Vasaros laukuose (III). Geltonieji saulės žiedai (nuotraukos)

Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria), 1 nuotr. Bobramunis – taip pavadino mūsų botanikai, o liaudyje yra ir tokių sinonimų: geltonoji ramunė  (Panevėžys, Telšiai), geltonasis ramulis (Žagarė), laukinės karvaitės (Alytus)… Pasimerksite namuose – nušvis visas kambarys, ir kvepia kaip baltagalvės (ramunės) – „ramuniškai“, su medaus atspalviu. Vaistažolininkai rašo, jog padeda sergant tulžies ir kepenų ligomis.

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), 2 nuotr. Daugiametė, išauga iki 100 cm aukščio, tad pastebėsite ir aukštose žolėse.. Nereta, bet auga pavieniui. Jau pats rūšinis vardas sako, jog vaistinis augalas. Beje, be viso kito, tinka ir karpų gydymui, kaip kad karpažolės arba ugniažolės.

Rytinis pūtelis (Tragopogon orientalis), 3 ir 4 nuotr. Graižai nesmulkūs, iki 7 cm skersmens, aukso geltonumo. Graižams nužydėjus, galvutės primena pienių, bet už tas net gražesnės, ant aukštų ir tvirtų stiebų. Ką seniau darydavo, jei karvei pilvas labai išpusdavo, tarkim, priėdus rasotų dobilų? Nežinantys arba neturintys šių žolių, pamenu, tuos vargšusbosus, deja,  vaikydavo, kad išsividuriuotų, o gudresni ir rūpestingesni šeimininkai Žagarės apylinkėse tokiu atveju karvę girdydavo šių augalų arbata. O rasti jų nebuvo sunku: auga ir sodų pakraščiuose, sausose nederlingose pievose. Jei vaikai žino, valgo jaunų augalų stiebus nulupę žievelę, – jie apysaldžiai.

Didžioji karpažolė (Euphorbia esula), 5 ir 6 nuotr. Aukščiausia iš Lietuvoje rastų karpažolių rūšių, žiedynus iškelia virš supančių augalų. Dekoratyvus laukinis augalas, gražūs žiedynai. Sultys nuodingos.

Trispalvė našlaitė (Viola tricolor), 7 nuotr. Mėgsta lengvą, bet bent kiek maistingą žemę, priesmėlį. Ši rasta Karoliniškių draustinyje. Trispalvių našlaičių vainiklapiuose, šiaip jau,  dominuoja violetinė spalva, o čia geltona su ryškiai išreikštu „veideliu“ („Lietuvos TSR floros“ IV t. rašoma apie panašią formą su geltonais vainiklapiais, rastą Trakuose). Lyg ir nesiskiria nuo auginamų darželiuose, sodinamų kapinėse, bet žiedai kur kas smulkesni (nuotraukoje padidinta).

Didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora), 8 nuotr. Gražus augalas, bet visos jo dalys labai nuodingos. Kartu tai vienas iš vertingiausių vaistinių augalų širdies ligoms gydyti: lapuose yra gliukozidų, stipriai veikiančių širdį. Bet vartoti galima tik gydytojo priežiūroje. Lietuvoje reta arba apyretė, tarkim, Karoliniškių draustinyje žinoma tik viena augimvietė, kurioje kasmet žydi vos dvi –  trys rusmenės.

Vėlyvoji rykštenė (Solidago gigantea), 9 nuotr. Tėvynė – Šiaurės Amerika. Atvežta kaip dekoratyvinis augalas, paplito soduose, parkuose ir, kadangi rykštenės labai nereiklios, atsparios, prisitaikančios, sparčiai plinta sulaukėjusiųjų kolonijos, išstumdamos vietines augalų rūšis. Neįmanoma nesigrožėti, kai žydi glaudūs jų sąžalynai, bet  rykštenės jau įtrauktos į invazinių naikintinų rūšių sąrašą. Sunerimę ne tik gamtininkai: savus argumentus prieš rykštenes jau iškėlė bitininkai ir net pienininkai.

Topinambas (Helianthus tuberosa), 10 ir 11 nuotr. Kitaip – bulvinė saulėgrąža. Dar vienas ateivis iš Šiaurės Amerikos, auginamas daržuose dėl maistingų gumbų, ypač tinkančių diabetikams. Deja, kaip ir rykštenės, plinta sulaukėję topinambai, jų kolonijų yra miestų pakraščiuose, laisvuose plotuose.

Šelmeninė kreisvė (Crepis tectorum), 12 ir 13 nuotr. Kuklus augaliukas, rastas išaugęs tarp gėlių mokyklos pasienyje… Maža saulutė; botanikai apie jos taikomąją reikšmę: piktžolė… 

Paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris), 14 nuotr. Dekoratyvus laukinis augalas, augantis drėgnose vietose, galintis „mirkti“ ir vandenyje. Jos „sesutė“ šliaužiančioji šilingė tinka arbatai.

Dvimetė nakviša (Oenothera biennis), 15 nuotr. Dar vienas amerikinis augalas, XVII a. patekęs į Europą ir augintas ne tik dėl gražių žiedų: storos jo šaknys tinka maistui, žalios ir virtos. Lietuvoje paplitusi sulaukėjusi ir jaučiasi taip pat gerai, kaip topinambai ar rykštenės.

Aleksandro Stabrausko nuotraukos: