Balandžio 2 dieną, prieš pat Atvelykį, Mackantiškėse, Aukštadvario sen., Trakų r., vyko jau tradicine tampanti Gandrinių šventė. Pirmą kartą Gandrinės čia surengtos prieš metus. Tiesa, šiais metais jos švęstos kiek pavėluotai, šiaip jau gandro sutiktuvės, dar vadinamos Zvistavonėmis, Blovieščiais, minimos kovo 25 dieną.
Gandrines organizavo Aukštadvario regioninis parkas, kultūrologė Rita Balsevičiūtė kartu su savo suburtu Aukštadvario gimnazijos moksleivių folkloro ansambliu „Lėda“, Mackantiškių kaimo bendruomenė, talkino Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.
Pasirodo, ir šventės „kaltininkas“ – baltasis gandras – praskrido pro lizdą prieš pat šventės pradžią, kai visi buvo susirinkę Vaclovo ir Reginos Babaičių sodyboje, po senu klevu su gandralizdžiu. Iš viso – apie 60 dalyvių, jauniausiam – Simonui Plegevičiui – vos treji mėnesiai, o vyriausiajai – Stanislavai Barkauskienei – 85 metai. Stanislava – pati vyriausia Mackantiskių kaimo šeimininkė, čia gimusi ir tęsianti tradicijas, savo proanūkėms perduodanti žinias.
Šiuose kaimuose išlikusi archajinė tradicija, susijusi su gandru. Šeimininkės vaikučiams paruošdavo gandro lauktuves. Į maišelius įdėdavo pyragėlių, kitų saldumynų ir pririšdavo prie obels šakų ar tvoros. Tada iš patalo žadindavo vaikučius pasidžiaugti lauktuvėmis. Beje, gandro lauktuvės ir šiemet laukė vaikučių.
Šventę pradėjo Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius, pabrėžęs šio kaimo unikalumą. Mackantiškių kaimas įsikūręs prie Karališkojo vieškelio. Pasirodo, čia pat – Strėvos ištakos.
ARP direktorius pristatė ir šventės svečią – Vilniaus edukologijos universiteto mokslininką, biologą docentą Kazimierą Baranauską, kuris jau kelis dešimtmečius tyrinėja Aukštadvario regioninio parko žinduolius, šikšnosparnius. K. Baranauskas visus pasveikino su pavasariu, pasidžiaugė pargrįžtančiais, tiesa, kiek vėluojančiais, paukščiais.
Šventėje dalyvavo Aukštadvario apylinkių, aplink esančių kaimų gyventojai, buvo atvykusi ir Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Seniūnė pasidžiaugė Mackantiškių kaimo žmonių iniciatyvumu, bendruomeniškumu ir išsakė mintį kurti Mackantiškių kaimo bendruomenę.
Dalyvavo ir Janina Morkūnienė, kuri auklėja tris anūkes, įsijungusias į „Lėdos“ ansamblį, moko dainų, pasakų. Marytė Baškevičienė labai palaiko ansamblio „Lėda“ veiklą, skatina dukrą Ievą domėtis liaudies tradicijomis.
Pasak R. Balsevičiūtės, gandrinės – didelė šventė, šią dieną net paukščiukas lizdelio neveja. Už etnografinę medžiagą rengiant šventės programą R. Balsevičiūtė dėkinga kaimo senbuviams: Kostui Kalašinskui, Veronikai Beliūnienei, Stasiui Barkauskui, Vandai ir Marijonui Mackevičiams.
Etnografinio ansamblio „Lėda“ vaikai dalijosi tikėjimais apie baltąjį, juodąjį gandrus, erzino gandrą, pritariant Liubos Vitašnevos kanklėms, dainavo apie gyvybės medį, saulelę motulę.
Balsevičiūtės žodžiais, gandras – dievo Perkūno paukštis. Jis išspardo ledus, parsineša po sparnu kieliukę. Tą dieną ir meška atsikelia iš savo guolio. Gandras – labai lietuvių gerbiamas paukštis, jis ne tik vaikus parneša, bet ir padeda žmogui pasveikti, sunkias ligas į raistus išneša. Jo skriausti negalima, nes jis gali atkeršyti parnešdamas ugnį..
Sodybos šeimininkai užkūrė lauko krosnį, buvo verdama žolelių arbata, kepama gandro, arba „busilo“, kiaušinienė. Šiame kaime yra išlikusi labai sena gandro pyragėlių – „kakorų“ – kepimo tradicija, kuriais galėjo pasivaišinti ir šventės dalyviai. Naminiu pyragu ir „kakorais“ vaišino Stanislavos Barkauskienės sesuo, dukros. Beje, Bijūnų ūkininkė, buvusi Bijūnų bendruomenės pirmininkė, Irena Stankevičienė vaišino kumpiu, lašiniais. Vilma ir Martynas Brėkštai iš Antaveršio atvyko prisikepę saldumynų ir naminės duonos.
Belieka pasidžiaugti šia gražia Mackantiškių ir apylinkių kaimo bendruomenes, taip pat aplinkosaugininkus, etninės kultūros puoselėtojus telkiančia švente, unikalių tradicijų atgaivinimu.
