Ketvirtadienis, 11 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

M. Balikienė. Bloga akis

Monika Balikienė, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2017 08 07 15:26
0
M. Balikienė. Bloga akis

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.
Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado žmonijos civilizacijos aušroje Senovės Mesopotamijoje (Tarpupyje), iš kur plito į Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką ir Europą. Jau šumerai aiškino blogos akies poveikį. Jų senieji rašytiniai tekstai (molinės lentelės) patvirtina, kad bloga akis – labai galinga jėga, sugebanti išsiurbti net vandenis iš dangaus.

Nors blogos akies reiškinys senas, jis stiprus ir nepavaldus laiko tėkmei. Šiuolaikiniai žmonės tiki bloga akimi panašiai kaip senovės babiloniečiai, šumerai, romėnai ar graikai. Todėl manyti, kad šiuolaikinė civilizacija, mokslo ar technikos pažanga išstūmė blogą akį į istorijos šiukšliadėžę tarsi niekam tikusį prietarą, būtų klaidinga. Šiandieną mes taip pat linkę pagalvoti, kad bloga akimi greičiausiai tiki seni, menkai išsilavinę ir neapsiskaitę kaimo žmonės. Tačiau tai netiesa. Išsilavinęs šiuolaikinis jaunimas blogą akį vertina labai rimtai.

Tačiau apie viską iš pradžių…. Pirmiausia, kas gi tie blogaakiai? Žmonės mano, kad pavojingiausi tie, kurių akys rudos arba juodos, o žvilgsnis tarsi kiaurai perveriantis. Tai dažniausiai seni, išdžiūvę, paliegę žmonės (daugiausia senutės moterys, nors retkarčiais taip pat ir vyrai). Blogas akis turi ir miško gyvūnai (vilkas, pelėda, gyvatė), raganos ir demonai. Iš aplinkos blogaakiai ne itin išsiskiria  drabužiais ar socialine padėtimi. Jie atrodo taip, kaip ir visi kiti žmonės. Tačiau  jų skiriamasis bruožas –  ne tiek tamsios akys, kiek neigiamos charakterio ypatybės. Manoma, kad tai pavydūs, smalsūs, landūs ir įkyrūs žmonės.

Blogaakiais kartais laikomi ir tie, kurie turi tam tikrų išvaizdos ypatumų (žvairumas, tankiai ties nosimi suaugę antakiai) ar išsiskiria ryškiu įgimtu plaukų raudonumu. Tačiau dabartiniais laikais šiuos trūkumus nesunku išsitaisyti medicinos įstaigoje, o raudonus plaukus – tiesiog persidažyti kita spalva, todėl šie ženklai blogaakystei ne visuomet priskiriami.

Tuo tarpu senovėje, kai žmonių apranga turėjo atitikti jų socialinę padėtį visuomenėje, o skirtumai tarp įvairių visuomenės sluoksnių privalėjo būti matomi net iš tolo, buvo truputį kitaip. Pavyzdžiui, žmonės blogaakiais laikydavo dvasininkus arba elgetas, taip pat neįprastų profesijų žmones – kalvius, jūrininkus. Paprastiems žmonėms įtarimą kėlė akiniuoti ir perukuoti, nes anuomet tai buvo mados naujiena. Ne kiekvienas galėjo įsigyti stiklines akis, beturčiams akiniai buvo neįkainojama prabanga. Tad ir žvilgsnis pro akinius kadaise buvo baugus.

Blogos akies aukos – tai vaikai, jaunimas, kūdikiai, naminiai pieninių gyvūnų jaunikliai. Akis kenkia taip pat augalams, medžiams ir daržovėms, net negyviems daiktams. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Turkijoje tikima, kad bloga akis gali sugriauti namą, sugadinti autobusą ar net lėktuvą. Blogos akys domisi tik gerais, žmogui reikalingais daiktais. Suskilusio puodo ar šiukšlės bloga akis nelies, nepakenks taip pat ir miško žvėreliams. Ją domina tik žmogaus sveikata ir jo materialus ar dvasinis turtas. Pikta akis taikosi atimti sėkmę, subjauroti fizinį grožį. Jaunos merginos dažnai skundžiasi, kad blogaakėms močiutėms pažiūrėjus, pradeda tarsi iš netyčių slinkti storiausios kasos, triūšta gražūs plaukai. Taip pat skilinėja nagai. Gražuolė ima vysti pačioje jaunumėje, nors, rodos, dar ką tik žydėjo kaip rožė.

Nuo blogų akių šį arkliuką saugo prie kamanų iš abiejų pusų pritvirtinti raudoni bumbulai. 2010 m. Trakų rajono Onuškio miestelis | Asmeninė nuotr.
Nuo blogų akių šį arkliuką saugo prie kamanų iš abiejų pusų pritvirtinti raudoni bumbulai. 2010 m. Trakų rajono Onuškio miestelis | Asmeninė nuotr.

Bloga akis Lietuvoje visiškai nekenkia senukams ir dvasiškai stipriems žmonėms, galintiems atsispirti blogio atakoms. Keista, tačiau būtent tie, kurie visuomenėje turėtų būti silpniausi, įveikia galingus jaunus žmones! Tačiau būtų visiškai neteisinga manyti, kad seneliai yra blogi, pikta linkę siaubūnai.  Visuomenėje gyvas įsitikinimas, kad dažnai blogaakiai nekalti: jie kenkia netyčia, net nenumanydami, kad daro bloga, o savo skriaudą stengiasi atitaisyti. Tačiau tie, kurie kenkia tyčia, yra laikomi netgi raganiais ir raganomis.

Blogos akies kenkimo pobūdis – džiovinamasis. Jeigu auka yra pastatas ar kalnas, jis sugriūva, jei vynas – sugenda. Akiai pažiūrėjus, verkia ir draskos susirgę kūdikiai, o gyvulių jaunikliai krenta negyvi. Žmonės baiminasi, kad vaikai gali net mirti. O nužiūrėtiems suaugusiems pradeda tiesiog nesisekti gyvenimas – juos užpuola virtinės nelaimių: prastėja sveikata, atsiranda silpnumas, griebia klastingos ligos.

Tiek senovėje, tiek ir šiais laikais bloga akis reiškia džiūvimą ir mirtį – ji naikina  derlius, nešdama sausrą ir badą tarsi giltinė, norinti iščiulpti visus gyvybės syvus.  Tačiau nors bloga akis labai nuožmi ir pikta, kartais mėginama ją net ir geram darbui pasitelkti. Pavyzdžiui, kartą Italijoje laukus užpuolė skėriai. Kad jie neišnaikintų derliaus, valstiečiai rado blogaakį berniuką, įsodino jį į vežimėlį ir vežiojo po laukus, kad jis blogu žvilgsniu skėrius išnaikintų.

Kaipgi saugotis blogos akies? Žmonės sako, kad blogą akį nugalėti įmanoma, tačiau reikia turėti tam tikslui paruoštų ginklų. Pavyzdžiui, kad bloga akis nenužiūrėtų arklio ar karvės, reikia raudonus raištelius jiems rišti, karvei į ragą gyvsidabrio pripilti. Blogos akies nužiūrėtiems mažiems vaikams reikia akeles sijono apačia apšluostyti arba mamos šlapimu patepti, nes šlapimas – labai geras vaistas. O blogaakį susitikus, ypač gelbsti slapčiom kišenėje susukta špyga. Taip pat pravartu į išvirkščius marškinius įsisegti žiogelį.

Italijoje nuo blogų akių saugo česnakai ir raudoni pipirai. O graikai net savo namus dažo mėlyna  ir balta spalva, kad kas nors piktas nenužiūrėtų. Gali būti, kad net jų vėliavos spalvos – mėlyna ir balta – skirtos apsaugoti  nuo blogos akies visą šalį.

Turkai, siekdami  apsaugoti povandeninius laivus ir lėktuvus, puošia juos baltai mėlynu akies ženklu. Tai Alacho akis. Ji pasitinka mus, atvykusius atostogų į saulėtą Turkiją, ir kaip gražus suvenyras lydi visos kelionės metu – nuolat žibanti parduotuvių vitrinose, turgaus prekystaliuose, apsiausto atlapuose ir į ekskursijas gabenančiuose autobusuose.

Įdomu, kodėl yra blogaakių? Kaip jie atsiranda? Aiškinama įvairiai. Liaudyje net gyvuoja kelios blogos akies teorijos, kurių kūrėjai – ne mokslininkai, o patys žmonės.

Pirmąją galėtume pavadinti Atžindo teorija. Ji dar gana paplitusi šiandieninėje Lietuvoje. Žmonės tiki, kad blogaakiais tampa neteisingai žindytieji, kurių motinos, užuot žindymą staigiai ir negrįžtamai nutraukusios, verkiančio vaiko pagaili ir vėl leidžia jam žįsti. Toks vaikas, atžindulys, žmonių nuomone, užaugęs būtinai turės blogas akis.

Antra teorija būtų Pavydo teorija. Žmonės sako, kad negalima juodai kitiems pavydėti, kerštauti, nekęsti, nes pavydas ir blogos mintys gali greitai atsisukti prieš mus pačius. Kupinas pykčio, ilgą pavydėjimo stažą turintis žmogus ilgainiui tampa blogaakiu. Tad jei jaunystėje buvo pavydus ir blogas,  senatvėje pelnys blogą akį.

Trečia teorija būtų Bausmės teorija. Yra tikima, kad žmonės gimsta blogomis akimis. Šitaip jie yra baudžiami už tėvų nuodėmes. Žmonės nelabai įvardija, kokia tai bausmė – ar Dievo, ar tiesiog toks likimas. Apie blogų akių kilmę jiems nelengva samprotauti, žymiai lengviau papasakoti, kaip nuo tų akių gydytis.

O ką gi apie blogas akis sako šių dienų mokslininkai? Mokslas neįrodė, kad akys geba kenkti. Jokių kenkiančių ir iš akių sklindančių spindulių nėra, tačiau žmonės vis tiek blogomis akimis tiki. Kodėl?

Tai išties sunkus klausimas, į kurį mėgino atsakyti įvairių sričių specialistai – psichologai, antropologai, etnologai, istorikai, gydytojai. Juos ypač nustebino atradimas, kad blogos akies reiškinys nėra visuotinis. Ilgą laiką manyta, kad bloga akimi tiki viso pasaulio žmonės. Jeigu taip būtų, tai ir šį reiškinį būtų lengviau paaiškinti, pavyzdžiui, pavydu.  Juk pavydas – universali emocija, būdinga visų kultūrų ir epochų žmonėms.

Tačiau 1976 m. amerikiečių antropologas J. M. Robertsas nustatė, kad bloga akimi tiki ne visos pasaulio tautos. Šio tikėjimai visiškai nėra Tolimuosiuose Rytuose, Pietų Afrikoje, nebuvo ikikolumbinėje Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir Okeanijoje. Amerikiečių folkloristas Alanas Dundesas teigia, kad bloga akis – būdingas indoeuropiečių ir semitų pasaulėvaizdžio elementas. Jis taip pat mėgino sukurti visuotinę – holistinę blogos akies teoriją, apibendrinančią įvairias žinias apie šį reiškinį. Tačiau suformuluoti visavienijančią teoriją be galo sunku, nes net ir panašiose kultūrose blogos akies samprata kartais gana nemažai skiriasi.

Blogos akies reiškinys labiausiai ištyrinėtas šiuolaikinėje Pietų Europoje – Viduržemio jūros regiono šalyse – Graikijoje, Italijoje. Čia gausu taip pat ir blogą akį mininčių literatūros ir dailės kūrinių, istorinių šaltinių. Geriau suprasti žmonių pasaulėžiūrą taip pat padeda legendos, mitai, burtai  ir pasakos. Pastaraisiais metais blogos akies reiškiniu susidomėjo žmogaus smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai. Tad galbūt  smegenų veiklos tyrimai padės rasti išeitį iš aklavietės?

Tačiau net jei paaiškėtų, jog yra koks nors biologinis blogos akies reiškinio pagrindas, liktų neatsakyta į klausimą kodėl vienoms kultūroms priklausantys žmonės bloga akimi tiki, o kitoms – ne?

Daugiau apie blogas akis galima paskaityti:

Dundulienė P. Akys lietuvių pasaulėjautoje. Vilnius, 1992.
Balikienė M. Blogos akies kilmės ir tvermės teorijos. – Liaudies kultūra. 2010, Nr.1, p. 54–62.
Balikienė M.  Bloga akis šiuolaikinėje Lietuvoje. – Liaudies kultūra, 2012, Nr. 5, p. 54–59.

 Saules_arkliukai_2013_Nr_2_VirselisTęsiame spausdintinių „Saulės arkliukų“  įdomiausių ir naudingiausių straipsnių kėlimą į internetinę erdvę. Saulės arkliukai, 2013, nr. 2, p. 12–15.

 

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gandrinės Mackantiškėse
  2. Knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymas, rankinių parodos atidarymas
  3. N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa
  4. N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis
  5. ETNOketvirtadienis
  6. ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu
  7. A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VII): mezoninai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos)
  8. J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

2022 08 03
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

2022 07 05
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

2022 06 27
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms

D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms

2022 06 25
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

J. Zvonkuvienė. Ilgiausios dienos

2022 06 19
A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3

2022 06 16
A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

A. Stabrauskas. Baltažiedė notrelė (Lamium album)

2022 06 12
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Po driskių apšaudymo netoli Charkivo atvira liepsna dega „išlaisvinta“ privati nuosavybė | autorių FB nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21

2022 08 10
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.
Pilietinė visuomenė

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip apsaugoti įrenginį nuo kibernetinės atakos?

2022 08 10
Kada elektromobilių kaina bus konkurencinga įprastų automobilių kainai?
Lietuvoje

Įsigyti panaudotą elektromobilį nėra paprasta

2022 08 10
Upių tėkmės atkūrimui skirta 1,5 mln. Eur.
Lietuvoje

Upių tėkmės atkūrimui skirta 1,5 mln. Eur.

2022 08 10
Atleistas Transplantacijos biuro vadovas
Lietuvoje

Atleistas Transplantacijos biuro vadovas

2022 08 10
Tyrimas: mažiau važinėdami kauniečiai kvėpavo švaresniu oru
Lietuvoje

Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų

2022 08 10
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių
Lietuvoje

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

2022 08 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kalbotyra apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Rekyva apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • dar apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21
  • Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“
  • Kaip apsaugoti įrenginį nuo kibernetinės atakos?
  • Įsigyti panaudotą elektromobilį nėra paprasta

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 503; komentarų: 7
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 452; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 433; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 421; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 416; komentarų: 0
  • Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą peržiūrėta: 415; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 08 03
0
J. Zvonkuvienė. Paminklas Antanui Poškai

Klaipėda, paminklas ANTANUI POŠKAI (Paškevičiui) (1903–1992), žymiam keliautojui, keliavusiam motociklu, vienam pirmųjų ir labai stipriam Lietuvos esperantininkui, mokslininkui antropologui, rašytojui,...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 07 05
0
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

Yra knygų, kurios atperka svetimas nuodėmes. Tai ir tariu nuoširdų ačiū už knygas – nuodėmių atpirkėjas. Jos lyg aptirpdo tas...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 27
0
J. Zvonkuvienė. Kol tebežydi

Kol tebežydi. Ši puokštė sudėta mano brangioje Telšijoje – kažkur tarp Getautės ir Lauko Sodos. Baltais vainikėliais žydintis putinėlis kvietė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kalbotyra apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Vilna apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Rekyva apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • dar apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

Kitas straipsnis
Sklandytuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulio jaunimo sklandymo čempionate po keturių sklandymo dienų priekyje du Lietuvos atstovai (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai