtos/lauko darželių privalumai. Visi šitie, mano manymu, geri dalykai padeda vaikams susidaryti teisingą pasaulio vaizdą. Juk žmogus – ir vėl banali tiesa – gamtos dalis. Todėl galima palinkėti ir mažiems, ir dideliems paties Selemono žodžiais iš vieno jo interviu: „Fotografuokite viską, ką tik randate, matuokite medžių storį, surastas žvėrių pėdas, rinkite akmenukus, braidykite po pievas, stebėkite paukščius ir bandykite suprasti, kaip jie visi, dideli ir maži gamtos gyventojai, sugeba būti kartu. Be pykčio, be barnių – taip, kad kiekvienas žmogus galėtų jiems pavydėti šios darnos.“
Lauko pedagogikos specialistė Milda Jankauskienė:
Jau metai prabėgo nuo mūsų gamtos darželio „Po Smilgom“ įsikūrimo, ir kuo toliau, tuo labiau aš vertinu nuostabią galimybę su vaikais daug laiko praleisti gamtoje bei jos padedamiems mokytis. Grynas oras, nuolat besikeičiančios, bet tuo pačiu ir gerai pažįstamos erdvės leidžia pajusti kasdienį ritmą, tikrą gyvenimą.
Manęs klausė, kodėl sugalvojom aptverti skruzdėlynus. Galiu atsakyti, kad taip nutiko savaime: mes nuolat pro juos praeiname, o vaikų smalsumas kartais tampa neatsargus. Norėdama be moralų ir pamokslų leisti jiems suprasti, kaip ir kodėl skruzdėlynus reikia saugoti, aš pasikviečiau gerb. Selemoną Paltanavičių. Mes kartu ėjom į mišką, kalėm ir tvėrėm didžiųjų miško inžinierių ir statybininkių namus, norėdami apsaugoti juos nuo neapdairių parko lankytojų.
Ta patirtis, tikiu, vaikams įstrigs ilgam, mums – taip pat: juk ne vien skruzdėlynus galima apsaugoti ir paruošti žiemai. Tokios veiklos ugdo ne tik vaikų meilę gamtai, empatiją silpnesniems už save, bet ir pareigos jausmą (nes tuos pačius darbus atlikti reikėtų kasmet), loginį mąstymą ir žingeidumą. Juk tam, kad norėtum ką nors daryti, norisi suprasti, kam to reikia. Tokie prasmingi užsiėmimai galėtų tapti šeimos tradicija ir proga ištrūkti iš kasdienybės, atlikti dar vieną gerą darbą.
Margarita Šimkutė, Gamtos darželio „Po Smilgom“ pedagogė:
Manau, kad Selemono Paltanavičiaus viešnagė idealiai atspindi kertinį mūsų darželio principą – visuminį ugdymą per patyrimą. Turbūt dažnas yra matęs, kaip vaikus įtraukia žaidimai su realiais daiktais, kai jie gali pajusti tikro gyvenimo skonį. Kuriant skruzdėlyno aptvarą, viskas buvo tikra! Kalti, statyti, matuoti… Kiekvienas, net ir paprasčiausias veiksmas, „užkabino“ kurią nors ugdymo kompetenciją – nuo gebėjimo bendradarbiauti, dalijantis priemones, iki saugaus elgesio su plaktukais, kirvukais, vinimis. Leisdami laiką miške, skruzdėlynų savo kelyje užtinkame nuolat, ir vaikams akcentuojame, kad skruzdėlių namus reikia tausoti. Tačiau girdėti „reikia“ – tai viena, o klausytis įdomiųjų gamtos draugo S. Paltanavičiaus pasakojimų ir tuo pat metu nuosavomis rankomis pagaminti skruzdėlyno apsaugą nuo pavojų – tai visai kas kita!
