Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.
Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, o ketinimai ardyti jų lizdus paremti tik spėlionėmis. Baltieji gandrai, kaip informuoja Lietuvos ornitologų draugija, priskiriami mažos rizikos užsikrėsti šia liga paukščių rūšių grupei. Jie neturi tiesioginio sąlyčio nei su naminių paukščių pašarais ir jų mitybos teritorija, nei su paukštininkystei naudojamais vandens šaltiniais ir pan.
Daug didesnį paukščių gripo pavojų kelia tos gausios ir agrarinėse buveinėse įprastos laukinių paukščių rūšys, kurios nuolat sutinkamos artimiausioje naminių paukščių aplinkoje. Tai uoliniai karveliai, karveliai keršuliai, pietiniai purpleliai, kelių rūšių strazdai, kėkštai, šarkos ir kt.
Aplinkosaugininkai primena, kad praėjusį spalį pakeistas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas įpareigoja naikinant arba pažeidžiant baltųjų gandrų lizdus taikyti kompensacines priemones – įrengti dirbtines šios paukščių rūšies lizdavietes artimoje aplinkoje (iki 100 metrų atstumu).
