Gyvūno auginimas visada palieka ekologinį pėdsaką, bet mes galime jį sumažinti savo sąmoningais pasirinkimais. Ne tik švaresnė aplinka, bet ir geresnė augintinio sveikata bei pilnesnė piniginė – tvaraus požiūrio naudas vardina šunų dresuotoja Grėtė Krutovienė. O Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė pataria, kaip auginant naminius gyvūnus tvarkytis su atliekomis.
Kaip neužversti planetos žaislais
Didelę augintinių sukuriamą atliekų dalį sudaro žaislai. Ataskaitoje „Pets vs Plastics“ (EarthDay, 2024) teigiama, kad JAV per metus į sąvartynus patenka apie 634 milijonus šunų žaislų – apytiksliai 40 500 tonų plastiko. Europos prekybininkų duomenys rodo, kad augintinių žaislų pardavimai metai iš metų auga ir žada kilti toliau.
Dresuotoja Grėtė Krutovienė sako matanti tame didelį vartotojiškumą. Du šunis ir katiną auginanti moteris savo keturkojams beveik niekada neperka žaislų.
„Visada galima panaudoti savo senus daiktus. Pavyzdžiui, sukarpyti seną pledą ir iš jo nupinti šuniui virvutes. Dabar populiarūs plastikiniai uostymo žaislai. Tokį žaislą galima pasigaminti ir patiems: paimti suvalgyto jogurto indelius, sumesti į kokią nors dėžę ir leisti šuniui joje paneršti. Puikus žaidimas, kuris nieko nekainuoja ir lavina šuns uostymo instinktus. Mūsų katinui geriausi žaislai yra smulkios šiukšlytės, popierėliai. Labai „ekonomiškas“ katinas. Jis mėgo draskyti mano šlepečių kailiuką. Kai šlepetės atitarnavo, kailiuką sukarpiau ir pagaminau žaislą ant siūlo. Internete taip pat yra daug idėjų, ką galima pagaminti patiems“, – pataria šunų dresuotoja.
Neturintiems laiko užsiimti žaisliukų gamyba, G. Krutovienė pataria rinktis ilgaamžiškus žaislus, pagamintus iš natūralių medžiagų: džiuto, medvilnės, kanapių pluošto. Rekomenduojama vengti pigių plastmasinių žaislų, kurie labai greit sulūžta ir tampa atliekomis. Verta atkreipti dėmesį ir į internetines platformas, kuriose žmonės dovanoja ar parduoda augintiniui nepatikusius, panaudotus daiktus.
„Atraskite, kas patinka būtent jūsų augintiniui. Ne milijonas naujų žaislų, o tai, kas įdomu jam. Galima kartu su šunimi ir į parduotuvę nueiti, leisti jam išsirinkti. Galima ir su maistu žaisti: pamėtyti, paslėpti kąsnelius. Jokio pėdsako gamtai ir šuo laimingas. Pilna žaislų gamtoje – paprasti pagaliukai, rudeniniai lapai“, – tvaresnius sprendimus vardina dresuotoja.
Tuo tarpu du šunis auginanti „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė sako, kad jos augintiniai žaislus „sunaikina“ akimirksniu, tad tenka dar labiau pasukti galvą ir ieškoti alternatyvių priemonių.
„Net bandymai siūti ar taisyti dažnai nepadeda – šunys vis tiek greitai „suvartoja“. Alternatyva – ne pirkti vis naujus žaislus, o pasitelkti buityje randamus daiktus. Keleriopa nauda: laviname savo kūrybiškumą, sutaupome ir sumažiname atliekų kiekį. O ir šuniui turbūt smagiau graužti tarsi atsitiktinai nugvelbtą namų daiktą – seną kojinę ar kokį nereikalingą buteliuką“, – sako D. Ramanauskaitė.
Abi pašnekovės sutaria, tiek katinams, tiek šunims svarbiausia – ne žaislai, o šeimininko dėmesys. Svarbu, kad augintiniui užtektų žaidimų su šeimininku ir su juo leidžiamo laiko.
Aplinkai ir sveikatai draugiškesnė mityba
Aplinkos tausojimas dažnai naudingas ir augintinio sveikatai. Šunų dresuotoja sako paprastai augintinius šerianti natūralia mėsa, kurią perka dideliais kiekiais. Taip ir gyvūnams sveikiau, ir šiukšlių išmetama mažiau. Taip pat G. Krutovienė perka ir sausą pašarą, tačiau atsakingai renkasi pakuotes.
„Pirkime kuo didesnį maišą maisto. Taip sumažinsime mažų maisto pakuočių atliekų. Mūsų du šunys per šią vasarą suėdė maisto, kuris tilpo į du maišus po 12 kilogramų. Taigi per visą tą laiką išmetėme tik dvi maisto pakuotes. Kitas tvaresnis sprendimas – rinktis vietinių gamintojų maistą ir taip sumažinti transportavimo pėdsaką. Žinau, kad yra parduotuvių, kurios įpila sveriamo maisto į žmogaus atsineštą tarą. Tai labai draugiškas gamtai sprendimas ir jį reikėtų skatinti. Prekybininkai galėtų pasiūlyti pirkėjams nuolaidų, jei jie atsineša savo indelį“, – svarsto moteris.
Kitas gyvūnui ir aplinkai naudingas sprendimas – atsisakyti plastikinių šėrimo indelių ir gertuvių. Iš nerūdijančio plieno ir kitų gamtai draugiškesnių medžiagų pagaminti indai leidžia sumažinti plastiko taršą, o į gyvūno organizmą nepatenka mikroplastiko.
Šunų dresuotoja taip pat pataria esant galimybei rinktis gamtai draugiškas, natūralias augintinių higienos ir kailio priežiūros priemones. Vengti per dažno maudymo ir leisti šunims pasipliuškenti natūraliuose vandens telkiniuose. Ir, žinoma, vengti neprotingo, perteklinio vartojimo.
„Kalbant apie pirkimo filosofiją – geriau mažiau, bet kokybiškiau. Geriau vienas guolis, kuris tarnaus labai ilgai, o ne keli pigūs, kuriuos teks tuoj išmesti. Neseniai įsigijome labai kokybiškus guolius, kurie, galima sakyti, yra prabangos prekė. Jie mums tarnaus daug ilgiau, nei pledukai, kuriuos reikia labai dažnai plauti, jie apsivelia, susidėvi ir netrukus būna išmetami“, – sako G. Krutovienė.
Kaip rūšiuoti augintinio atliekas?
2022 metais Kinijos mokslininkai (Lei Ma ir kt.) paskaičiavo, kad pasaulyje per metus sunaudojama daugiau nei 415 mlrd. šunų ekskrementų maišelių. Tai prilygsta maždaug 0,76–1,23 mln. tonų plastiko atliekų. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje didžioji dalis šių maišelių kartu su mišriomis atliekomis yra sudeginami kogeneracinėse jėgainėse.
Kad žala gamtai būtų mažesnė, asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė D. Ramanauskaitė pataria rinktis kompostuojamus ar biologiškai suyrančius maišelius, nes jų gamybai naudojamos atsinaujinančios žaliavos. Be to, jie nesukelia ilgalaikės taršos aplinkoje, jei netyčia paliekami gamtoje.
„Iš paprasto plastiko pagaminti maišeliai, patekę į gamtą ar sąvartynuose gali išlikti šimtus metų, o kompostuojamam prireikia daugiausiai dvejų metų. Tačiau net ir suyrantis maišelis negali keliauti į kompostą ar žaliųjų atliekų konteinerį – jame esančios išmatos gali užteršti visą kompostavimo procesą. Tinkamiausia vieta tokiems maišeliams – mišrių atliekų konteineris arba šunų ekskrementams skirti specialūs konteineriai, kurių viešosiose erdvėse atsiranda vis daugiau. Svarbiausia – nepalikti maišelių ant žemės ar šalia šiukšliadėžių, kaip vis dar elgiasi kai kurie šeimininkai“, – sako D. Ramanauskaitė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne tik ekskrementai, bet ir seni gyvūnų žaislai, maisto pakuotės bei kiti augintinio daiktai turi savo vietą atliekų sistemoje. Teisingai rūšiuodami dar labiau sumažiname aplinkai daromą poveikį.
„Minkšti žaislai, guoliukai, kamuoliukai keliauja į mišrių atliekų konteinerį, nes jų perdirbti neįmanoma. Plastikinius žaislus taip pat reikia mesti į bendras atliekas, nes jų plastikas nėra perdirbamas. Švarios skardinės ar konservų dangteliai keliauja į metalui skirtą konteinerį. Sauso maisto popierinės ar plastikinės pakuotės – į plastiko ir popieriaus atliekas, priklausomai nuo sudėties. Nors pakuočių plauti nebūtina, jos turi būti tuščios, o jei įmanoma – bent išvalytos. Taip neužteršime viso konteinerio turinio“, – primena asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovė.
Parengta pagal „Gamtos ateities“ pranešimą
