Pirmadienis, 16 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti

www.alkas.lt
2017-02-03 19:25:45
90
PERŽIŪROS
9
A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.
Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

„Kodėl užmigome? Dėl to, kad mūsų tėvynės patriarchai Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius ir Maironis taip norėjo. Jie sukūrė „užmigimo–atbudimo“ koncepciją, kuria siekta atsiriboti nuo lenkiškos kultūros. Iš to išeina, kad ir Vilniaus mums nereikia. Juozas Tumas-Vaižgantas jį net pavadinęs tautos gangrena. Taigi pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti, nes be jos negalime adekvačiai ugdytis europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“, – samprotavo VU istorikas.

Jo teigimu, Lenkija kartu su Lietuva XVII–XVIII a. Europai davė penkis dalykus: duoną, demokratiją, religinę toleranciją, baroką ir Konstituciją.

Minėtu laikotarpiu Vakaruose prasidėjo modernizacija. Nepaprastai spėriai augo miestai, Europos sostinės iš Italijos persikėlė prie Lamanšo sąsiaurio. Europos sostine tapo Amsterdamas. Javus jam tiekė ne tik Lenkija, bet ir Lietuva. „Tuo metu be Amsterdamo daiktų būtume nenumirę, bet jie be mūsų duonos – neaišku. Duona kartais tampa labai svarbiu dalyku“, – išvedžiojo profesorius.

Komentuodamas bajorišką demokratiją, jis pabrėžė, kad didikai paprastai kuria arba oligarchinę, arba aristokratinę santvarką: „Pamažu bajoriškoji demokratija su antruoju Lietuvos Statutu per pavietus ir jų seimelius apėmė visą Lietuvą. Tai reiškia, kad į Seimą patekdavo po du deputatus nuo pavieto. Rusija tokią sistemą turi nuo 1905 m., taigi šią valstybę aplenkėm 250 metų“.

A. Bumblauskas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje susidūrė dvi europietiškos civilizacijos –  lotynų ir rusėnų. Dėl to čia įsišaknijo dvi kultūros. Jos lėmė devynių konfesijų (graikų, katalikų, unitų, liuteronų, kalvinistų, arijonų, žydų, karaimų ir totorių) atsiradimą tiek Vilniuje, tiek likusioje Lietuvos dalyje. Tai, istoriko manymu, yra fenomenas, kuriuo pasigirti negali nė viena Europos sostinė.

Nors keramika, anot A. Bublausko, į Lietuvą pavėlavo 3000 metų, plūgas – 800 metų, o krikščionybė – 400 metų, to nepasakytum apie baroko suklestėjimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. „Jėzaus bažnyčia Romoje pastatyta 1584 m., tie patys Radvilų pasamdyti meistrai Nesvyžiuje Jėzuitų bažnyčią pastatė 1586 m. Pagaliau pasivijome pasaulį. Baroko architektūra užpildė visą LDK, o žymiausias jo architektas buvo Jonas Kristupas Glaubicas. Nors buvo liuteronas, tačiau kūrė katalikams, stačiatikiams, graikams katalikams, žydams“, – dėstė VU istorikas.

Jo žodžiais, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija yra „miego, pavirtusio koma, pavyzdys“. Jis, pasak A. Bumblausko, išryškėjo ir dabartiniame Seime. „Daugiausia kartų yra keistas Atmintinų dienų įstatymas – net 800. Kai reikėjo įpaveldinti gegužės 3 d., jei neklystu, šis procesas atidėtas aštuonis kartus. Gegužės 3 d. yra Lenkijos ir Lietuvos aukso medalis Europos čempionate (finale aplenkėm prancūzus) ir sidabro medalis pasaulio čempionate (gavom „į kaulus“ tik nuo amerikiečių) pagal rašytinės konstitucijos sukūrimo laiką. Atrodo, reikėtų šią datą kaip nors pagerbti, tačiau tai iki šiol nepadaryta…“ – apgailestavo A. Bumblauskas.

Tačiau 1792 m. liepos 23 d. ATR vadovas Stanislovas Augustas Poniatovskis atsimetė nuo šios Konstitucijos. Todėl 1794 m. Tado Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą galima vadinti sukilimu už Gegužės 3-iosios Konstituciją. Taigi 1792 m. liepos 23 d. A. Bumblauskas pavadino 1940 m. birželio 15 d. repeticija…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Garuolis. A.Bumblauskas klausytojus baugina Lietuvos valstybės atkūrėjo šmėkla
  2. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  3. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  4. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  5. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  6. „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
  7. A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika
  8. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  9. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  10. Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
  11. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  12. V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)
  13. Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės
  14. Š. Birutis: J. Basanavičius nusipelnė daugiau nei būti įspraustas automobilių stovėjimo aikštelėje
  15. Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Kaunietis says:
    9 metai ago

    Apie Bumblauską arba gerai, arba nieko… Tai aš verčiau patylėsiu…

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    9 metai ago

    Aš su Bumbliausku nesutinku. Lai jis kalba, kad mes, Lietuviai, atsilikėliai. Tai jo reikalas ir pasididžiavimas smergti , pilant purvą ant savo prigimties.
    Įsivaizduokit, keramika į Lietuvą pavėlavo 3000m.(kam mums ta plyta, pas mus miško į valias. Čia ne Ispanija) Plūgas 800m. ( o iki to laiko mitome šaknimis ir grybais , tik garukas gali taip sušnekėti) O katolikai atėjo tik prieš 400m . Vajė. Kokia nelaimė, nes po to atsirado gegužės 3 d. “konstitucija”,kurioje Lietuvai vietos neliko.
    Mums su lenkais, rusėnais ne pakeliui. Viskas.Ar supratai” Propesoriau”.

    Atsakyti
  3. S says:
    9 metai ago

    Mums nereikia nei lenkiškos istorijos, nei “europietiškos ir kartu pilietinės tapatybės“. Mums reikia lietuviškos tapatybės. Bumblausko istoriniai iškraipymai niekam tikę.

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      9 metai ago

      Kokia nesąmonė- ”mums nereikia”- visomis prasmėmis, nesąmonė. Tik runkeliai taip gali mąstyti, jei sugeba. Reikia:
      – vien dėl atsparos Rusijai, nors ne tai svarbiausia.
      – dėl ES griūvančios, ji priversta bus keistis, didžiosios sesės- jokių abejonių- bandys gelbėtis sąskaiton tokių mažų, kaip Lietuva, tiesiog akivaizdu – kas geriau Lenkija draugas ar priešas…
      – Lukašenka ne amžinas. Jį pakeis baltarusių nacionalistai. Ar Tamsta esi girdėjęs tokius gūdų litvinus????/

      Atsakyti
  4. Taip says:
    9 metai ago

    Kas nutiko ,,Alkui”,kad skleidžia A.Bumblausko istorinių įvykių prasimanymus.Šis istorikas-tipiškas polonocentristinės istorinės atminties skleidėjas.Deja.

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      9 metai ago

      Ja, ein Volk, ein Fuhrer, ein Gebels…

      Atsakyti
  5. jonas says:
    9 metai ago

    Is dvieju blogybiu geriausia pasirinkti mazesne:Lenkija neturi |Sibiro.

    Atsakyti
  6. Kazys says:
    9 metai ago

    Javus tieke Amstredamui,o lietuvis baudziauninkas valge beraline duona(duona iskepta su pelais).Be to dailesnes baudziauninkes buvo lytiskai isnaudojamos.buvvo atveju kai baudziauninkes buvo verciamos zindyti ponu sunycius.O kas del tos lenkiskos konstitucijos tai ir Lietuvos vardo ten nera.

    Atsakyti
  7. Be vardo says:
    7 metai ago

    Sumautas šliactų palikuoni, tu nutilsi vieną sykį ar ne su savo sup…prolenkiška idėja, kur buvęs kur nebuvęs , ne jis vis tiek su savo šiziška vizija atkurti ATR, o tokį žmogelį jau reiktų izoliuoti.Atsisėda vat blecha kažkoks pseudoistorinis klounas aukštojoj mokykloj, ir daro ką tik nori, daužydamas jaunų žmonių likimus, kad tik jo sumauta Lietuva (kurios jis neįsivaizduoja be Lenkijos, kaip ir jo protėviai prieš šimtą metų -niekad, niekados.) klestėtų senų brandžių asilų, kuriuos jau galima laikyti žmonėmis. valdoma.Tavo pilstymas iš kiauro jau nusibodo juodai, nes tu žmogeli taip nieko naujo neišrandi, tik pastoviai aukštinti ATR, o šiuo atveju jos lobius -bajorų demokratiją su aukso laisve, kuri iki Čičinsko išgarsėjimo buvo penkiolika kartų mažiau reali negu Graikijos ar Romos, todėl niekas tokios 1789 metais net nežinojo, iš esmės bajorų konstituciją, kurios prancūzai už poros metų taip pat nežinojo, Vilniaus baroko savitą stilių, religinę toleranciją, kuri, kažkaip keistai ir liūdnai nesuprantamai XVIII a. pasikeitė į kitą pusę, nors visoj Europoj ji pagaliau ėmė atsirasti (neprisimenu ar apostato sudeginimas 1745 m. Rotušės aikštėje yra to dalis ar ne, bet tiek to), ir pagaliau lietuvišką duoną, kuri pažymėta Lenkijos apkrikštytų pagonių banderole pagaliau buvo praleista pro Europos ,,muitines”.Pirmyn mėšlini seniai.Žeminkit net trisdešimtmečius, popinkit savo spoguotus liesus kvailus vaikus ir kurkit gražią Lietuvą, kurioj kiekvienam savo jauki vieta kuriant jaukią modernią visuomenę, kurios jau trisdešimt metų nesugebat sukurti, ką pilnai patvirtina kalbos apie ,,tijūno bizūną”. Ir toliau valdo naujoji aristokratija su kaip visada iš praturtėjusių chlopų kilusiais ūkvedžiais.Profesoriams turėtų patikti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Times Now World apie Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja
  • Mike Waltz, With Kallas (Times Of India) apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Jurgis Fridmanas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • +++ apie M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Ole Andreas Lindeman, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius

O. Lindemanas. Kodėl Šiaurės ir Baltijos šalių vienybė šiandien svarbi kaip niekada anksčiau

2026 02 06
Pagerbimas Kaniūkų kaimo gyventojų

Vasario 1 d. vyks Kaniūkų kaimo gyventojų, tapusių raudonųjų partizanų aukomis, pagerbimas

2026 01 31
Riksdagas | Švedijos parlamentas

A. Guogis. Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje – kaip akivaizdus kaltinimas dabartinėms poliarizuotoms demokratijoms (taip pat – ir Švedijoje)

2026 01 17
Kazio Borutos skrybėlė – Lietuvos literatūros ir meno archyvo įtrauki istorija virtualioje parodoje

Kazio Borutos skrybėlė – Lietuvos literatūros ir meno archyvo įtrauki istorija virtualioje parodoje

2026 01 15
Catus Sapiens Vilnensis

Archyvų globėjas ateities akimis

2026 01 06
Džocharas Dudajevas (1944-1996)

S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją

2026 01 02
Seimas apsisprendė dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

Seimas apsisprendė dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

2025 12 27
Lietuviai visuomenininkai Helsinkyje prie A.J. Marganavičiaus kapo

R. Kaminskas. Visuomenininkai iš Lietuvos aplankė kapus ir pagerbė iškilias asmenybes Helsinkyje

2025 12 17
Ar Kaunui reikalinga istorinė atmintis?

Vyks atviras pokalbis: Ar Kaunui reikalinga istorinė atmintis?

2025 12 13
„Marė audė“

Pirmasis „Marė audė“ didžiųjų lietuviškų skarų rinkinys – odė amatui ir istorijai

2025 12 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Times Now World apie Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja
  • Mike Waltz, With Kallas (Times Of India) apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Jurgis Fridmanas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • +++ apie M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žeimena | Aplinkos ministerijos nuotr.

Ty Žeimena kap mėlynas abrūsas…

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai