Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…
Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti.
Laidoje taip pat aptariami keisti darbai, siekiant „įsisavinti“ europinius pinigus, Ukmergės piliakalnyje, gluminantys archeologus. Ukmergės piliakalnį norima paversti „kalėdine eglute“, apkarstyta lemputėmis, netgi nepaisant to, kad tai pakenks pačiam piliakalniui.
Laidos pabaigoje kalbame apie pozityvų Lietuvos kariuomenės įnašą į Lietuvos piliakalnių tvarkymo darbus.
[youtube]https://youtu.be/cssyHeNItS4[/youtube]
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
