Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, knygos „Didysis Bastilijų šturmas“ autorius Algis Kasperavičius kalba apie kruviniausią Didžiosios Prancūzijos revoliucijos etapą. Ankstesnėse laidose jau buvo aptartos šios revoliucijos priežastys ir pirmasis etapas (1789–1791 m.).
1789 m. susirinkę Generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu ir įvykdė nemažai reformų, tame tarpe priėmė 1791 m. Konstituciją, kuri apribojo karaliaus valdžią. Atlikęs savo darbą Steigiamasis susirinkimas išsiskirstė, o į pirmąjį eilinį parlamentą – Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą – turėjo būti išrinkti kiti žmonės. Tačiau revoliucija tęsiasi. Žlunga monarchija, paskelbiama respublika. Prasideda jakobinų diktatūra ir teroras. Jakobinų vadovas Maksimiljanas Robespjeras aiškino, kad „teroras yra ne kas kita kaip tiesioginis, griežtas ir nepalaužiamas teisingumas. Jis yra demokratijos principo išdava, pritaikyta neatidėliojamoms tėvynės reikmėms“.
Kodėl revoliucija tęsėsi ir radikalėjo? Kodėl prasidėjo teroras, politinių oponentų žudymas? Kur labiausiai pasireiškė tamsioji revoliucijos pusė? Kodėl 1794 m. jakobinų diktatūra žlugo? Kodėl M. Robespjeras tapo jo paties puoselėtos teroro politikos auka?
Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidos metu.
Prašyčiau, jeigu galima, apie jakobinus su dalgiais ir jų norą tai panaudoti imant priešų galvas.