Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.
Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.
Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.
Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU kraštotyrininkų ramuva keliaudamas rinkti liaudies dainų. Žiūrų kaimo dainininkė Marcelė pasakojo, kad jų kaimas visada buvo labai dainingas, bet netikėtas studentų dėmesys vis tiek nustebino ir pamalonino. Įteiktą studentišką kepurę Marcelė saugojo daug metų.
Žiūrų kaimo dainas dainavo ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“, ir visi gausiai susirinkę Jono Trinkūno bendražygiai ir mokiniai. Susirinkusieji pasidžiaugė, kad J. Trinkūno mėgtos dainos nebus užmirštos.
Baigiantis minėjimo vakarui buvo perskaityta ištrauka iš J. Trinkūno straipsnio, kurį jis parašė Žiūrų ansamblio 30 –tojo jubiliejaus proga:
„Ar išliks Žiūrų kaimas? Naikinimo jėgos pamažu griauna, trupina viską. Tačiau, kai pamatau senos moters įdėmiai žvelgiančias ramias akis, pagalvoju: ne, Žiūrai, tikrasis kaimas, tvyro kažkur tarp tylių begalinių pušynų šalia amžinai sruvenančios Ūlos, iš vieno žmogaus jis ima balsą, iš kito dainą, iš trečio skambų juoką, iš ketvirto tylią ramybę ir taip po kruopelę susistato spindinti balta Žiūrų pilis, iškilusi virš žalių Dainavos girių“.
Žiūrų daina:
Buvo labai šiltas, nuoširdus , gražių dzūkiškų dainų ir atsiminimų vakaras. Jono Trinkūno ir Žiūrų kaimo dainininkių palikimas bus amžinai gyvas.