Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

R. Karbauskis. Užgavėnės ir kiti etnokultūros lobiai

Ramūnas Karbauskis, www.alkas.lt
2017-03-02 23:56:16
20
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui: 

Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Europos karnavalų dešimtuką. Dėl savo kūrybingų protėvių ir veiklių istorijos entuziatų tapome įdomesni pasauliui. Todėl turėtume jausti pareigą giliau pasidomėti savo tradicijomis, etnokultūra ne dėl senamadiškos istorinės romantikos, bet kad patys geriau suprastume, kuo esame išskirtiniai.

Europa ir visas pasaulis globalėja, tiksliau, vienodėja. Išlieka tik žmogaus noras atrasti kažką nematyto. Todėl svarbu ir perprasti globalaus žaidimo taisykles, ir išsaugoti savo unikalumą. Pasigirsta nuomonių, kad valstiečiai ir žalieji pernelyg draugiški senojo baltų tikėjimo išpažinėjams, o štai aš Naisiuose Baltų areną neva įrengiau pagoniškoms šventėms. Noriu pasakyti, kad domėjimasis mūsų senąja kultūra reikalingas ne tam, kad kažkur susirinkę pagarbintume Perkūną. Lygiai taip ir Vilniaus bažnyčios vilioja turistus į Lietuvą savo grožiu, o ne vien galimybe suklupti prie keturiasdešimties altorių. Tai – mūsų kultūros lobiai, mūsų savasties dalis. Galime laikyti juos giliai užkastus, o galime įdomiai eksponuoti.

Tegul mūsų dizaineriai kuria išskirtinius tekstilės gaminius su tautinių raštų simbolika, tautodailininkai sėkmingai prekiauja baltiškais simboliais išdabintais papuošalais, o kaimo turizmo sodybos papildomai uždirba iš lietuviškų pirties žolelių ar galimybės apsiprausti ryto rasoje.

Valstiečiai ir žalieji buvo kaltinti „Lietuvos ryte“, jog ketina suteikti patalpas bei kitas privilegijas „Romuvos“ bendruomenei, maža to, mokyklose pradėti dėstyti senojo baltų tikėjimo discipliną. Ir visa tai remiantis tuo, kad valstiečiai, kaip ir romuviečiai, vartoja žodį „darna“. Tą patį žodį, tiesa, dažnokai rašo dokumentuose visų tarptautinių organizacijų vadovai. Angliškai jis skamba „sustainability“, bet dėl to niekas nei Europos institucijų, nei Jungtinių tautų pagonimis nevadina.

Kalbant apie baltų tikėjimo išpažinėjus, turime juos gerbti kaip ir visus savo piliečius. Šie žmonės nuoširdžiai domisi istorija, neleidžia pamiršti mūsų tradicijų. Galiausiai, gal geriau žmogus tegul organizuoja, kaip pasakytų rimti istorikai, „neopagoniškas“ vestuves ant piliakalnio, o ne stovi darbo biržoje. Geriau tegul būna daugiau gamtos garbintojų nei jos šiukšlintojų. Tegul būna daugiau istorijos, o ne taurelės mylėtojų. Tegul vaikai žino, ką reiškia „žirgelių“ ar „žalčio“ simbolis ant tautinio kostiumo, o ne „Versace“ logotipas, kuriuo galima puikuotis prieš vargingiau gyvenančius klasiokus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes?
  2. R. Karbauskis: Etnografiniai regionai – Lietuvos kultūros lopšys
  3. Naisiuose atšvęstos Didžiosios Užgavėnės (nuotraukos)
  4. Per Užgavėnes dirbti negalima – važiuojame linksmintis į Rumšiškes!
  5. Į Naisius vėl atkeliavo Didžiosios Užgavėnės (nuotraukos)
  6. Etninės kultūros globos taryba prieš Užgavėnes pristatė leidinio „Etninė kultūra“ 9-tąjį numerį (nuotraukos)
  7. R. Karbauskis. Turiu svajonę: blaivi, sveika, ekologiška, klestinti Lietuva
  8. D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
  9. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  10. Rasos šventės kelias (audio)
  11. Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos)
  12. Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos)
  13. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  14. Didžioji Rasos šventė Naisiuose (nuotraukos)
  15. R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Ačiū says:
    8 metai ago

    Ačiū gerb. Ramūnui už išmintingus žodžius. Tie, kurie išsižada, puola, kritikuoja savo protėvių vertybes, tikėjimą, papročius yra kosmopolitai ir globalistai. Jie nemyli nei tautos, nei kalbos, nei tautos istorinės atminties. Jie niekas – liberalai – asmeninis ego virš visko.
    Visos tautos švenčia savo šventes pagal papročius. Nesuprantama, kodėl tie patys liberalai gerbia kitų tautų tradicijas, kitų tautų šventes – iš jų nesityčioja, o kai lietuviai jų laikosi – tai jau nacionalistai.
    Būkime lietuviais ir švęskime savo šventes pagal savo papročius.

    Atsakyti
  2. Lamatas says:
    8 metai ago

    jei pavyktu įgyvendinti tai, kuo esat kaltinamas,manau, gal Lietuva pradėtu atsigauti.

    Atsakyti
  3. Diedas says:
    8 metai ago

    Iš istorikų tyrinėjančių praeitį, labai norėčiau sužinoti, kokiu būdu pagoniško tikėjimo mūsų protėvisi nugalabydavo išdavikus, šnipus ir kitos rūšies parsidavėlius tarnaujančius svetimam carui.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      8 metai ago

      Manau , kad nereikia trukdyti “historikų” dėl smulkmenų. Išdaviką meti į laužą ir , kai jo nelieka tik dūmai, tada dievai sprendžia, kur šito išsigimėlio vėlę nukišti. Nieko naujo . Negi ,Tamsta, galvojai kitaip.

      Atsakyti
      • Diedas says:
        8 metai ago

        Ponas Vaiškūnas savo gražiame kalnelyje prie observatorijos galėtų ne tik vestuves ir krikštynas rengt, bet ir pagoniškų švenčių proga Dievams po kokį nors karabasą paaukot.
        Manau, kad tokie renginiai sutrauktų daug publikos, populiarintų domėjimąsi istorija ir apvalytų Lietuvą nuo piktžaizdžių.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          8 metai ago

          Piktzaizdes tamstele ‘pasufleruosite’? Jei leisite kazkam kitam tai daryti, rezultatas tamstos gali ir netenkinti…

          Atsakyti
  4. jurgis says:
    8 metai ago

    naujas autorius? kas jis?

    Atsakyti
  5. Kemblys says:
    8 metai ago

    Ramūnas Karbauskis:
    ,,karnavalų, entuziatų, tradicijomis, etnokultūra, senamadiškos istorinės romantikos (3 svetimžodžiai iš eilės!), globalaus (?), unikalumą, kultūra, bažnyčios, turistus, altorių, eksponuoti, dizaineriai, tekstilės, simbolika, simboliais, turizmo, privilegijas, discipliną, romuviečiai, dokumentuose, organizacijų, institucijų, baltų, istorija, tradicijų, organizuoja, istorikai, biržoje, simbolis, kostiumo, logotipas, klasiokus…”

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      8 metai ago

      … senamadiškos, romuviečiai, baltų – čia jau nebelietuviški žodžiai?

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        madà [pranc. mode < lot. modus — saikas, būdas, taisyklė, nurodymas]……………

        romuviečiai=romuva+vieta
        Romuviai, jei jie patys rašo ,,Romuva – tai senovės baltų religinė bendrija."

        baltų…
        Nebuvo tokių 'baltų' – buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Pvz., 'ugrofinų' tokių nėra… Mūsų protėvių gentys, nors kalbėjo giminingomis tarmėmis, bet genčių pasaulėžiūra buvo skirtinga, ir dar skyrėsi tose pačiose gentyse skirtingu laiku. Negalima apibendrinti žodžiu 'baltai'.

        Atsakyti
        • Vaclovas M. says:
          8 metai ago

          Kadangi baltų nebuvo, tai, mielasis Krembly, nuo šiol turi rašyti vietoj to žodžio: galinfų, jotvingių, žemaičių, sėlių, lietuvių, dainavių senovės tikėjimo bendrija.
          Atsiprašau, gal ką praleidau.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Lietuvių kalboje žodis BALTAS reiškia spalvą.
            Nežinau ką tu ten turi rašyti.

          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Pala pala, broleli, pagal tave gaunasi, kad dabartinė Religinė bendrija Romuva atkūrė ir galintų, ir jotvingių, ir žemaičių, ir sėlių, ir lietuvių, ir dainavių visų genčių ‘religijas’..?
            Įdomu, kuriuo laikotarpiu visos protėvių gentys turėjo vieną pasaulėžiūrą?
            Galiu kirsti lažybų, kad nei tu, nei ‘romuviai’, nei Ramūnas Karbauskis neatsakys į šį klausimą 🙂 🙂 🙂

          • Kęstutis says:
            8 metai ago

            Manau, kad kalba eina apie tą laikotarpį kada lietuvių protėviai buvo Europoje stipriausia karinė ir kultūrinė jėga, nes kitu atveju kaip gi kitaip padarysi kalbinę įtaką visam žemynui… Panašiai kaip dabar anglų kalbos mokomės tik dėl to, jog šios kalbos nešėjai stipriausia karinė galia. Manau tikrai didelė tikimybė, kai lietuvių protėviai buvo apsijungę, susivieniję Europos žemyne ir už jo ribų, buvo stipriausia karinė galia. Ne tik kalba tada vienijo protėvius, bet turėjo vienyti ir bendras tikėjimas, bendros apeigos, papročiai… Ar Romuva dabar atstovaują būtent Tą tikėjimą ir tuos papročius? Ar yra To tikėjimo tesėja? Klausimas rimtas ir atsakymas nevienareikšmiškas…Pasižiūrėkim kaip kūrėsi Romuva? Tikėtina jog atkūrimui pasirinko teisingiausią būdą, pasiėmė ir pradėjo giedoti paprotines apeigines giesmes. Ir pradžioje tik giedojo, o per giedojimą vėliau pajuto protėvių tikėjimo dvasią ir tik tada pradėjo atkūrimo kelią. Mano galva vienintelis teisingas atsikūrimo kelias – per tiesioginius protėvių tikėjimo šaltinius – giesmes… Ar tikrai taip tikėjo mūsų protėviai? Didelė tikimybė, jog ir ne taip. Bet kas pasakysi tiksliai kaip?… Manau ne taip ir svarbu. Giesmės tos pačios, kalba tą pati, o ir pats Tikėjimas per tiek metų būtų vis tiek pasikeitęs… Geriau Kemblį pasimokyk giesmių giedot, gal ką ir pajausi, papasakosi ;)…

          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Man siūlai pasimokyti giesmių? Ačiū.
            Aš tau siūlau, prieš rašant ‘paklodes’ atsiliepimuose, paskaityti Vilniaus Universiteto saugyklose išlikusius leidinius:
            http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/5787/3790
            http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/5864/3895
            http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/view/5521/3545
            http://www.zurnalai.vu.lt/problemos/article/viewFile/5521/3545

          • Kęstutis says:
            8 metai ago

            Atmetus to meto religijotyros priedangą – ateizmą, kelios citatos:Trinkūnas “Istorikai pirmykš­tės bendruomenės irimo reiškinius aptinka jau mūsų eros pradžioje.Galima manyti, kad nuo to laiko vis labiau įsigali religinis mąstymo bū­das, ir religinė praktika, mitologija įgauna religinį pobūdį, atsiranda pirmieji
            dvasininkai -žyniai. Konkrečių istorinių žinių apie tą senosios baltų religijos laikotarpį mes beveik neturime” “Žymus tarybinis filologas V. Toporovas, apžvelgdamas senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėjimų būklę, konstatavo: „pakankamai pilno
            ir patikimo baltų mitologijos paveikslo sukūrimas dar priešaky”. Sukurti tokį paveikslą bus galima tik kompleksinių tyrinėjimų būdu, t. y. socialinės-ekonominės analizės pagrindu derinant etnografijos, archeologijos, kalbotyros ir kitų istorinių disciplinų faktus.” Jei jiems dar viskas priešaky buvo ir Razauskui dar priešaky, tai pačiam jau matyt abejonių nebekyla – kaip, kas, kada ir kur tikėjo…

  6. Vaclovas M. says:
    8 metai ago

    Suprantama, kodėl krikščionis taip siutina Užgavėnės: jie taip ir nesurado “šventojo”, kuris kaip etiketė pridengtų gilią gamtos budinimo šventės esmę. Kitur etiketės daugmaž užklijuotos ant Rasos, Žolinės, bet ir Vėlinės kyšo greta Visų šventų, nes gerbiame savo protėvius.
    Drausti Užgavėnes tolygu drausti atgimimą ir pavasarį.
    Gerbiamasis Ramūnai, nereikia teisintis prieš globalistinius dvasios skurdžius, kad myli savo Tautą.

    Atsakyti
  7. Gustavas says:
    8 metai ago

    Ramūnai, jei nori pagarbinti Perkūną nereikėjo ant savo imperijos lobių t.y. ūkinių pastatų ,šienainio bokštų,daržinių pritvirtint perkūnlaidžių ( žaibolaidžių). Tuo būtum suteikęs savo Dievui malonumą ką nors padegt.

    Atsakyti
    • Levas says:
      8 metai ago

      Tamsta tikra enciklopedija, būtume nežinoję kaip Perkūną pagerbti…

      Atsakyti
  8. Bitkresle says:
    8 metai ago

    Koks geras straipsnis. Su malonumu perskaiciau.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Aukštaitijos Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba

Išrinkta nauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

2025 05 23
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

2025 05 16
Virginijus Kašinskas | A. Bajor nuotr.

Dailininkas Virginijus  Kašinskas švenčia garbingą gimtadienio sukaktį

2025 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saugomose teritorijose mažėja vagonėlių

Saugomose teritorijose mažėja vagonėlių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai