Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1.
Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997).Dalį lietuvių gamtinių vardų, populiarių XX a. viduryje, galima rasti LVKŽ, taip pat dalis šių asmenvardžių lingvistiškai aprašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje vardai.vlkk.lt, nors inventoriaus aprašas nebaigtas2.
Šiame straipsnyje siekiama pristatyti skirtingais laikotarpiais – nuo XX a. pradžios iki maždaug Antrojo pasaulinio karo vidurio (iki 1943 m.), sovietmečiu (1944–1985 m.), laisvėjančioje ir dabartinėje Lietuvoje (1986–2013 m.) pradėtus vartoti dažniausius lietuvių gamtinius vardus ir aptarti jų pamatines leksemas, struktūros ypatybes. Laikotarpiai skirti pagal Lietuvos politinius įvykius, sovietmečio samprata perimta iš istorikų (Švedas 2009).
Gamtiniais vardais laikomi iš lietuvių kalbos apeliatyvų, įvardijančių gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, reiškinius, atsiradę asmenvardžiai. Prie šių vardų priskirti ir asmenvardžiai Ieva, Lina, Linas, Rūta, nes lietuviai juos tapatina su augalų pavadinimais, nors jų kilmė aiškinama ir kitaip. Taip pat įtraukti vardai Indrė, Arūnas, Rūtenis, Luknė, kuriuos, remiantis lietuvių kalbos duomenimis, kilmės požiūriu taip pat galima aiškinti kitaip (žr. LVKŽ).
Vardai tyrimui VLKK tarpininkavimu gauti 2006 m. iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos ir pildyti iki 2013 m. imtinai. Vardų statistika ir lingvistinė informacija publikuota svetainėje vardai.vlkk.lt, skaičiai prie vardų aprėpia vienanarius vardus ir kelianarių vardų dėmenis.
XX a. pirmųjų dešimtmečių vardai
Nuo pirmųjų XX a. dešimtmečių pradėti duoti gamtiniai vardai (žr. pirmą lentelę) dažnesni ir įvairesni yra moterų vardyne. Dažnesni yra asmenvardžiai, turintys kelis kilmės aiškinimus, ir tai galbūt lemia šios kilmės vardų pranašumą tėvams renkant vaikų vardus.
1 lentelė. Dažniausi XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai
Vardas ir jo pamato kilmė Vardo davimo laikotarpis Vardų skaičius Vardo populiarumo laikas Lietuvoje
Moterų vardai
Lina (< linas)* 3 1920–2013 24 178 7–9 deš.
Rasa (< rasa) 1923–2013 22 083 7–10 deš.
Jūratė (< jūra) 1909–2013 15 425 6 deš. vidurys–9 deš.
Ieva (< ieva)* 1914–2013 15 076 9 deš.–iki dabar
Rūta (< rūta)* 1918–2013 14 564 7–10 deš.
Eglė (< eglė) 1924–2013 14 481 7–10 deš. vidurys
Aušra (< aušra) 1928–2013 14 271 7–10 deš. vidurys
Gintarė (< gintaras) 1937–2013 10 256 XX a. 9–XXI a. 1 deš.
Danguolė (< dangus) 1916–2013 9 587 5–7 deš.
Audronė (< audra) 1925–2012 8 809 6–9 deš.
Giedrė (< giedra, giedras) 1926–2013 8 168 7–10 deš.
Indrė (< indrė „nendrė“)* 1939–2013 8 147 8 deš. vidurys–10 deš.
Miglė (< migla) 1930–2013 5 880 9 deš.–iki dabar
Ramunė (< ramunė) 1933–2013 5 868 7 deš. vidurys–9 deš.
Saulė (< saulė) 1925–2013 3 272 XXI a. 1 deš.–iki dabar
Aida (< aidas) 1926–2013 2 343 7–9 deš.
Aušrinė 1931–2013 1 774 10 deš. pabaiga
(< aušrinė „aušros žvaigždė“)
Vyrų vardai
Arūnas (< aras „erelis“)* 1930–2013 18 782 6–9 deš.
Gintaras (< gintaras) 1932–2013 13 911 7–9 deš.
Audrius (< audra) 1935–2013 12 018 7–10 deš.
Giedrius (< giedra, giedras) 1934–2013 10 359 7–10 deš.
Linas (< linas)* 1919–2013 10 089 7 deš. vidurys–9 deš. vidurys
Aidas (< aidas) 1929–2013 4 450 7 deš. vidurys–10 deš.
Rytis (< rytas) 1935–2013 4 376 7 deš. vidurys–XXI a. 1 deš. vidurys
Ąžuolas (< ąžuolas) 1935–2013 829 XXI a.
Tauras (< tauras) 1935–2013 640 XXI a. I deš.
Audronis (< audra) 1936–2000 289 7 deš.
Rūtenis 1936–2013 208
(< rūtenis „žvirbliarūtinių šeimos augalas“)*
Dalis dažniausių šiuo laikotarpiu pradėtų duoti vardų kilo iš leksemų, reiškiančių gintarą, audrą, giedrą, aidą; tai atspindi faktą, kad vadinant vaikus pagal negyvosios gamtos objektus nedaromas skirtumas dėl lyties. Iš šių leksemų kilę vyrų vardai dažnesni už moterų, o tokia padėtis greičiausiai susidarė dėl didesnės gamtinių leksemų įvairovės moterų vardyne.
Nuo XX a. pradžios išpopuliarėjo moterų vardai, atsiradę iš leksemų rasa, jūra, aušra, dangus, migla, saulė, aušrinė, kurios taip pat įvardija negyvosios gamtos objektus ir reiškinius. Vyrų vardyne tapo populiarūs vardai, atsiradę iš leksemos rytas.
Tarp dažniausių nuo aptariamojo laikotarpio išplitusių vardų yra daug iš augalų pavadinimų atsiradusių asmenvardžių. Tokie yra moterų ir vyrų vardai, sietini su leksema linas, vien moterų – su rūta, indrė „nendrė“, ramunė, vien vyrų – su rūtenis „žvirbliarūtinių šeimos augalas“, kurio pamatas – gėlės vardas rūta. Taip pat dažni nuo šio laikotarpio paplitę vardai, kilę ir iš medžių pavadinimų: moterų – ieva, eglė, vyrų – ąžuolas.
Nuo aptariamojo laikotarpio pradėti duoti vyrų vardai nuo moterų skiriasi tuo, kad tarp jų yra iš gyvų būtybių pavadinimų atsiradusių vardų. Tokie yra vyrų vardai, siejami su paukščio aras „erelis“ (poetinėje kalboje) ir gyvūno tauras pavadinimais. Jie atspindi lietuvių vertybes suteikiant vardus berniukams.
Nuo XX a. pradžios duoti vardai yra patys dažniausi lietuvių gamtiniai asmenvardžiai, kuriais vaikai vadinti visą pastarąjį šimtmetį, ir populiariausi XX a. 7–9 dešimtmečiais. Šių vardų pamatas yra leksemos, įvardijančios gamtos reiškinius, augaliją, vyrų vardyne – ir gyvūniją. Minėtos leksemos laikytinos universaliomis, nes daugelis jų yra aktualios ir dabar.
Sovietmečio Lietuvos vardai
Nuo sovietmečio pradėti duoti dažni gamtiniai vardai (žr. antrą lentelę) toliau lieka būdingesni moterims, nors nepriklausomos Lietuvos vardams neprilygsta skaičiumi. Kaip ir anksčiau, moterų vardyną su vyrų sieja iš negyvosios gamtos pavadinimų kilę vardai, kurių pamatas yra leksemos ugnis, vakaras, jorė4 „žalumynas, pavasario žaluma“ , vėjas. Jie rodo, kad ir sovietmečiu vaikams duodant iš negyvosios gamtos objektų, reiškinių pavadinimų kilusius vardus nedaromas skirtumas pagal lytį. Taip pat šiuo laiku pradėti duoti moterų vardai, kilę iš leksemų smiltė, vasaris, toliau liudija negyvosios gamtos svarbą.
2 lentelė. Dažniausi sovietmečio Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai
Vardas ir jo pamato kilmė Vardo davimo laikotarpis Vardų skaičius Vardo populiarumo laikas Lietuvoje
Moterų vardai
Ugnė (< ugnis) 1966–2013 7 433 XXI a. 1 deš. (daugėja nuo 9 deš.)
Rugilė (< rugys) 1948–2013 3 919 10 deš.–XXI a. 1 deš.
Liepa (< liepa) 1974–2013 1 907 Nuo XXI a. 1 deš.
Smiltė (< smiltė „smiltis“) 1962–2013 1 687 Nuo XXI a. 1 deš.
Žydrūnė (< žydrūnė „rugiagėlė“) 1957–2012 1 113 8 deš.–10 deš. vidurys
Vakarė (< vakaras) 1945–2013 1 036 XXI a.
Rasita (< rasa)* 1962–2013 321
Vasarė (< vasaris, plg. vasara) 1968–2013 249 Nuo 10 deš.
Jorė (< jorė „žalumynas,
pavasario žaluma“) 1971–2013 219 Nuo XXI a. 1 deš.
Vėjūnė (< vėjūnė „darželio augalas“) 1968–2013 188 Nuo 10 deš.
Vėja (< vėjas) 1956–2013 67 Nuo XXI a. 1 deš.
Žiedė (< žiedas) 1966–2013 85
Vyrų vardai
Ugnius (< ugnis) 1960–2013 2 166 Nuo 9 deš.
Vakaris (< vakaras) 1948–2013 1 285 Nuo XXI a. 1 deš.
Joris (< jorė „žalumynas,
pavasario žaluma“) 1967–2013 1 284 Nuo XXI a. 1 deš. (ypač populiarus nuo 2007 m.)
Vėjas (< vėjas) 1976–2013 351 Nuo XXI a. 1 deš.
Rasius (< rasa) 1966–2010 102 Dažnesnis 8 deš.
Aušrius (< aušra) 1963–2012 97
Aušrys (< aušra) 1946–2013 94
Jūris (< jūra) 1946–2012 75
Miglius (< migla) 1965–2013 63
Jovaras (< jovaras) 1949–2013 62
Įdomu, kad tarp dažniausių yra nuo sovietmečio pradėti duoti vyrų vardai, kilę iš leksemų rasa, aušra, jūra, migla, kurie yra galūnių vediniai iš populiarių ankstesniu laiku paplitusių moterų vardų. Jie atspindi ne tik moterų vardų įtaką vyrų vardynui, bet ir vardyno polinkį – neskirti vardų pagal pamatą, vaikus vadinant pagal negyvosios gamtos reiškinius.
Nuo sovietmečio moterų vardyne atsirado su leksema rasa, kurios asmenvardis Rasa paplito nuo XX a. pradžios, galimas sieti vardas Rasita5. Iš jo baigmens –ita, kurį turi svetimos kilmės vardai (plg. Benita, Jolita), matyti svetimvardžių poveikis tautiniam vardynui: plinta vardai, sudaryti iš lietuvių leksemų ir svetimvardžių baigmenų.
Taip pat toliau Lietuvoje radosi naujų abiejų lyčių vardų, kurių pamatas buvo augalų pavadinimai. Pavyzdžiui, atsirado vardų iš medžių pavadinimų: mergaitės pradėtos vadinti iš leksemos liepa, berniukai – iš leksemos jovaras kilusiais vardais.
Moterų vardyne atsirado naujų vardų, kilusių iš rugio, gėlių pavadinimų (žydrūnė „rugiagėlė“, vėjūnė „darželio augalas“), taip pat gėlės dalies – žiedo – leksemos. Taigi moterų vardynui nuo sovietmečio tampa būdingesni žydinčių augalų pavadinimai.
Priesaginiai vardai Rugilė, Rasita, taip pat iš pamato perimtus formantus turintys vardai Žydrūnė, Vėjūnė rodo, kad sovietmečiu moterų vardus labiau nei vyrų buvo linkstama sudaryti su priesagomis. Šiuo aspektu dažniausi nuo sovietmečio paplitę vyrų vardai skiriasi nuo ankstesnio laikotarpio, kai kartu su priesaginiais moterų vardais išplito vyrų asmenvardžiai Arūnas, Audronis, Rūtenis.
Daugelis minėtų nuo sovietmečio atsiradusių asmenvardžių populiarūs tapo XX amžiaus pabaigoje – XXI a. pradžioje.
Laisvėjančios ir dabartinės Lietuvos vardai
Šiuo laikotarpiu pradėti duoti nauji vardai (žr. trečią lentelę) dar nėra taip plačiai išplitę kaip atsiradę ankstesniais laikotarpiais, nors moterų vardai taip pat yra dažnesni ir įvairesni nei vyrų. Abiejų lyčių vardyne svarbi išlieka negyvoji gamta: mergaitės pradėtos vadinti vardais, kilusiais iš leksemų upė, taip pat saulė (ji buvo paplitusi varduose jau nuo nepriklausomos Lietuvos laikų), berniukai – vardais iš leksemos vėjas, kurios pamato populiarių vardų atsirado sovietmečiu. Taigi vadinant vaikus aktuãlios yra ir anksčiau varduose paplitusios gamtinės leksemos.
3 lentelė. Dažniausi išsilaisvinusioje Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai
Vardas ir jo pamato kilmė Vardo davimo laikotarpis Vardų skaičius Vardo populiarumo laikas Lietuvoje
Moterų vardai
Luknė (< luknė „lūgnė“)* 6 1990–2013 654 Nuo XXI a. 1 deš., ypač populiarus 2012–2013 m.
Upė (< upė) 1997–2013 98 Nuo XXI a. 1 deš.
Saulėja (< saulė) 1991–2013 27
Lugnė (< lugnė „lūgnė“) 1991–2013 24
Gilė (< gilė) 2001–2013 20
Vyrų vardai
Vėjus (< vėjas) 1991–2013 25 XXI a. 1 deš.
Kovas (< kovas „paukštis; mėnuo“) 2004–2013 11
Šiuo laiku naujų dažnų moterų vardų atsirado iš vandens augalo lūgnė pavadinimo variantų luknė, lugnė, kuriuos kaip šalutinius mini „Lietuvių kalbos žodynas“. Tai rodo, kad žydintys augalai yra naujų XXI a. mergaičių vardų pamatas. Vardo Luknė dažnumui įtakos galėjo turėti ir galimybė dvejopai aiškinti jo kilmę – sieti su vandenvardžiu Luknė. Tuo šis vardas panašus į kitus nuo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio išplitusius dažnus vardus. Iš leksemos gilė kilęs vardas liudija išlaikytą vardyno polinkį duoti su medžiais susijusius vardus. Kovo vardas gali atspindėti nuo nepriklausomos Lietuvos laikų tęsiamą tradiciją vaikus vadinti paukščių vardais, arba jis rodo aktualizuotą pavasario pradžią – kovo mėnesį.
Dažniausi vardai liudija ir to meto asmenvardžių struktūros ypatybes. Vėjus atspindi iš svetimos kilmės vardų (plg. Pijus, Majus) plintančią dviskiemenių vardų su us madą, o Saulėja rodo polinkį plėsti lietuvių kilmės pamatą priesaga –ėja, kuri gali būti perimta iš savos kilmės vardų (plg. Austėja) ar svetimvardžių (plg. Salomėja).
Taigi iš skirtingais laikotarpiais pradėtų vartoti gamtinių vardų matyti, kad nuo nepriklausomos Lietuvos laikų išplitusios leksemos, kurios dažniausiai yra negyvosios gamtos objèktų, reiškinių, taip pat augalų pavadinimai, išliko svarbios visą pastarąjį šimtmetį. Renkant vaikams vardus pagal negyvosios gamtos pavadinimus nedaromas skirtumas pagal lytį, nes iš tos pačios leksemos atsiradusiu vardu gali būti pavadinti abiejų lyčių vaikai. Iš gėlių pavadinimų kilę nauji vardai nuo sovietmečio tampa būdingesni moterims, su medžiais susijusių leksemų populiariausių esama tarp trijų laikotarpių vardų, o gyvų būtybių vardais labiau linkstama vadinti berniukus. Dažniausi gamtiniai vardai liudija ir gyvenamojo meto vardų struktūros tendencijas: nuo sovietmečio vardai su priesagomis tampa būdingesni moterims, pradeda plisti lietuvių pamatą ir svetimvardžių baigmenis turintys vardai (tai rodo svetimkilmio vardyno įtaką).
________________________
1 Žr. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/756286/Popul_kudikiu_vardai_pavardes.pdf.
2 Vardai lingvistiškai aprašyti vykdant autorės vadovaujamus VLKK finansuotus projektus 2007–2012 m. „Vardai (Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas)“, sutarties Nr. K-12/09, 2014 m. „Lietuvos Respublikos piliečių nepriesaginių vardų ir variantų lingvistinė analizė“, sutarties Nr. K-10/2014.
3 Žvaigždutė prie vardo rodo jo galimą dvejopą kilmę.
4 Suteikiant vaikams vardus, gamtinė leksema jorė laikyta lietuvių kilmės, o prie to greičiausiai prisidėjo ir LVKŽ (dėl kilmės žr. Klimavičiaus 2013 nuomonę).
5 Šio vardo LVKŽ nėra, jo kilmę galima aiškinti ir kitaip – laikyti jį ispaniškos kilmės vardo Rosita variantu.
Literatūra
Klimavičius 2013 – Jonas Klimavičius. Iš kur jõrė ir kas iš jõrės, Bendrinė kalba, 86, 256–264.
LVKŽ – Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.
Maciejauskienė 1997 – Vitalija Maciejauskienė. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje, Darbai ir dienos, 4(13), 111–133.
Švedas 2009 – Aurimas Švedas. Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985). Vilnius: Aidai.
Vanagas 1981 – Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.
Skelbiama iš leidinio Gimtoji kalba, 2017, Nr. 9, p. 8–14.
XVII amžiuje Jėzuitai po vizitacijų Žemaitijoje rašė, kad lietuviai vėl atkrito nuo krikščionybės, vietoj šventų hebrajiškų vardų, pradėjo savo vaikus vadinti gėlių ir medžių vardais.
Ne tik hebrajišku bet ir lotinisku ir graikiškų
Mikis Teodorakis? 🙂
“Vaikų vardai parodo tėvų protą.”
Juozas Grušas, “Gintarinė vila”
+ + + !!!!!!!!!!!!