Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

R. Grigas. „Piliakalnių kultūra“: rekonstrukcijos kontūrai ir pastangų prasmė

Romualdas Grigas, www.alkas.lt
2017 02 04 14:10
5
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsidėmėkime: nūdienos sutelktas dėmesys piliakalniams – tai subordinuoto trijų jėgų veiksmo rezultatas. Mokslinės minties, visuomeninio judėjimo ir valstybės institucijų bendro veikimo produktas. Deja, dera pripažinti: toks atvejis mūsų valstybėje išimtis. Nors turėtų būti norma, konstanta.

Tai, kad 2017-ji metai Seimo nutarimu paskelbti piliakalnių atminties metais, laikome savosios tapatybės (savasties) įteisinimo laimėjimu (tiesa, palyginus kukliu). Tačiau mąstant kritiškiau ir plačiau, įsiūlytas jiems dėmesys, ko gero, yra nepakankamas ta prasme, kad jis daugiau susijęs su lietuvių senosios kultūros forma, o ne su turiniu. Turinys dar likęs lyg ir už borto. Lyg ir liko tebegaliojanti vadinamosios „pagonybės“ amžių niekinimo nuostata, kuri laisvai tebesklando mūsų istorikų gretose. Tačiau jeigu mąstome ir kalbame apie piliakalnius kaip apie šventyklas – kaip apie senųjų lietuvių dvasinio gyvenimo ir bendruomeninio sutarimo gravitacinius traukos centrus (o absoliuti piliakalnių dauguma tokiais ir buvo!), dera mąstyti ir apie tuometinę, aplink piliakalnį susibūrusios bendruomenės socialinę organizaciją. Apie jos struktūras, ypač apie tas, kurios puoselėjo žmonių dvasinę kultūrą.

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.
Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Tiesa, mes šiandien negalime pasakyti, kas pagimdė vadinamąją piliakalnių kultūrą. Pats piliakalnio supylimas ir tolesnė su juo susijusi bendruomenės gyvensena ar atvirkščiai. Tai būtų panašu į klasikinę dilemą: kam suteikti pirmumo teisę – kiaušiniui ar vištai. Tačiau nedvejodami galime tvirtinti: su piliakalnių–šventyklų užmarštimi, su jų piktybiška atskirtimi („dėka“ christianizacijos ir polonizacijos) ne tik nuo kaimo teritorinės bendruomenės, bet ir nuo prigimtinės lietuvių kultūros labai ženkliai kito ir mūsų protėvių socialinių ir ypač dvasinių santykių tinklainės.

Ir vis dėlto, pabandykime rekonstruoti, nors atskirais kontūrais įsivaizduoti anų laikų gyvenseną. Kokia ji buvo ar galėjo būti? Tokiam žingsniui žengti esama pakankamo pagrindo. Žingsniuotę pradėkime kad ir nuo „ciklinio laiko“…

Pyplių piliakalnis | R.Požerskio nuotr.
Pyplių piliakalnis | R. Požerskio nuotr.

Senieji lietuviai, skirtingai nuo tuometinio  urbanizuoto ir urbanizuojamo pasaulio, gyveno būtent pagal ciklinį laiką. Po pavasario ėjo vasara, po jos ruduo, žiema ir vėl pavasaris… Kiekvienas iš šių visuotinai žinomų metų sekos tarpsnių mūsų protėvių gyvenime, pagal nuo seniausių laikų pavekdėtą etnokultūrinės elgsenos tradiciją buvo skaidomi dar į kelias Laiko ir Gamtos alsavimo atkarpas. Jų čia neminėsime. O kas tais dalykais domisi atsakymą gali surasti lietuvių prigimtinės kultūros tyrinėtojų Albino Kurtinaičio, Jono Trinkūno, Liberto Klimkos ir kitų etnologų darbuose. Gyvenimas pagal ciklinį laiką mus turi dominti ne vien piliakalnių laikais praktikuotos gyvensenos ar kultūros požiūriu. Vardan gilesnio savo praeities ir prigimties (tautos matricos) suvokimo ši kultūra turėtų mus dominti būtent savo prasme. Ciklinis laikas siūlė mūsų protėviams džiaugtis Gamta, jos kaita ir kartote. Kiekvienas sužaliavęs pavasaris tapdavo Amžinuoju Pavasariu, o rudens branda ir krintančių lapų šnarėjimas – Amžinuoju rudeniu.

Prisimenu savo vaikystę, paauglystę… Kokį džiaugsmą išgyvendavome išvydę parskridusį gandrą, sučiulbusius varnėnus! Buvo labai džiugu basomis atsistoti pašlaitėje ant ką tik nuo sniego išsivadavusios žemės lopinėlio, pajausti jos spinduliuotę…  Pirmos klasės vaikeliai lenktyniaudavome kuris iš už švarkelio atlapo pirmas parodys sužaliavusį lauko žolės lapelį! Džiaugsmui, dienos pilnatvei užtekdavo mažmožio. Nors gyvenome pusalkani  ir skurdžiai apsirengę…

Imbarės piliakalnis jau pritaikytas lankymui | Salantų RP archyvo nuotr.
Imbarės piliakalnis jau pritaikytas lankymui | Salantų RP archyvo nuotr.

Mūsų protėviai priklausė civilizacijai, kuriai buvo būdingas Būties, o teisingiau išsireiškus – Rėdos Rato suvokimas. Rėdos sąvoka nusako egzistuojančią Visuotinę, Kosminę tvarką (Darną, Dermę) ir jos laikymąsi, jos siekį. Rato sąvoka nusako amžiną atsikartojimą. Na, taip kaip dieną keičia naktis, o mėnulis sukasi apie žemę… Rėdos Ratas lietė kiekvieną žmogų ir reikalaudavo iš jo laikytis amžinųjų Kosminės, o taip pat ir žemiškojo gyvenimo tvarkos dėsnių: jų paisymo kiekvienos dienos darbuose.

Žmonių gyvenimą (ir jo prasmingumą) pagal ciklinį laiką geriau suvoksime, jeigu jį palyginsime su gyvenimu, kurį diktuoja linijinis laikas. Gal „jisai“ kaltas dėl pasaulį apnikusių prieštaravimų, vartotojiškos (profaniškos) orientacijos ir neįtikėtinos skubos? Kur?  Ir – vardan kokių tikslų vyksta toji skuba ir jos sukeliamos  nuolatinės peštynės?.. Gal iš tiesų nemažai teisybės esama arabų pasakoje apie iš butelio išsprūdusį Džiną? Arba krikščionybės mitą apie nuo Pažinimo medžio nuskintą, suvalgytą obuolį ir kaip bausmė už tai – pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus…

Teisę mąstyti „paradoksais“ turime.

Bečionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.
Bečionių piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Galima teigti, kad mūsų protėvių priešinimasis krikščionybei buvo  prigimtinė, o pagal kovų pobūdį ir aplinkybes – konvulsiška pastanga išlikti savame pasaulyje, kuriame nėra to „siūlomo“  Monstro, kuris prikištinai įsakinėtų žmogui kaip dera elgtis. Kuris nustatinėtų tiesiogiai santykį su Juo, Monstru,  ir per tai  Jam būtų leista laisvai formuoti „kitokią“, t.Œ y. Antgamtišką kultūrą ir istoriją.

Mąstant apie „piliakalnių kultūros“ rekonstrukciją, pirmiausia  tenka susimąstyti apie tai, ar aplamai įmanu, tegu ir grubokais potėpiais, nutapyti tą socialinės organizacijos konstrukciją, kuri storai užslėgta ne tik laiko dulkėmis, bet ir piktybiškai orientuotais veiksmais bei procesais. Vis dėlto tikėkim, kad įmanu…

 Kaip nekeista, tokiam žingsniui papildomą impulsą duoda pats kryžiuočių kronikininkas Petras Dusburgietis. Pasilikdamas užkietėjusio „kryžininko“ pozicijose, jis vis dėlto nepagailėjo gražių žodžių vertindamas prūsų ir atskirai minimų sūduvių – t. y. lietuviškajai prigimčiai artimų genčių dvasinę kultūrą. Antai, kronikininkas rašo, jog kiekvienas prūsų kaimas turėjęs ne mažiau kaip dvidešimt asmenų, kurių uždavinys buvo sergėti ir tęsti tos ar kitos etnoelgsenos tradiciją. Anot jo, net du asmenys specializavęsi velionio šarvojimo ir laidojimo apeigose. Jisai yra pateikęs net tokių asmenų įvardžius (prūsų kalba): tulisonis, lygasonis…* Iš šio kronikininko pastebėjimų galima formuluoti išvadą, jog prūsai turėjo išsiaudę itin plačią ir tvirtą dvasinės kultūros puoselėjimo, jos tęstinumo tinklainę. Ko gero, gal panašią į tą, kurią pas senuosius keltus (prūsų kaimynus) audė ir palaikė gana skaitlingas dvasinis druidų luomas.

Žvilgsnį permeskime į savo Tėvynę.

Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.
Medžionių piliakalnis | wikimapia.org nuotr.

Dar mūsų laikus pasiekė vadinamosios raganos, burtininkai-kerėtojai ir užkalbėtojai (anais laikais turėję teigiamą konotaciją), vaistažolininkės ir „pribuvėjos“ (moterys, kurios atskubėdavo pagelbėti gimdyvei ir priimti kūdikį). Mano poilsinės sodybos (esančios Trakų r. Panošiškių kaime) kaimynas Andrius Matusevičius, vietinių vadintas „šeptūnu“ (užkalbėtoju), iki pat gilios senatvės buvo atakuojamas lankytojų net iš Vilniaus. Kitas kaimynas (ano bendraamžis) man tvirtino, kad tokių „šeptūnų“ turėjo vos ne kiekvienas jam žinomas Dzūkijos kaimas. Ir kad būtent tokia „šeptūnuotojų“ tradicija ėjusi „iš šeimos“. Net sovietiniais metais tie asmenys naudojosi pusiau legalizuota „paklausa“, nes jų klientai pastebėdavę neabejotinos teigiamos įtakos. Jeigu ji buvo – toji įtaka, ją nesunkiai galima paaiškinti na, kad ir kaip psichologinės, tame tarpe ir charizmatinės terapijos efektą.

Belezų kaimo piliakalnis, žvelgiant iš šiaurės (nuo Toleikių senovės gyvenvietės) | V. Vaitkevičiaus nuotr.
Belezų kaimo piliakalnis, žvelgiant iš šiaurės (nuo Toleikių senovės gyvenvietės) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Taigi žvelgdami į piliakalnius–šventyklas supylusių ir supusių teritorinių bendruomenių  socialinę organizaciją aptinkame vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis suręstą stiprią konstrukciją. Savyje koncentruotą ir integruotą centrą. Vertikalios linijos ar atraminiai stulpai tai tie minimi asmenys, prisiėmę prigimtinės kultūros tęstinumo misiją. Tai ne vien  P. Dusburgiečio suminėti „tulisonis“ ir „lygasonis“. Tai – ne tik vadinamosios raganos, raganiai, vaistažolininkai ir „šeptūnai“. Tai ir tie, kurie specializavosi organizuojant vestuves ir krikštynas (vardo parinkimą gimusiam kūdikiui ir jo suteikimo ceremoniją). Tai ir kanklininkai, kurie „išdainuodavo“, o žyniai tausodavo ir perduodavo kitiems istorinę atmintį. Tai ir tie, kurių ypatinga priedermė buvo stebėti bėgantį laiką ir burti bendruomenę atžymėti, švęsti gamtos virsmus (sekti Rėdos Ratą) ir kurie, ko gero, mums žinomi kaip vaidilos. Neabejotinai buvo ir sveikatintojai, dabarties kalba kalbant – liaudies medikai. Buvo ir kiti…

Tikėtina, kad ši visa įvardinta (ir neįvardinta) tradicinės kultūros specializacija daugelyje atvejų buvo iš senelių ir tėvų perduodama vaikams ir anūkams.

Na, o teritorinės kaimo bendruomenės organizavimosi horizontalusis lygmuo? Jis lengvai suprantamas jau suminėjus „specializacijas“. Jau visų tų asmenų – tradicijos tęsėjų veiksmai ir jų tarpusavio darna sudarė stiprią negandas, audras atlaikančią tinklainę. Bet čia atskirai norėtųsi pabrėžti, mano manymu, ypatingai svarbų jau suminėtą dalyką – Gamtos virsmų šventimą. O tai buvo gana dažnos šventės, ne viena iš kurių buvo švenčiama susirinkus visai bendruomenei ant piliakalnio ir šalia jo. Manytina, kad piliakalnio viršūnė (ypač tų – nedidukų) buvo ne visiems pasiekiama (ir leistina). Ant piliakalnio galėjo rusenti ne tik šventinis laužas – šventoji ugnis, ne tik aukojamos simbolinės aukos Gamtą išreiškiančioms stichijoms – dievams. Ten galėjo būti sudainuojamos ir sušokamos sutartinės – mūsų laikus pasiekusi brangiausia relikvija. Buvo rengiamos ir bendros vaišės.

Kiekviena teritorinė bendruomenė, su savo sakraliniu centru – piliakalniu, buvo panaši į moraline ir politine prasme neįveikiamą bastioną. Ko gero, tokių bastionų gausus tinklas ženkliai prisidėjo formuojantis  anų laikų galingai lietuvių valstybei, kuri peraugo save ir tapo didžiule imperija. Tačiau politinė valia joje vis dėlto priklausė lietuviams.

Atskirai norėtųsi pabrėžti, kad piliakalnių vieta senųjų lietuvių gyvensenoje gali būti gretintina su mūsų gimtąja kalba – tuo amžinuoju mūsų tapatybę (esybę) ir mūsų dvasią maitinančiu šaltiniu. Kol tautos gyvastį gaivinantys šaltiniai neišsenka, tol ir pati tauta lieka gyva… Mąstykime ir apie tai, kaip ir kuo, prisimindami piliakalnius, galėtume sustiprinti besiblaškančios jaunosios kartos sąsajas su sava Tėviške, su Tėvyne…

Seredžiaus piliakalnis. VSTT nuotr.
Seredžiaus piliakalnis. VSTT nuotr.

Šiandien ypač plačiai ir garsiai kalbama apie tautos ir valstybės savigyną akcentuojant karinį veiksnį. Tačiau kiek ta kryptimi beinvestuotume, kažin ar įmanu eliminuoti agresoriaus plėtojamą tautos ardymą iš vidaus. Na, kad ir palaikant kapitalo (verslo), o taip pat ir valstybės atskirtį nuo tautos (lietuvių politinės nacijos); savais kanalais iškreipiant jaunosios kartos ugdymą ir tuo pačiu skatinant jos emigravimą… Dera taip pat pabrėžti: pagrindiniu tautos savigynos, savisaugos veiksniu visada buvo ir išliks jos dvasia. Kaip ir kokiais keliais einant įmanu ją gaivinti ir stiprinti? – kiekvieno iš mūsų („tradicionalistų“…) prigimtinė pareiga mąstyti ir veikti…

Rytas ant piliakalnio. Kernavė. | V. Daraškevičiaus nuotr.
Rytas ant piliakalnio. Kernavė. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Norisi tikėti: gal visų mūsų pastangomis gaivinama piliakalnių atmintis ir anų laikų iškilios socialinės, ypač dvasinės kultūros rekonstrukcija prisidės suartinant nuolat ir nuolat susipriešinančias lietuvių politines jėgas? Gal jos (o ir ženkli dalis žiniasklaidos) rimčiau susimąstys apie toliau plintantį ar, ko gero, nuosekliai platinamą tautinės ir nacionalinės savinaikos virusą?…

______________

* Dusburgietis, P. Prūsijos žemės kronikos. – Vilnius, Versus Aureus, 2005.piliakalnis

Pranešimas skaitytas  2017 m. sausio 27 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Piliakalniai – tautos kultūros ir vienybės dvasia“, skirtoje Lietuvos piliakalnių metams paminėti ir pilietinei  akcijai „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ tęsti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Jasukaitienė. Piliakalnių šviesa
  2. Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai
  3. Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos)
  4. Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams
  5. Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai
  6. Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais
  7. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  8. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
  9. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  10. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  11. Pradedamos istorinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos
  12. Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Vilnius piliakalniams-ruošiamas Gedimino pilies likimas says:
    5 metai ago

    Ar žinote, kad parengta VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO TVARKYMO PLANAS (PLANAVIMO SCHEMA) , pagal kurią Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija Vilniaus senamiestyje tarp T. Vrublevskio, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, B.Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, plotas apie 54,70 ha, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija yra pačioje Vilniaus miesto širdyje, išsidėsčiusi ant piliakalnių Neries ir Vilnios upių santakoje. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas (toliau – Kultūrinis rezervatas) yra valstybės saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1620; 1998, Nr. 39-1036). Kultūrinis rezervatas yra sudėtinė kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073), 1994 m. įtraukto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, dalis, esantys piliakalniai bus “nuskusti”, medžiai išpjauti ir galimai ištiks Gedimino pilies likimas.Dokumentai jau perduoti tvirtinti Vyriausybei.
    Tvarkymo planas: http://www.vilniauspilys.lt/pradedamas-vilniaus-piliu-valstybinio-kulturinio-rezervato-tvarkymo-plano-viesinimo-etapas/
    Todėl grupė visuomenininkų surašė raštą -kreipimąsi, renka parašus, kad toks piliakalnių naikinimas būtų sustabdytas.

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    5 metai ago

    Pranešimas geras, tvirtas, gan jautrus
    (ypač kai ir savo vaikystės žaidimų lauką
    – 8-oje nuotr. regėt tenka; lemtingai gal),
    bet.. kaip visada, gerb . R. Grigas visą save,
    be visos savos Mokslų Akademijos nuošaly
    palieka, ir nei per panagės juodymo kruopelytės
    atomo orbitą prie Rėdos Rato atskaitos atstatymo
    n e p r i a r t i n a; kas kitas atstatys tai, jei ne …
    šiandienos mokslininkai, šiandienos Vyriausybė
    (ar jie irgi be orbitos… per panagės…atomų pakraštį,
    čia apie galias Skvernelio-Karbauskio… be mūsų,
    ar su?).

    O jeigu manančių dar yra, kad gynybinių darinių
    erdvių sandara – Piliakalnių erdvynas, laužų dūmu
    grėsmę ar kitą žinią po visą Vyčių pilyną teikęs –
    bent vienu medeliu ar krūmeliu apsodinėjamas buvo,
    tai lai gudų palikuonių, kadais Vytenio į Vilnių,
    – iš Naugarduko atkeliamos būsimos mūsų sostapilės
    Piliakalnio supylimui (Vilnios apie jį apjuosimui),
    prakasimui sukviestų, lai paklausia… kaip
    g y n ė j a i visą priešpilį išvalydavę… čystai-glotniai.

    Vytenį mena, su/be viso jo Piliakalnių gynybos darinio
    Kreivo, Aukšto… Panerių šventviečių aplinkoje.
    Galingiausių šventviečių, iki pat… DABAR,
    ir gudai mena, net tie kur Algirdą gražia ir
    p a g a r b i a stovyla ką tik įamžinę pas save.

    Negi ir kunigaikščių kunigaikščiui, Vilniaus įkūrėjui
    VYTENIUI, paminklai vėlgi Gudijoje po jo mirties
    700-ųjų metinių minėjimų, t.y. atėjus Pavasariui,
    garbingai ir iškilmingai TIK Gudijoje bus statomi.
    Na taip – Naugardukas jo žymiausia tvirtovė.

    Atsakyti
  3. Atmintis says:
    5 metai ago

    Vilnius – karaliaus Mindaugo sostapilis, o ne iš Naugarduko atkelta ir dar tik būsimos mūsų sostapilės atmintis.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 metai ago

      Teks pritart,
      mat mūsų Valdovų valdovas – Vytenis karalius
      taip ir neįsidrąsinęs “į rytus” – Naugardukan atraminę
      – sakytume “expansijon (žr. lotynkalbę)” sostapilę kelt;
      likęs Vilniuje, – Gediminas ir buvęs v y k d y t o j u JO valios.
      O 700 metai… per mažai dar lietuviui, kad prisimint ir subręst,
      dar kokius 350 (ar 35?) luktelkt teks,
      kad …(na apie tai ne ant “rinkos”)

      Atsakyti
  4. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    5 metai ago

    Gerbiamas profesoriau, 1955 metais Altajaus krašte teko dalyvauti Leningrado u-to profesoriaus S.I. Rudėnko archeologinėje ekspedicijoje. Atidenginėjome mūsų protėvių skitų kurganą (nuo liet.- kur ganos?- mano versija!). Tai buvo maždaug 75 metrų skersmens ir 5-7 metrų aukščio žmonių suneštų akmenų krūva. Po ja ilsėjosi skitų valdovas. Tai buvo ir puikūs praeities pažinimo kursai. Vėliau tapau inžinieriumi statybininku. Tačiau dvasia mano ilgėjosi – pažinti mūsų praeitį! Tad pastoviai domėjausi – kas ir kodėl vyko bei vyksta Žemėje. Domėjausi ir geofizika, ir archeologija, istorija, hidrologija, magnetologija, astronomija, etnografija o taip pat ir kurganais- Lietuvoje piliakalniais bei įvairių amžių palaidojimais Lietuvoje. Įdomu tai, kad, anot prof. Marijos Gimbutienės, priklauomao nuo geofizinio laikotarpio ir tuo pačiu nuo klimato, mūsų protėvių kapų konstrukcija labai ir labai skirtinga. Skirtingos buvo ir medžiagos bei kapų gylis. Tačiau mūsų protėviai niekada nepildavo grandiozinių piliakalnių!? Šios kalnus poledynmečiais suformavo tirpstantys ledynai. O vėliau ant šių natūralių kalnų mūsų protėviai statydavosi namus, pilys! Kaip taisyklė, šie kalnai buvo puiki apsauga ir nuo pakilusio vandens, ir nuo priešo. Tai buvo puikūs strateginiai ir stebėjimo punktai. O kur dar ugnies įrenginiai perduodant informaciją kitam krante gyvenantiems? Ir t,t. Beje, Kauno centre Nemuno krantų geologinius sluoksnius suformavo net keli ledynmečiai. Tad piliakalniai nėra pilkapiai! O pilkapiai nėra piliakalniai! Pgarbiai Romualdas Zubinas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

2022 06 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politinė pagonybė: veidai ir įveikos

2022 05 31
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Gintaro įlanką vėl puoš skulptūros iš nendrių

Gintaro įlanką vėl puoš skulptūros iš nendrių

2022 04 08
I. Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.

L. Šopauskas. Šliaužianti autonomizacija

2022 01 27
Alkas.lt koliažas.

D. Razauskas. Kodėl ne krikščionybė?

2021 12 27
Laida „Laisvai ir kritiškai“ | Alkas.lt ekrano nuotr.,

„Laisvai ir kritiškai“ su Milda Ališauskiene apie religines mažumas, pagonybę ir žodį „Kalėdos“

2021 12 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nušventintų Kalėdų belaukiant

2021 11 29
Piliakalniai po atnaujinimo jau kviečia lankytojus

Piliakalniai po atnaujinimo jau kviečia lankytojus

2021 11 27
S. Birgelis. Apie priverstinį Suvalkų krašto lietuvių iškeldinimą (I)

S. Birgelis. Trys masiniai Suvalkų krašto gyventojų iškeldinimai

2021 11 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Balinis vėžlys ir Raudonpilvė kūmutė | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Gamta ir ekologija

Neleidom išnykti – padėjom išlikti

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas
Įvairenybės

Vandenyje trūksta ir pasitikėjimo, ir žinių

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje
  • Neleidom išnykti – padėjom išlikti
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

Skaitomiausi straipsniai

  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 853; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 799; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 633; komentarų: 4
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 540; komentarų: 8
  • V. Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“? peržiūrėta: 539; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

by Tomas Baranauskas
2022 06 24
0
„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

Praėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie sūduvių-jotvingių archeologiją. Kalbėjome daugiausiai apie tai, kad sunku užčiuopti jų laidojimo paminklus, kurie...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Politinė pagonybė: veidai ir įveikos

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 31
1
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politika ir religija – skirtingos būties sritys. Politika orientuojasi į žemiškojo gyvenimo sutvarkymą, religija – tai santykis su anapusybe, orientuotas...

Skaityti toliau

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

Kitas straipsnis
2017-ųjų maisto apžvalga: daržovės, kruopos ir jautiena

2017-ųjų maisto apžvalga: daržovės, kruopos ir jautiena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai