Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

V. Povilionienės kertiniai gyvenimo akmenys

Lijana Cibulskienė, www.valstietis.lt
2016-12-25 10:57:03
3
Veronika Povilionienė | J. Gvildžio nuotr.

Veronika Povilionienė | J. Gvildžio nuotr.

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka
Veronika Povilionienė | Jonas Gvildys nuotr.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoja, folkloro dainininkė ir etnologė Veronika Povilionienė, save vadinanti kaimo žmogumi, neseniai paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Gimusi Kreivonyse, Dzūkijoje, mokyklą baigė netoli gimtinės esančiame Kapčiamiestyje. Studijuoti atvažiavo į Vilnių, vėliau kurį laiką gyveno Kaune, paskui vėl grįžo į sostinę. Paklausta apie dainavimą, atlikėja atsakė paprastai – išmokusi pati, dainavusi vaikystėje, šeimoje, savo aplinkoje. Tai ir buvusi tikroji jos dainavimo mokykla.

Ligos ir svajonės

„Krūties vėžys, cukrinis diabetas, du infarktai – gyvenimas mane ne kartą bandė nugnybti, bet vis dar nenugnybia“, – juokavo folkloro atlikėja V.Povilionienė. Beje, humoro jausmas ne kartą ją gelbėjo kovoje su klastingomis ligomis.

Kalbėdama apie tą niūrų laiką, kai sunkiai sirgo, garsi moteris prisiminė gydytojų žodžius: „Veronika, ilgai gyvensi, jei nepyksi, nepavargsi ir niekada neklausi, kodėl.“ Šiandien tai kertiniai mano gyvenimo akmenys.“

Paklausta, ar dar mėgsta svajoti, garsi moteris atsakė, kad negalima gyventi be svajonių. „Adventas – ypatingas laikas, kai reikia svajoti. Sako, kad tada iš visur parskrenda mūsų protėvių dvaselės, jos susirenka ir ateina pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar viskas gerai ten, kur jos viską paliko“, – pasakojo folkloro atlikėja.

Dar įžymios moters svajonės susijusios su anūkais: „To, ko neįžvelgiau vaikuose, matau anūkuose, jie yra ypatingas gyvenimo eliksyras. Aš juos visus matau užaugusius, gražius, protingus, didelius.“

Niekina savo šaknis

Septyniasdešimtmečio sulaukusios folkoro atlikėjos prisiminimai apie artimuosius, jau išėjusius Anapilin, kupini šilumos. Tarpukariu tėvelis tarnavo pasienio policijoje, todėl, sovietams okupavus Lietuvą, su visa šeima teko paklajoti po gimtinę ieškant ramesnės vietos. Juk paprastai pareigūnai buvo tremiami be gailesčio. „Prisimenu, kai mirė Stalinas, mano pamotėlė pasimeldė, perskaitė poterius ir pasidžiaugė. Dar vienas įsimintinas įvykis – tą dieną įsisiautėjo smarki vėtra, pakėlė mūsų ožkelę ir nusviedė kelis metrus. Tuomet pamotėlė pasakė: „Matyt, velnias kažkokio didelio prachvosto dūšių neša.“ Iki šiol ausyse skamba šie žodžiai apie Stalino mirtį“, – juokėsi dainininkė.

Šiandien V.Povilionienė pripažįsta, kad labai daug gražių ir gerų dalykų paaukota ant laisvės aukuro: „Prisimenu, kokia gražia, turtinga ir sodria kalba prieš 26 metus kalbėjo vaikai. Pradėjome pernelyg žavėtis kiču, įmantriai kalbėti. Visuomet piktinuosi, kai kalba perkrauta moksliniais terminais. Nuo tokios mokslinės kalbos gali ištinti smegenys. Nesuprantu, ar negalima pasakyti paprastai, lietuviškai. Tarkim, renovacija – tai remontas, atnaujinimas. Tarptautiniai žodžiai tai svetimžodžiai. Tą gražiąją mūsų kalbą išlaikė tik  Amerikos lietuviai, išvažiavę po karo.“

Atlikėjos manymu, šiuolaikinė visuomenė nevertina ir negerbia lietuvių kalbos. „Nežinau, kodėl pradėta taip niekinti savo šaknis. Jauni žmonės ypač save plaka kartodami, kad mes, lietuviai, vargani. Buvome tokia didelė tauta, o dabar kažkodėl gėdijamės rašyti savo vardą. Man visai negėda. Jei galėčiau, valstybės pavadinimą rašyčiau ant kiekvieno kampo, ir visur plazdėtų vėliavos. Pas mus kieme vėliava kabo jau daugelį metų. Man keista, kad jaunimą taip sunku įtikinti nenuvertinti savo šalies. Mokykla to nemoko, tėvai – taip pat. Tėvynė dabar niekam nerūpi.“

Gyvenimą liaudies dainoms paskyrusi V.Povilionienė jose randa tokių gražių vaizdinių, kad net per širdį nueina: „Veidelį rasele prausė“, „į tėvulio sodą saulele tekėsiu“… Juk ne veltui poetai ir rašytojai įkvėpimo ieškojo mūsų protėvių kūryboje.

Laidos apie pijokus

Dar vieno dalyko V.Povilionienė tikina nesuprantanti – beprotiško lėkimo, kai negalvojama ne tik apie kitus, bet ir apie save. Kita vertus, ji nesuvokia daugelio dalykų – kad ir televizijos laidų apie pijokus, pastaruoju metu jų rodoma itin daug. „O kur tos nuostabios, šviesios kaimo moteriškės, auginančios gėles, renkančios vaistažoles, puošiančios aplinką, namus? Atvažiavę draugai iš Amerikos pasibaisėjo. Sako, ar Lietuvoje nėra padorių žmonių, kad vien tokius rodo. Suprantu, kad laidoms svarbus reitingai. Bet negi jas rengiantys jauni (dažniausiai) žmonės galvoja, kad laimė ir prasmė yra aukšti reitingai. Televizijoje kartelė turėtų būti iškelta aukščiau, reikėtų daugiau atsakomybės už turinį. O ir filmų pasirinkimas – tiek kraujo net ir per valstybines šventes, tarsi nieko prasmingesnio nebūtų galima parodyti“, – piktinosi dainininkė.

Nelinkėkite blogo

Dabar visus apėmusi švenčių laukimo nuotaika. Moteris tvirtino, kad nėra netikinčių žmonių. „Žmogaus protas negali visko aprėpti. Niekaip nesuvoki daugelio reiškinių ir galvoji, kad už to yra kažkas, kas daugelį dalykų pradėjo, sukūrė. Kažkur yra nušlifuoti akmenys, piramidės, fiziniai reiškiniai, manau, yra dvasia, dievybė, daug nežinomų dalykų, kurių nesuvoki. Aš manau, kad virš jų stovi nepaprasta jėga ir išmintis, aš tai vadinu Dievu, kiti – Mahometu, pranašu. Yra įvairių tikėjimų, bet  iš esmės visi jie vienodi“, – teigė etnologė.

Anot jos, tikėjimo meile, ištikimybe ir padorumu negalima pavadinti tikėjimu Dievą, greičiau gyvenimu, žinojimu, išmintimi ar dar kuo nors. „Nepažįstu nė vieno žmogaus be tikėjimo, kuris kuo nors netikėtų“, – sakė V.Povilionienė.

Ji neslėpė dabar gyvenanti dvejonėmis – kaip viskas bus? „Sakoma, yra gražių mirčių. Taip gražiai mirė mano senelis – prieš tai jį dėdės dar buvo užkėlę stogo taisyti. Mažiukas, lengvutis, 95-erių metų senukas tą savaitę skundėsi svaigstančia galva, o paskutinę dieną paprašė tetos išvirti jo mėgstamų kiaušinių. Teta išvirė, tačiau senelis nevalgė. Sako, eisiu, prigulsiu. Prigulė ir tyliai numirė.“

Garsi moteris pokalbiui baigiantis pasakė: „Norėčiau paprašyti visų žmonių: „Nederkite kitų ir niekam nelinkėkite mirties. Nieko neminėkite bloguoju,  paprastai visi blogi palinkėjimai grįžta bumerangu.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gimtadienį švenčianti Veronika Povilionienė apdovanota Pasaulio Folkloro Oskaru! (video)
  2. D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos
  3. Prezidentė pasveikino folkloro dainininkę Veroniką Povilionienę sukaktuvių proga
  4. Panevėžio choreografei bus įteiktas Pasaulio folkloro Oskaras
  5. D.Račiūnaitė-Vyčinienė. Kazimieras Kalibatas, mano pir­masis folkloro mokytojas
  6. Dainų šventė vėl laukia rekordinio dalyvių skaičiaus
  7. Studentų folkloro mokymuose – paskaitos, pratybos ir tradiciniai šokiai iki ryto
  8. Valstybinė J. Basanavičiaus premija paskirta Daliai Urbanavičienei
  9. D.Grybauskaitė: Savo papročiais ir tautosaka esame unikalūs pasaulyje
  10. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  11. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  12. Senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia žaisti istoriją
  13. Tradicinio ir šiuolaikinio folkloro šventė „Suklegos“ nustebins ypač turtinga programa (programa)
  14. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  15. Brangindami tradicijas, branginame ir savo valstybę (video, šventės dienotvarkė)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Aukso žodžiai says:
    9 metai ago

    „Norėčiau paprašyti visų žmonių: Nederkite kitų ir niekam nelinkėkite mirties. Nieko neminėkite bloguoju, paprastai visi blogi palinkėjimai grįžta bumerangu.“ Ačiū p. Veronikai už labai teisingus žodžius. Sveikatos Jums ir ilgų gyvenimo metų.

    Atsakyti
  2. ... says:
    9 metai ago

    Žmogaus negalima minėti bloguoju,bet jo blogus darbus reikia žinoti ir pasisaugoti.O kaip kitaip?

    Atsakyti
  3. ... says:
    9 metai ago

    Viena aštuonisadešimt penkerių metų senjorė pasidejavo,sako,kad man būtų bent 70 metų,tai veistų vynuogyną…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
2024 m. stovykla

Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

2025 06 24
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Kas ką kala per Kalėdas? (audio)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai