Nidoje bus pristatytas ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“

Kovo 7 d. 17. 30 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ ( Taikos g. 4), bus pristatytas ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – vienintelis periodinis  neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010-ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai,  dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz. ( spaustuvė „Druka“).

Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas –  jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės (šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis). Praėjusius jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio Martyno Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai  susiaurinta bei akcentuodama kaip  svarbu šiandien  laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą  ir grąžinti  šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.

Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams)  bei vilnietės prof. dr. Dainoros Pociūtės (apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).

Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai – klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015-ųjų premija)  ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016-ųjų premija).

Prof. dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja  burlaivio „Ocean  Queen“ dramą,  prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V. Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų galėjo būti radę nidiškiai, o tai archeologams – neįkainojama tiriamoji medžiaga.

Kitos „Dorės“ temos vienaip ar kitaip siejasi su biblioteka. Tą „išduoda“ viršelis, kuriame – knygų namelis-švyturys, jį  2016-aisiais – Bibliotekų metais sukūrė ir Nidoje (bei Juodkrantėje) pastatė skulptorius Albertas Danilevičius. Minėtais metais suėjo lygiai 60 metų nuo pirmojo įrašo Nidos bibliotekos inventorinėje knygoje – šia intencija „Dorė“ tęsia pokarinės Neringos istorijos temą kalbindama bibliotekininkę Stasę Smolskienę. Šios nidiškės prisiminimai, be kita ko, atskleidžia vieną  dramatiškiausių įvykių Neringos istorijoje – vietinių gyventojų priverstinį pasitraukimą iš savo tėviškės į Vokietiją.

„Dorėje“ plačiai minimas Nidos metraštininko Viktoro Miliūno (jo vardu pavadinta Neringos viešoji biblioteka) šimtmetis. Pirmasis lietuvių inteligentas, 1961-aisiais Nidoje nusipirkęs dalį žvejo namo, į šį buvusį užkampį  pritraukė  didelį būrį menininkų – tarp jų ir bičiulį poetą Algimantą Baltakį, kurio prisiminimai bei eilėraštis nukels skaitytoją  į praėjusio šimtmečio 6-ojo, 7-ojo dešimtmečių Kuršių neriją.

Atiduota skola primirštiems menininkams – Lietuvos kino studijos režisierei Reginai Vosyliūtei ir dailininkui Vaclovui  Kaminskui, kurie Juodkrantėje turėjo antruosius namus, o nuolatos joje apsigyveno įšėję į pensiją, šio kaimelio kapinaitėse abu palaidoti. Spalvinga, nesumeluota ir gyva režisierės ir  dailininko istorija perteikiama aktorės ir signatarės Nijolės Oželytės lūpomis.

„Dorė“ gausiai iliustruota senomis ir šių dienų fotonuotraukomis bei paveikslais (fotografai Gintautas Beržinskas, Edita Anglickaitė, Agnė Šileikytė, Darija Vasiliauskienė, Aidas Macevičius, kiti).