
Laidoje „Aktualioji istorija“ pradedame nagrinėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos temą. Apie šios revoliucijos reikšmę ir priežastis pasakoja istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius, dar 1989 m. jos istoriją aprašęs savo knygelėje „Didysis Bastilijų šturmas“.
Kodėl Prancūzijoje, XVIII a. buvusi etaloniniu absoliutinės monarchijos pavyzdžiu, 1789 m. susvyravo karaliaus valdžia ir prasidėjo revoliucija? Kokiomis idėjomis gyveno to meto Prancūzijos visuomenė, su kokiomis problemomis ji susidūrė? Kodėl Burbonų dinastijos karaliai buvo nekenčiami? Kodėl ne visi Prancūzijos gyventojai mokėjo mokesčius ir kas paskatino karalių Liudviką XVI sušaukti seniai nebešauktą parlamentą – Generalinius luomus? Kuo šių Generalinių luomų rinkimai skyrėsi nuo to, kas buvo kadaise? Kas XVIII a. sudarė prancūzų tautą?
Šios ir kitos temos aptariamos šios pirmosios antrojo sezono laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.
[youtube]https://youtu.be/VO8wS3hGTrM[/youtube]
Keistas jausmas apėmė išklausius laidą – gal patylėti, gal pasisakyti, gal straipsnį rašyti, bet vardan ko, jei specialistai niekus kalba.
Pavardės, datos, įvykiai – teisingi.
Dar Platonas pabrėžė, kad žmogaus veikla vykdoma atsiradus idėjai.
Pokalbio metu nebuvo pasakyta tai – Prancūzų revoliucija 1789 m. buvo masonų sąmokslas parklupdyti kone absoliučiai vyravusią prancūzų kultūrą.
Prieš tai, 1776 m. JAV įkūrėjus rėmė Prancūzija, kariavo kartu prieš Angliją. Liudvikas XVI niekaip negalėjo suprasti, kodėl prieš jį masonai vykdė revoliuciją, juk jis buvo teisingas masonas (apie tai rašo netgi Vikipedija prancūziškai), padėjęs atsirasti JAV ir ją apginti.
Visą griaunamąją gaivalų jėgą kurstė Apšvieta su Voltaire, Rousseau, Diderot et Co., po jų mirties buvo įvykdyta kruvinoji revoliucija, gaila, patys nepamatė savo kiršinimais sukurto kraujo praliejimo, negalėjo gyvi pasidžiaugti.
Abu istorikai perpasakoja masonų parašytas knygas apie įvykius, dažniausiai jau praėjus begalei metų po įvykių, išdidinant palankius nuomonei įvykius ir sumažinant ar nutylint nepalankius įvykius.
Prancūzų revoliucija atnešė sumaištį prancūzų protams, iki šiol neatsigaunantiems būti oriais, savo tautos išniekinimą liepos 14 dieną jie švenčia kaip Nacionalinę šventę.
Rusija parklupdyta po 1914 metų karo 1917 metais.
Vokietija klupdoma nuo 1914 metų, nuo 1939 metų, nuo Kaufman, Hooton, Morgenthau planų, sukurtų II pasaulinio karo metais, ir visu smarkumu vykdomų nuo 2015 metų su pabėgėlių įsiveržimu ir islamizacija.
Turėkime omeny, kad Vokietijos ekonominė galia yra Europos ekonomikos stuburas ir jį sulaužius laukia Tamsos amžius ir islamo tikėjimas.
Pokalbis tarp dviejų istorikų tepatvirtino žinomą dalyką – istorija yra pseudomokslas.
„Aktualioji istorija“ – pamaniau bus apie Katalonijos kovą už laisvę ir nepriklausomybę ( juk tokie patriotai esam ) , kur masiškai suiminėjami ne tik politikai, bet ir valstybės tarnautojai, vien dėl to, kad nori organizuoti referendumą. Ir viskas pateisinama, kaip ir rusų atveju, siekiu užtikrinti konstitucinę tvarką.
Tik prisiminkit, kaip Lietuva džiaugėsi ir dėkojo, ją pripažinusiai Islandijai – ar nebūtų graži proga parodyti, kad Lietuva buvo verta to Pripažinimo ir atsilyginti tuo pačiu kitai laisvės ištroškusiai tautai ? Pripažinkim Katalonijos valstybę !!! Na, bent Alia patriotų ruporas galėtų gal nebūti aklas, kurčias, durnas … katalonų reikalui ? Tuo labaiu, kad mes iškovojom nepriklausomybę nes negalėjom neiškovoti – katalonų Amerika neperka ir Madridas neparduoda – čia tikra kova. Todėl ir tylim ?
Katalonija savo pavadinime reiškia ankstesniąsias Gothalanda, Gothamarca, Gudų Landa ir Gudų Merka/Marka (nuo merkti). Tai 5 amžiuje atėjusių gudų – lietuvių genčių nuo Maskavos iki Varulyno – gausi apsistojimo vieta.
Iki šiandien katalonų kalba yra išlaikiusi nemažai ypatingų bruožų, rodančių artimumą lietuvių kalbai ir skiriančių ją juo ispanų ar prancūzų kalbų.
Pvz., pereiga ar pasažas, pr. passage, isp. pasaje, kat. passeig.
Labai daug vietovardžių Katalonijoje turi neabejotinai lietuviškus skambesius ir prasmes, katalonų kalboje daug žodžių vėlgi neabejotinai lietuviški iš 5 amžiaus lietuvių kalbos, kiek nugludinti, aptrupėję.
Taip, tai yra žinoma, bet: ar todėl stribai alia-patriotai dabartinėj Lietuvos valdžioj ir nenori nieko girdėti apie Katalonus ? O kur Baltijos kelio dvasia ? Ar nieko Lietuvoj nebeliko , kam Laisvė ir Nepriklausomybė ką nors reiškia ? Katalonų apsisprendimas ir pasiryžimas labai kietas, net vaikai nieko daugiau nesvajoja – tik apie Laisvą Kataloniją. Jei jie pralaimės – pralaimės pati Laisvės ir Nepriklausomybės idėja iš esmės visiems laikams. Įsiviešpataus totalus, globalus Gyvulių ūkis.
Pripažindami Kataloniją, pateisintume 5 amžiuje protėvių padarytą okupaciją. šypt.