Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.
Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, perkūno oželiai ir daug kitų mūsų krašto paukščių. Užlietuose Nemuno deltos plotuose laikosi gausūs pilkųjų, želmeninių ir baltakakčių žąsų pulkai, smailiauodegės antys, gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės.
Su mūsų krašto sparnuočiais išsamiau susipažinti kviečia Lietuvos zoologijos sodas, kuris kovo 10d., kovo 11 d. (šeštadienį) ir kovo 12 d. (sekmadienį) organizuoja „40 paukščių savaitgalį“.
Pasak gamtininkų, jau pats laikas grįžtantiems paukščiams paruošti jaukius namus – iškelti inkilus. Svarbu, kad jie būtų stabiliai pritvirtinti ir kad sparnuočiai iš savo namų matytų saulę. Keliant inkilus reikia pagalvoti, ar tokioje vietoje galėtų būti natūrali drevė, ar paukščiams tinka medžio laja, ar inkilą laikantis medis nesvyruoja nuo mažiausio vėjelio. Zylės, musinukės įsikurs inkiluose, iškeltuose 3-4 metrų aukštyje prie aikštelių, kirtaviečių, upelių, linijų ar kelių. Inkilai žvirbliniams paukščiams turi būti keliami ne tankiau kaip kas 50 metrų.
Kitoms rūšims tinkamose vietose paprastai keliami pavieniai inkilai. Skirti pelėdoms – dideliame medyje, atokiausioje sodybos vietoje. Žalvarniams – retame miške, kukučiams – prie pamiškių, upelių. Varnėnai mielai peri ne tik sodybose, bet ir parkuose, miško aikštelių, kirtaviečių pakraščiuose.
