Sekmadienis, 18 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Patriotinės organizacijos siūlo deramai įamžinti Lietuvos Prezidento A. Smetonos atminimą

Jonas Burokas, www.alkas.lt
2016 12 31 10:34
40
Antanas Smetona

Antanas Smetona

Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.
Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą | archyvinė nuotr.

Jau gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos gruodžio 17 d. gimusio Lietuvos Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Seimo galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Gegužės 14 d. Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento K. Griniaus metais. 

Gruodžio 15 d. Seimas antrą kartą iškilmingu minėjimu pagerbė K. Griniaus 150-asias gimimo metines. Liberaliosios demokratijos šalininkų skatinami minėjimo renginiai vyko bibliotekose, mokyklose.

Sukakties minėjimas, iškėlęs K. Grinių iki asmenybės garbinimo, o 2016 m. gruodžio 17 d. perversmas tuo pat metu pavardintas vos ne tautos tragedija, Prezidento Antano Smetonos valdymas įvardijamas kaip žiauri diktatūra, sukėlė Lietuvos patriotinių organizacijų pasipiktinimą.

Šios organizacijos, kaip atsvarą palaidos demokratijos reiškinio garbinimui, 2016 gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje organizavo konferenciją „Tautinės prezidentinės Lietuvos kūrimo (1926-12-17) 90 metų sukaktis“, kurioje buvo įvertintas Pirmojo LR Prezidento Antano Smetonos prezidentinis valdymas 1919 m. balandžio – 1920 m. gegužės mėn. ir 1926–1940 metais, iki SSRS okupacijos.

Kai prieš 90 metų kūrėsi tikroji TAUTINĖ PREZIDENTINĖ LIETUVA, valstybėje buvo labai sunki ir sudėtinga politinė padėtis. Čia siautėjo bolševikinės Rusijos šnipai, propagandistai, įtakos agentai. O kaip dabar, kokia Lietuvos padėtis prabėgus 90 metų? Kremliaus propagandos ir dezinformacijos mašina, atvirai žvangindama ginklais, visa jėga dergia Lietuvą. Galvas pakėlė komunistų palikuonys Lietuvoje, kai kurių Lietuvos tautinių bendrijų atstovai ir net iš užsienių parvykę tautiečiai savo spaudoje, savo internetiniuose tinklapiuose skleidžia melą, o saugumas jų netramdo, nes, esą, bus pažeistos žmogaus teisės ir demokratija.

Kol neįvardinta ir nepasmerkta Lietuvos komunistų partija kaip nusikalstama represinė organizacija, kol kai kurios tautinės bendrijos, pasivadinusios tautinėmis mažumomis, ne be paramos iš išorės kėsinasi destruktyviai veikti mūsų valstybingumą, kol visuomenei iš po skverno arba jau ir viešai peršama nuomonė, kad „prie ruso buvo geriau“,  o liberalioji demokratija keliama vos ne į valstybės altorių garbę, visuomeninės patriotinės organizacijos šiuo minėjimu ryžosi atkreipti visuomenės, kariuomenės, Valstybės vadovų ir Valstybės saugumo struktūrų dėmesį į Lietuvos padėtį, tarsi atsikartojančią, panašią į 1926-uosius metus. Ne vien nerimo sukėlimo dėlei, o persergėti, skatinti budėti ir veikti valstybingumo vardan.

Konferenciją surengė: Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Vilniaus miesto vietinė rinktinė, Vilniaus zarasiečių klubas „Ežerėnai“, Mūsų Tautos atminties sąjunga, Sausio 13-osios brolija.

Konferencijoje buvo perskaityti pranešimai, išklausyti pasisakymai, vyko diskusijos, rezoliucijos svarstymas ir priėmimas.

Pateikiame konferencijos rezoliuciją:

Konferencijos pranešimuose ir diskusijose konstatuota:

Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių Tauta, kaip ir kitos Europos Tautos, kūrė parlamentinę valstybę. Seiminę valdymo formą pasirinkusi lietuvių Tauta greitai nusivylė dėl tuo meto Prezidento Kazio Griniaus ir Vyriausybės vangiai vykdomos ekonomikos, švietimo, kultūros ir gynybos sistemų kūrimo;

To meto prezidentūra ir Vyriausybė nepasižymėjo įžvalgumu dėl Tautai ir nepriklausomai Lietuvai gresiančių pavojų, vengė imtis drąsių sprendimų, stiprinančią lietuvių Tautą ir nepriklausomą Lietuvą. Patriotinėms jėgoms nerimą kėlė valstybėje įsigalintis abejingumas tautiškumui, pataikavimas svetimšaliams, betvarkė ir Lietuvai grėsminga tarptautinė padėtis. Tuo metu krašte stiprino savo įtaką ir veiklą probolševikinės bei prolenkiškos jėgos, o pagrindinė jėga, gynusi Lietuvos nepriklausomybę, buvo tik Lietuvos kariuomenė, kuri per nepriklausomybės kovas tapo pagrindine politine jėga;

Antanas Smetona nuo 1926 m. rugsėjo lietuvių patriotinių organizacijų buvo vertinamas kaip politikas, diplomatas ir Tautos vedlys, kuris gali garantuoti ir Tautos vienybę, ir valstybės pažangą bei Nepriklausomybę;

Todėl po 1926 m. gruodžio mėn. 17 d. kariuomenės paspaudimo atsistatydinus Prezidentui K. Griniui ir Premjerui M. Sleževičiui, kairiųjų politinių jėgų pakraipos Seimas Prezidentu išrinko Antaną Smetoną, Premjeru – prof. Augustiną Voldemarą. Visa valdžios pasikeitimo procedūra buvo įvykdyta griežtai vadovaujantis 1922 m. Konstitucija;

Prezidentinės Lietuvos metais atsisakius politinių partijų kišimosi, suteikus dideles teises visų žmonių renkamoms valsčių, apskričių taryboms, koncentravus valdžią Prezidento ir Premjero rankose, ženkliai paspartėjo visoje šalyje kultūros, ekonomikos raida ir greitai nepriklausomą Lietuvą imta vertinti kaip labiausiai sparčiai išsivysčiusią Europos valstybę. Lietuvis pasijuto tikruoju savo valstybės šeimininku, patriotu, ir jo neįveikė beveik 50 metų trukusi sovietinė okupacija.

Konferencijos delegatai ir dalyviai, įvertinę pranešimuose ir diskusijoje išsamiai išdėstytą 1926–1940 metų Prezidento A. Smetonos veiklą stiprinant Lietuvos valstybę,

NUTARIA:

– Be istorinės atminties didvyrių atminimo įamžinimo neliktų Tautinės valstybės;

– A. Smetonos grįžimas į Prezidento postą padėjo išvengti komunistinio perversmo ir atitolino SSRS okupaciją bei turėjo ypač didelę reikšmę lietuvių Tautos ir jos nepriklausomo valstybingumo stiprinimui, Lietuvos virsmui išvystytos ekonomikos, aukštos kultūros valstybe; todėl Antano Smetonos nuopelnai yra neįkainojamai dideli;

– Prezidentas A. Smetona yra Tautinės nepriklausomos Lietuvos valstybės ideologas, Tautinės valstybės kūrėjas bei vadovas;

– Tik tautinė nepriklausoma Lietuva galėjo suvienyti lietuvių Tautą, kuri beveik 500 metų buvo lenkinama, rusinama, germanizuojama, engiama tautiškai ir ekonomiškai.

Konferencijos dalyviai nusprendžia:

Siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai iki 2017 m. gruodžio mėn. parengti ir nuo 2018 m. mokslo metų pradžios pradėti taikyti mokymo programas vidurinėse mokyklose ir gimnazijose apie A. Smetoną ir kitus tautinės Lietuvos kūrėjus, jų indėlį Tautiškumo ir Lietuvos nepriklausomybės stiprinimui, ir šio indėlio reikšmę ne tik praeityje, bet ir šiandienai;

Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2018 m. vasario 16-osios šimtmečio minėjimo įamžinti Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos atminimą, pastatant bendromis Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės ir visuomenės lėšomis amžinosios mūsų sostinės Vilniaus centre – Odminių skvere – paminklą A. Smetonai; išleisti Pirmojo Prezidento raštus.

Rezoliuciją išsiųsti Prezidentei, Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Seimo nariams.

Rezoliucija priimta vienbalsiai minėtų organizacijų atstovų ir konferencijos dalyvių balsavimu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulio lietuvių vienybės dieną atidengtas stogastulpis Prezidento A.Smetonos gimtinėje
  2. Tautininkai siūlo ant Žaliojo tilto pastatyti keturių pirmųjų Lietuvos prezidentų skulptūras
  3. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  4. M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
  5. Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai
  6. Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
  7. M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
  8. Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris
  9. Spalvingas Lietuvos tautinių mažumų paveikslas
  10. V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis
  11. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  12. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
  13. Ar būti patriotu (ne)madinga?
  14. Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas?
  15. Seime įregistruotas tautinių mažumų ir bendrijų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas
  16. Po penkių šimtų metų Vilniuje ir vėl nusidrieks triumfo eisena
  17. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  18. V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (I)
  19. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  20. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  21. „Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video)
  22. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  23. Prasmingai paminėtos spaudos atgavimo 110-osios metinės
  24. P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
  25. O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties…
  26. D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas
  27. A. Liekis. Tautos išlikimo vadovėlis
  28. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  29. V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą?
  30. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?

ALKO TURINYS

Pastabos 40

  1. Kažin says:
    4 m. ago

    Manau, kad siūlomas A.Smetonos įamžinimas Vilniuje būtų vienas iš didžiausių pasityčiojimų iš savęs Lietuvos istorijoje, jo kaip sostinės ir Tautos, kentėjusios jame okupantinės Lenkijos ir Rusijos kalbinę ir tautinę priespaudą, kad laikytų lietuvybės gyvastį jame, kad jį atlietuvintų ir tai pasiekusios, įžeidimas. Suprantama, kad visa tai visuomenėje kyla iš Lietuvos istorijos nežinojimo. Šiuo konkrečiu atveju – iš ypač vadinamojo tarpukario istorijos bei paties A.Smetonos asmenybės objektyvaus politinio įvertinimo vykdant Lietuvos Prezidento pareigas, jo prezidentinį neveikimą dėl Vilniaus ir šio krašto išvadavimo tinkamo valstybinio nenušvietimo. Taigi pirmiausiai visuomenei reikalinga daugiau sveiko proto, o ne tuščių ambicijų, siaurų interesų varinėjimo tarpusavyje… A.Smetona žymesnio įamžinimo, ypač Vilniuje, tikrai nėra vertas.

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      4 m. ago

      Jo, tikrai neverta diktatoriui, užspaudusiam visas demokratijas, paminklo statyti.
      Tamstai, kaip TIKRAM istorijos žinovui be abejo žinoma – tuo metu iš gretimų šalių normaliai per rinkimus buvo valdžion atėję du tokie vadai – Adolfas Hitleris ir Josif Visarionovič Stalin.

      Paminklo tikrai reikia Švonderiams, kurie DABAR labai gudrūs.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        Diktatorius iš jo buvo nebent prieš tuos, kurie buvo už sostinės Vilniaus išvadavimą iš Lenkijos okupacijos. “Diktatorius”, kuris 1938 metais, priimdamas Lenkijos ultimatumą, leido jai išsityčioti iš Lietuvos suverenumo, „diktatorius“, kuris savo žinioje turėdamas kariuomenę 1939 m. rugsėjį Lenkijai kapituliavus nepastojo kelio sovietų kariuomenės maršui į Vilnių. Nepūskite sovietinės propagandos politikos paliktų arabų dėl jo diktatorystės, tai yra menkniekis prieš tai ką čia miniu ir kitus panašius „nevaldymo“ veiksmus. Galima įžvelgti, kad jo valdymas nuo pat 1919 metų yra panašus į nuo viešumos slėptą vasalystę Lenkijai. O 1919 metais jo tapimas Lietuvos prezidentu nesant Steigiamojo Seimo įsteigtos Prezidento institucijos, ar tai teisėtas veiksmas , o ne taip pat savotiškas perversmas… Štai istoriniai ir teisiniai klausimai, kurie reikalingi objektyvaus viešo nušvietimo.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          4 m. ago

          Tu ir Vaterlo mūšį būtum laimėjęs už Napoleoną…

          Atsakyti
          • Kažin says:
            4 m. ago

            Žinoma, būčiau…, jeigu paties į jį būčiau išlydėtas…

      • Svirba says:
        4 m. ago

        “raudoskuris” ilgisi demokratijos, gedos turetum…

        Atsakyti
  2. Bau says:
    4 m. ago

    Gal čia tik naujametinis pokštas itin bukiems, bet, regis dar veikia A.Smetonos svainio bankininko Tubelio vyriausybės parūpinti pinigai, bet argi tai gali lemti jo įamžinimą Vilniuje, kurio, kaip ir Klaipėdos, praradimas tikrai nėra istorinės vertės palikimas.

    Atsakyti
    • Juozas P. says:
      4 m. ago

      Tarp kitko – pirm pinigų iš svainio buvo pinigai iš … Maskvos.

      Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Ačiū visiems už nuomones.
    Manau, kad
    VISIEMS
    Lietuvai nusipelniusiems žmonėms turi būti pastatyti paminklai.
    Pvz., Nepriklausomybės aikštėje (buvus Lukiškių, Lenino ir pan.). Ir būtinai stilizuoti, atspindintys to asmens laiką, su aprašu kas buvo ir kaip.
    VISŲ
    prezidentų paminklai galėtų būti prie Prezidentūros, pvz.
    Su pavadinimu: LR Prezidentas, tokie ir tokie metai.
    P.S.
    J.Žemaitį – Vytautą derėtų pažymėti prie pirmųjų (Lietuvai nusipelniusių), nes konserverių išmįslas jį po mirties pastatyti Prezidentu yra nei šis, nei tas.

    Atsakyti
  4. Artojas says:
    4 m. ago

    Gaila, kad komentaruose vyrauja bolševiko – globalistinės nuostatos. Buvusiesiems nėra nieko švento. Jie, net okupantų, koloborantų ir kitokių valstybės ir tautos niekintojų bylas užslaptino dar septinesdešimčiai metų, todėl nenuostabu, kad jie dabar “bujoja”.
    Griaunama viskas kas tautiška ir valstybiška. Mokyklose nėra tautiškų simbolių…., istorija klastojama, nėra patriotinio auklėjimo, kas tik gali bėga palieka Tėvynę, o aukštieji valdžios pareigūnai verkia krokodilo ašaromis, kad toks didelis nusikalstomumas ir alkogolizmas,………, net savo biografijas slępia. Gaila, kad “Alką” palieka padorus komentatoriai, matyt nusivylę alko administracijos veikla..

    Atsakyti
    • Svirba says:
      4 m. ago

      stebim kaip taskosi purvais “raudonskuriai” “troliai”(visokie “tikri” lietuviai, KAZIN, ir kitos uteles…)

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Pats ir esi kremlinis žydomasonas, nes naudoji jų žodyną.

        Atsakyti
  5. SKEPTIKAS says:
    4 m. ago

    Ko vertas kiekvienas “tautos vadas” tampa akivaizdu, kai jo nelieka prie valdžios vairo. Ar 1941 m. sukilėliams ar pokario partizanams buvo kokių nors abejonių vertinant Smetoną kaip silpnavalį dezertyrą? Atsigavo Smetonos įvaizdis tik pokario trėmimuose ir daugiausia dėka kvailai persistengiančios sovietinės propagandos dėka.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      Jei būtų taip, kaip tu rašai, tai Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona bebūtų paslaptingai žuvęs gaisro metu – pavojingas buvo rusiškoms komunistinėms išgamoms.
      Pasidomėk Latvijos ir Estijos vadovų likimais.

      Atsakyti
      • SKEPTIKAS says:
        4 m. ago

        Viskas labai paprastai žiauru. Pokario partizanai ir 1941 m. sukilėliai Smetoną vertino pagal tai ko jis vertas. Dabartiniai tautiniai gerbėjai Smetoną vertina pagal sovietinę propagandą paimtą su ženklu minus.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          🙂
          Ir pagal kailinių, kuriuos begelbėdamas jis ir užduso dūmuose, kainą.

          Atsakyti
          • Svirba says:
            4 m. ago

            ar ne geda…?

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Apsišviesk, vaike:
            Citata: “Prezidento kūną sūnaus Juliaus virtuvėje aptiko atvykę ugniagesiai. Jis gulėjo po sunkiais kailiniais. Matyt, A.Smetona sugrįžo jų pasiimti”
            http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/tautos-vado-saulelydis/171569

          • Svirba says:
            4 m. ago

            “….Matyt, A.Smetona sugrįžo jų pasiimti”

            ir kieno tai nuomone?
            yra tokia Japonu patarle:
            jaigu nesupranti ka skaitai geriau neskaityk visai .

          • Svirba says:
            4 m. ago

            Ar naplanke mintis
            kad zmogus, netiketai uzkluptas UGNIES tiesiog norejo apsisaugoti?

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Kada gaistas, žmonės bėga lauk – nuo dūmų ir ugnies niekas neapsaugos (net gaisrininkai su spec. apranga ilgai išbūti viduje negali)..

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Gaisras.

    • Svirba says:
      4 m. ago

      😀 “…Ar 1941 m. sukilėliams ar pokario partizanams buvo kokių nors abejonių vertinant Smetoną kaip silpnavalį dezertyrą?…”

      puikiai issakete SAVO nuomone ir poziuri pasinaudodamas partizanais ir kovotojais uz Laisve…
      tamsta turit patirties POLITIKOJE(kaip balta paverst juoda)

      “…kvailai persistengiančios sovietinės propagandos dėka.”

      matosi kad mokotes is klaidu.
      ar labai skiriasi dabartine russkiu propaganda nuo tuometes?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Pirma paskaityk, vaike:
        http://genocid.lt/UserFiles/Image/Muziejus/Virt_parodos/signatarai/20090205_deklaracija.jpg

        Atsakyti
        • Svirba says:
          4 m. ago

          tamsta skiri Politika nuo kareivio, matyt kad ne.
          ir kuo cia deta deklaracija?

          Atsakyti
          • Svirba says:
            4 m. ago

            koki rysi 49m.deklaracija turi su A.SMETONA kuris zuvo 44m.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Tas, kad partizanai jo nelaikė legaliu vadovu ir siekė Lietuvą atkurti iki jo buvusios 1922m. LR Konstitucijos pagrindu.

          • Kemblys says:
            4 m. ago

            Keista, kad ‘tikras lituvis’ dar nerašo rusiška kalba, kad dar nieko negąsdina, nemenkina… Varyk, ‘tikrasis’, bo Mėnulio pilnatis praeis perniek!

  6. antikoma says:
    4 m. ago

    Puikus straipsnis ir tiksli rezoliuciją, kas vyko 1926 metais gerais atsiminė mano seni giminaičiai, kai anti-lietuviškas gaivalas Kauno gatvėse nuolatos viešai įžeidinėjo Lietuvos karininkus ir lietuvius.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      Tikra teisybė. Tą patį girdėjau iš savo dėdės. Karininkai, kariai buvo užpuolami gatvėje. Po vieną vaikščioti Kauno gatvėmis kariai vengdavo, nes “komsomolcai” (dauguma iš ” išrinktos tautos” ) galėdavo, mažiausiai, nustumti nuo šaligatvio, apspjauti, akmenį paleisti. Viskas baigėsi , kai Tautinė karininkija viską sustatė į vietas.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        4 m. ago

        Šventas tu naivume, viskas galėjo būti organizuota tų pačių perversmą organizavusių politinių jėgų. Vargu, ar tuo metu galėjo būti kokios nors tikros rimtesnės grėsmės valstybei, juk su Sovietais Lietuva tada sienų neturėjo. O kodėl Lenkijai negalėjo būti reikalingas toks perversmas, kaip priemonė, užtikrinanti ramų gyvenimą okupuotame Vilniaus krašte…

        Atsakyti
        • Svirba says:
          4 m. ago

          Šventas tu naivume 😀
          GALEJO BUTI

          ar pats suvoki ka rasai.

          Atsakyti
    • LosAngeles says:
      4 m. ago

      Labai idomus pastebejimas… Gal galetumete siek tiek placiau, nes man su tokiais duomenimis niekur neteko susipazinti.

      Atsakyti
      • Atmintis says:
        4 m. ago

        1931 metais Tarptautinis Hagos tribunolas Vilniaus klausimu buvo paskelbęs lenkų užgrobtą Vilnių ir kitas lietuvių žemes, pažeidus tarptautinę teisę. Lietuva buvo atsisakiusi visų santykių su Lenkija, demarkacinės linijos nepripažino valstybine siena. Smetona ir jo vyriausybė buvo kaltinama dėl „idealų“ išdavystės, valdžios korupcijos, nuolaidžiavimo Lenkijai. 1934 m. birželyje mirties bausme buvo nuteisti kariuomenės vadai. Augustinas Voldemaras rašė, jog pučas buvo organizuotas su Smetonos žinia, kad galėtų, vien jį apkaltinti, išsiaiškinti opozicinius elementus armijoje. Istorikės V. Sruogienės žodžiais likvidavus opoziciją dėl Vilniaus susigrąžinimo buvo priimtas lenkų ultimatumas, kuriuo pripažinta Vilniaus okupacija. Prof. Mykolas Romeris paryškino, jog Lietuvos svainių vyriausybės su žento generolo Stasio Raštikio pradėta nuolanki kapituliacija lenkų užmačiai iššaukė ir kitas kapituliacijas.

        Atsakyti
        • Svirba says:
          4 m. ago

          Istorikės V. Sruogienės INTERPRETACIJOS….
          o kam istorikes zodziai reikalingi… gal paskaitykit Rastikio memuarus….

          Augustinas Voldemaras (LENKAS) pasiziurekit wiki kur jis mire 42m.(MASKVOJ)…
          rašė, pučas buvo organizuotas su Smetonos žinia…

          Atsakyti
          • Svirba says:
            4 m. ago

            Augustinas Voldemaras rase… gal galit patikslinti kur jis rase? saltini?
            ar skaitet tamsta Rastikio atsiminimus?
            puikiai aprasyti tuomeciai ivykiai….

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Baik pliurpti nesąmones.
            Ukš!

          • Svirba says:
            4 m. ago

            pvz…?

  7. Vaitas says:
    4 m. ago

    Koks istorinių verčių supriešinimas. Augustinas Voldemaras sukūrė Lietuvos kariuomenę, apgynė kovose… o tada tapo … priešu?! Gi Raštikis, etc. generolas, davęs įsakymą kariams eiti į partizaninę kovą, pats pabėgo į užsienį ir rašė opusinius tauškalus.

    Atsakyti
    • Svirba says:
      4 m. ago

      o kuom jusu “komentaras ne “opusinis” tauskalas?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

2021 03 23
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

R. Karbauskis. Užčiaupta Tauta

2021 03 19
A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

2021 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Juras Klausimėlis apie Vilniaus žydų viešoji biblioteka bus perduota Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 876; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 746; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 486; komentarų: 6
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 432; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 423; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
7
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 13
9
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir...

Skaityti toliau

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
23
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Juras Klausimėlis apie Vilniaus žydų viešoji biblioteka bus perduota Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai
  • Lūžio taškas? apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis
Naudinga žinoti keliaujantiems: keičiasi rankinio bagažo reikalavimai

Naudinga žinoti keliaujantiems: keičiasi rankinio bagažo reikalavimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai