Seimas sutarė tęsti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politiką

Seimas, 119 narių vieningai balsavus už, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016–2020 metais“ (projektas Nr. XIIIP-7(2).

Rezoliucija Seimas įsipareigoja: 2018 metais įvykdyti įsipareigojimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) – skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, prisiimdamas  atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir taip užtikrindamas Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą

Priimtu teisės aktu taip pat įsipareigojama užtikrinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos saugumą ir gynybą stiprinant ne tik konvencinį (karinį), bet ir informacinį, kibernetinį, ekonominį, energetinį, infrastruktūros ir kitokį Lietuvos saugumą; stiprinti euroatlantinį bendradarbiavimą ir integraciją Europos Sąjungoje (ES) siekdamas ES valstybių narių solidarumo ir taip pat remdamas Rytų Partnerystės politikos tikslus; sėkmingai baigti derybas su Ekonominio  bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad Lietuvos Respublika taptų šios organizacijos nare; stiprinti Lietuvos Respublikos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Estija, Latvija, Šiaurės Europos ir kitomis demokratinėmis valstybėmis.

Rezoliucija Seimas įsipareigoja plėtoti ryšius su pasaulio lietuviais ir stiprinti jų įsitraukimą į Lietuvos gerovės kūrimą ir šalies saugumo užtikrinimą.

Priimtame dokumente įtvirtinta, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, sieks stiprinti institucijų, atsakingų už užsienio, saugumo ir gynybos politikos formavimą ir įgyvendinimą, glaudų bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis šios politikos sritys yra neatsiejamos.