Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.
Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.
Ir pati konferencija, ir publikacijų apie ją antraštės Lietuvos lenkų žiniasklaidoje (pvz., Znad Wilii („ZW“)) teigė nuomonę, kad mažumų teisės Lietuvoje vis dar neapsaugotos – „Mažumų teisių srityje niekas nepasikeitė“, suprask, kaip buvo pažeidinėjamos, taip ir liko. Arba dar stipriau „Privalome įveikti tautinių mažumų diskriminacijos apraiškas“. Čia gi jau Baudžiamojo kodekso 169, 170 str., baisu!
Fondo direktoriaus pavaduotoja Kristina Voiciukevič tikino, kad per metus jokių esminių pakitimų tautinių mažumų teisių apsaugos srityje neįvyko, tačiau neįvardijo, kokiose srityse tie pakitimai turėjo įvykti. Kaip ir nebuvo įgyvendintos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, kokios jos irgi nepasakė. Matyt, laikėsi principo – svarbu šaukti apie pažeidimus, o ar jie tikrai yra, ne taip svarbu.
Tiesa, ji pažadėjo, kad konferencijoje bus apžvelgti konkretūs pastarųjų metų žingsniai, pagerinę tautinių mažumų teisių apsaugą. Deja, konferencijos dalyviai nevykdė jos priesako, matyt, jie būtų sutrukdę Lietuvą skandinti nenutrūkstamų kaltinimų jūroje.
Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos mokslinė sekretorė dr. Elžbieta Kuzborska, kaip ir dera mokslininkei kalbėjo konkrečiau. Vis dėlto įsikalbėti stereotipai neleido jai objektyviai įvertinti esamų mūsų gyvenimo reiškinių.
Kaip ir kiti kalbėtojai, pirmiausia, ji trenkė stipriausią salvę: Lietuvoje vyksta diskriminacija pagal kilmę, nes nėra galimybės užrašyti savo pavardę originalo forma. Čia gerbiama daktarė šovė truputį pro šalį, nes būtent tokia diskriminacija gali pasitaikyti, pvz., priimant į darbą, viešojo ir medicininio aptarnavimo įstaigose, dėl apsigyvenimo tam tikrose teritorijose, taip pat žmonių tarpusavio santykiuose – pasityčiojimai, įžeidinėjimai.
Kad diskriminacija pavardžių rašyboje vyktų dėl kilmės, negirdėtas dalykas. Lietuva laikosi savo įstatymų, tarptautinių ir dvišalių teisės aktų, t.y. Europos Tautinių mažumų konvencijos, Lietuvos-Lenkijos sutarties. Pastarojoje sutartyje aiškiai nurodytas vienas variantas – „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“.
Skirtingai nuo Latvijos-Lenkijos sutarties, kurioje dar įrašyta pagal „kalbos skambesį ir rašybą“. Bet Latvijoje lenkų pavardės vis tiek rašomos tik pagal skambesį ir nė vieno pikto žodžio iš Lenkijos nesulaukia, jos manymu, lenkų padėtis Latvijoje yra pavyzdinė.
Kitas E. Kuzborskos nurodytas neva pažeidimas: „Nėra galimybių raštu ir žodžiu kreiptis į vietos valdžią gimtąja kalba gausiai mažumos apgyvendintoje vietovėje“. Tai visiškas melas. Kreipkitės lenkiškai į Šalčininkų savivaldybę kad ir kasdien. Šio rajono valdžia sako, kad priimtų net ir kiniškai parašytą prašymą, tik surasti vertėją užtruktų ilgiau. O lenkų kalbos vertėjo toje savivaldybėje iš viso nereikėtų, ten visi ją moka. Beje, paklausus, ar gauna prašymų, parašytų lenkiškai, atsako, kad neprisimena tokio atvejo.
Kaip visada E. Kuzborska mini lenkų švietimo problemas. Faktų apie pažeidimus ji nesurado, nes jų nėra, todėl žiebė… Lietuvos visuomenei (!). Neva ji klaidingai įsitikinus, kad „mažumų švietimas yra sovietinių laikų reliktas“ arba kad „mažumų mokyklų abiturientai silpnai moka lietuvių kalbą“. Ši konferencija, anot prelegentės, leis įveikti šiuos ir daugelį kitų stereotipų.
Tai dar ne viskas. Anot pranešėjos, „Tarptautinių organizacijų, pvz., Pasaulio banko, tyrimais nustatyta, kad vaikai geriausiai įsisavina žinias, mokydamiesi gimtąja kalba, ypač pirmuosius 6-8 metus. Toks mokymasis skatina pasitikėjimą, sumažina mokyklos metimo tikimybę ir netgi leidžia geriau išmokti valstybinę kalbą“. Beje, šie tyrimai buvo vykdomi vienoje iš Afrikos šalių, o visoje Afrikoje pradinis mokslas iš tikro vyksta mažumos kalba, bet vidurinė baigiama valstybine anglų, prancūzų ar portugalų kalba.
E. Kuzborska dar pridėjo, kad „investuodami į mokymą tautinių mažumų kalba, gauname geriau išsilavinusią mažumą, turinčia galimybių studijoms, geresniam darbui, kas lemia ekonominę ir visuomeninę visos valstybės sėkmę“. Lietuva tą ir daro, gaila, bet kaimyninė Lenkija – ne, nes savo pusei milijono mažumų turi tik vos keturias mokyklas mažumų kalba, taigi neklauso nei Pasaulio banko, nei ponios E. Kuzborskos siūlymų.
Tarptautinis žmogaus teisių ir tautinių mažumų ekspertas Lukašas Vardynas (Lukasz Wardyn) piktinosi dėl Lietuvos užtikrinimo, kad ji vykdo Europos tautinių mažumų konvenciją. Vis dėlto, anot jo, svarbiausios Lietuvos bėdos yra ne dėl konvencijos – vykdo ar nevykdo, bet dėl Tautinių mažumų įstatymo nebuvimo ir rinkimų slenksčio rinkimuose į Seimą.
Dėl to slenksčio tai čia dar vienas pavyzdys kaip šaukti vien dėl to kad šaukti. Lietuva yra vienintelė Europos, kartu ir pasaulio valstybė, kur lenkai už Lenkijos ribų turi lenkų frakciją parlamente. Bet, pasirodo, to maža, esą tas rinkimų slenkstis, jo neperžengus, kada nors esą neleis lenkams dalyvauti šalies politiniame gyvenime (o ar dabar, turėdami frakciją jie dalyvauja šalies gyvenime?).
Kai dėl įstatymo, tai ar nebus taip, kad atsiradus įstatymui ir lenkai neradę jame savo vadinamųjų postulatų užtikrinimo (paskutinis projektas yra būtent toks), apie jį tiesiog užmirš. Kaip kad užmiršo atsiradusį Tautinių mažumų departamentą, lenkai jo tiesiog nepasigenda, nors dėl jo nebuvimo buvo šimtai skundų visai Europai.
Gana svarbi eksperto atskleista naujiena yra tai, kad lenkiškų pavardžių klausimas Lietuvoje nesisprendžia dėl to, kad jų… mažai kas nori. „Žinoma, daug kas apie tai kalba, net šaukia, bet niekas iki galo nenori pakeisti realybės, nes tai kainuos, reikės naujų dokumentų. Net Lietuvos lenkų politikai, kurie turėtų parodyti pavyzdį, primygtinai eksperto prašyti, niekur dėl savo pavardžių nesikreipė. Vieni sako, kad per seni, kiti, kad per jauni, taigi neaišku, kam tas pavardžių keitimas būtų reikalingas“.
Vis dėlto, anot L. Vardyno, svarbiausia ne pavardės, bet lenkų švietimas, kad lenkiškos mokyklos būtų tokio aukšto lygio, kad į jas plūstų lietuviai ir rusai. Ir svarbiausia: „Kad tie vaikai būtų auklėjami lenkų kultūros atmosferoje ir visko, kas yra šioje aplinkoje“. Na, žinoma, Lietuva yra niekieno žemė, todėl lenkai galėtų čia pasireikšti…
Tai dar ne visos Lietuvos nuodėmės. Ekspertas būtinai pamini ir žemės grąžinimą lenkams, nors Šalčininkų rajone žemė grąžinta 99,8 proc. pretendentų, Vilniaus rajone 97,9 proc. O tuo pat metu Lenkijoje, Varšuvoje yra negrąžinta ar ne 8000 po karo nacionalizuotų butų ar namų, vyksta milžiniškos reprivatizacijos aferos. Apie tai ekspertas, Lenkijos pilietis kažkodėl nekalbėjo.
Taip pat vėlgi melagingai tvirtino, kad negalima lenkiškai parašyti laiško savivaldybei, pyksta kad nėra lenkiškos informacijos Lietuvos bankuose, ir nusikalba, kad lenkai Lietuvoje laikomi ne pirmos rūšies piliečiais, bet antrarūšiais. Pagaliau teisinga mintis: jeigu kalba nevartojama, ji numiršta. Galima būtų ponui iš Europos priminti, kad Šalčininkų gyventojai (teigiama, kad 80 proc. gyventojų – lenkai) patys atsisakė rajono lenkiško laikraščio, nes nenori jo skaityti. Kas dėl to kaltas, lietuviai?
Žodžiu, visa ši konferencija buvo pačių lenkų sugalvotų neva tautinių mažumų teisių pažeidimų įvardijimo koncertas. Kaip visada, joje dalyvavo nemažas būrys užsieniečių, kuriems buvo mėginama įteigti lenkų pragaro Lietuvoje vaizdą. Ačiū Dievui, jiems jau nusibodo tokių koncertų tonacija.
Lenkija, atrodo, irgi jau mažiau kreipia dėmesio į šiuos lenkų pragaro Lietuvoje vaizdus. Taigi liko pats fondas, kuriam pačių sugalvotos Lietuvos lenkų engimo fantazijos yra reikalingos kaip narkotikai. Bet gal jau metas pagalvoti apie sveiką gyvenimo būdą, be narkotikų?
Panowie, o co chodzi? Apie eina kalba? Lenkai, kuriuos, beje, labai gerbiu, gyvena Lenkijoje. O Pietryčių Lietuvos taip save vadinantys “Lenkai Lietuvoje” (Polacy na Litwie) yra, pasak akademiko Zigmo Zinkevičiaus ir a/a Lenkijos profesorės Halinos Turskos, sulenkėję vietiniai bei atvykę pokariu į Lietuvą iš Baltarusijos gudai (baltarusiai) bei vietiniai lietuviai. Tai kokie gi lenkai yra sulenkėję lietuviai bei vietiniai ir atvykę gudai?! Juos reikėtų vadinti lenkiškai kalbančiais Lietuvos gyventojais ir jokiu būdu ne lenkais, nes jie nėra lenkai. Beje, Lenkijos lenkai Lietuvos “lenkus” vadina “Rosjane” (lenk. – rusai). Įdomu, kodėl? Toliau. Tautinės mažumos, pvz., yra Lenkijos lietuviai, vokiečiai, kašūbai ir kiti, gyvenantys savo etninėse žemėse, kurios savo laiku buvo prijungtos prie Lenkijos. O kokios kitų valstybių žemės buvo prijungtos prie dabartinės LR teritorijos? Taigi, visi nelietuviai Lietuvoje turėtų būti vadinami ne TAUTINĖMIS MAŽUMOMIS, o TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS!!! Man neaišku, kas čia kam dar neaišku?! Čia, manau, kažkokia politinė diversija!!!
Viskas taip, bet tai – ne tautinės bendrijos, nes jose kaip tik ir nėra tautiškumo.
Kitataučių bendrijos – visiems tinkamas pavadinimas.
Jie – asmenys be tautybės.
Todėl prie ko čia “tautinės” bendrijos.Jie netgi ne bendruomenė (ne bendrija), o masė įvairiakilmių, įvairiakultūrių, įvairiakalbių asmenų, kurie patys nežino ko nori.
Viena kas juos vienija, tai noras vis ko nors išklenčyti iš Lietuvos, taip atimant iš visuomenės daugumos pastarąjai priklausančias lėšas.
Man vienas Salcininku “lenkas” tiesiai pasake, tikri lenkai, musu uz lenkus nelaiko. Manau veja kelia ne tiek “skriaudziami lenkai”, kiek kai kurios neaiskios politines grupes ir jegos. Jos yra ir Lietuvoje ir Lenkijoje. Teko buti Gdanske, uzejo su Lenku pas kuri apsistojau kalba apie vietines “lenku” bedas. Jis tiesiai pasake, kad jam nusispjaut kaip ir daugumai kitu jo tautieciu. Kas jam tie puslenkiai? Visiskai niekas ir ju “problemos” ji maziausiai jaudina, pas ji savu iki kaklo. Manau, jog tokios nuomones prisilaiko didzioji lenku dalis. na, o tai, kad yra jegos kurios bando isnaudot sita dalyka savo politinem, o gal ir kitom reikmem, neeiketu stebetis. Lenkija didele salis ir sovinizmo bei imperializmo idejos ten nemire. Todel visada bus norinciu tuo pasinaudot savanaudiskais tikslais. Tuo paciu, tai geras kabliukas kremliui, ne paslaptis, jog kremlius aktyviai skverbiasi i panasias organizacijas. Tomasevskis sito gyvas pavyzdys. Manau lenkijoje, yra ne vienas “tomasevskis lenkas”, kuris suka pagal kremliaus dudele. Jau nekalbant apie tai, kad kremlius truks plys, nori ikalt pleista tarp Lenkijos ir Lietuvos. Suzlugdyt bet koki ekonomini, karini ir politini bendradarbiavima. Zinoma, tai gali buti, isskitinai lenkiskas sovinistinis darinys, bet vadovaujantis klausimu cui bono, pirstas krypsta i kremliaus puse.
Tamstos žodžiai – Dievui į ausį!
Kaunieti, reikalas ir yra tame, kad šis fondas ir jį remianti LLR nori šiuos nominalius „lenkus“ padaryti tikrais. Kas dar neaišku?
Man, gerb. Jonai, tai aišku, bet daugumai mūsų valdžiažmogių tai, deja, neaišku… Arba jie nenori, kad būtų aišku (?!)…
Deja, jie nenori, kad būtų aišku.
Beje, neblogai būtų reaguoti ir į istorikės romanistės Sabaliauskaitės interviu (šiandien 15min) apie nacionalistus lietuvius, „norinčius sukurti čia lietuvių getą”.
Jos paviršutiniški pasisakymai šia tema rodo, jog neįsigilinta į to, ką kritikuoja, tikrąją prasmę. Ar tai neklibina pasitikėjimo mūsų istorikų gaunamo diplomo patikimumu?
Na, o dėl to, kad lenkai ir „lenkai” Latvijai nepriekaištauja – tai jų strategai ne tiek kvaili. Iš karto prie abiejų priekabiauti = apnuoginti savo tikruosius tikslus pasiimti šias žemes, suspėti pasiimti jas pirma BY su RU,
Žemyna, gal galite parašyti savo nuomonę, savo vertinimus. Paskelbtume Alke.
Jūs ir taip galite paskelbti komentarų santraukas ir iš jų bus labai aišku kokia yra visuomenės daugumos nuomonė tos masės atžvilgiu.
Labai atsiprašau, tačiau man itin įtemptas laikotarpis, ir tai truks ilgai. Džiaugiuosi, jei poilsiui galiu bent permesti akimis, kas ką rašo. Be to, neturiu patirties straipsnius rašyti. Atsiprašau dar kartą…
Čia tokie pasiteisinimai negalioja.
Kristus apsireiškė Marijos žemėje Kristinos Sabaliauskaitės pavidalu! Aleliuja!
Tiek sabaliauskaitė tiek maitvanagaitė fiziškai labai panašios į išrinktos tautos dukras,lietuvių dergimas pas jes genuose.Kaip sakė donckis,liberalizmas ne mums o jums.
Lietuvybei svarbiausias dalykas yra ne kas ten ką sakė, o ar konferencija vyko lietuvių kalba. Bet apie tai nėra pasakyta nė žodžio.
Lietuvių.
Iš kur žinai, kad konferencija vyko lietuvių k., bene pats dalyvavai. Juolab, kad autorius savo informacijos dėl šio fakto nepapildo. Be to, pasakymas, kad konferencija vyko lietuvių k. nereiškia, kad patys L.Vardyno, E. Kuzborskos, kiti pranešimai buvo daryti lietuvių kalba.
E.Kuzborska kalbėjo lietuviškai, Lukasz Wardyn ir kiti užsieniečiai angliškai. Buvo sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat buvo kava ir pyragaičiai.
Kava ir pyragaičiai – tai gerai… Bet kuo čia dėta Lenkija ir sulenkėję (ar surusėję) Lietuvos piliečiai?! Kodėl Lietuvos valdžiažmogiai leidžia kištis kitoms valstybėms į mūsų vidaus reikalus?! Pamėgintume mes papriekaištauti Lenkijos valdžiai, kad, pvz., Punsko valsčiaus viršaitis, etninis lietuvis, Vytautas Liškauskas ten oficialiai vadinamas Witold Liszkowski (?!), tai gautume tokią protesto notą, kad mažai nepasirodytų…
Protesto notos gal ir nagautume, bet niekas ne pirsto nepajudintu ir dar spaudoje isjuoktu.
Stipriai patrašyta
Iš rašinio susidaro vaizdas, kad visiškas jovalas daromas Lietuvoje, kai nežinia kokios šalies įstaiga – Europos žmogaus teisių fondas, nežinia kieno pakviestas rengia Vilniaus savivaldybėje tautinių mažumų teisių klausimais konferencijas, kai joks Lietuvos teisės aktas apskritai nėra nustatęs tautinių mažumų egzistavimo šalyje. Ir Vyriausybė (Vidaus reikalų, teisingumo ministerijos) dėl tokių svetimųjų kišimosi veiksmų į šalies vidaus reikalus nesiima jokių valstybės valdymo sprendimų ir veiksmų. Yra dar tautininkai, bet ir šie jokių protestų valdžiai nereiškia. Tai kas čia darosi. Arba vėl. Britanijojoje gyvenanti istorikė ir romanistė K.Sabaliauskaitė niekina lietuvybės laikymosi pricipus, kaip neuropietiškus, nors ir negebėdama aiškiai pasakyti kuo jie neuropietiški. Ir vėl tautininkų tyla. Tai ar jie dar yra – pagaliau…
Čia – Lietuva, čia… durniais lyja.
Panasu, kad kai kurie lenkai, painioja lukescius su teisem. As galiu noret auksinio unitazo (beskonybes virsune), keleto vergu ir haremo. Bet tai be abejo nesamones ir kliedesiai. Kita vertus, pas mane yra labai neblogas unitazas (greiciausiai lenkiskas), valstybines tarnybos, kurios vistik rupinasi mano sveikata ir saugumu, na, o zmonos, kad ir viso haremo susiradimas, cia jau asmeninis reikalas. Ta pati, turi ir bet kuris Lietuvos lenkas, arba tas kuris save taip vadina (neretai nepagrystai). Jeigu paziuret aplint, Lietuvos lenkai, turi lygiai tas pacias teises kaip ir as. Jie turi lygiai tokias pacias teises, kaip ir bet kuris, Lietuvos respublikos pilietis. Po galais, kada mokaiusi, mano mokykla buvo tikrai nebloga ir mkytojai puikus, bet gana nusiurus, taa labai truko pinigu. Bet lenku mokykla, esanti netoliese, buvo naujai suremontuota, su kompiuteriu klase ir panasiai. Tas kas cia po galu skraiudziamas? Jie turi visas teises kur ir as turiu, jiem ka, reikia dar kazkokiu papildomu? Bet pala, pala. Kiek pamenu Lietuvoje nera luomu sistemos, visi zmones laikomi lygiaverciais ir niekas negali turet privilegiju ar isskirtiniu salygu. Cia ka, naujas sliachticiu luomas vystosi, ar kaip tai suprast? bet jeigu Lenkam uztikrinamos visos pilietines teises, kurios uztikrinamos ir man, tai kame beda? Ko dar reikia? Panasu, kad reikia ant sprando patogiai atsisest, o sito jau leist negalima. tokia ta mano nekukli nuomone.
Vienos senos komedijos personažas pasakė, kad jei žmogus – idiotas, tai ilgam… Ir ką tu jiems padarysi? Jie juk daugiau nieko nemoka – tik rėkti ir reikalauti. Čia, manau, yra mūsų valdžios problemos. Tūlas amerikonas pasakytų, kad mūsų valdžiavyrių kiaušiai minkšti…
Kad kaiusia suminkstetu, juos reikia visu pirma turet.
Užsienio reikalų ministru bus Linkevičius? Siaubas. Tai juk tas pats, kuris atsiklaupė ant kelių prieš Sikorskį, atsiprašydamas už lietuvių skriaudas lenkams. O kas po to atsiprašymo? Šiandienos ar vakarykštė Lenkijos nota Lietuvai, kad Lelevelio mokykla būtų grąžinta į senąsias patalpas, o lietuvių mokykla tokiu būdu būtų išmesta į gatvę./
Be komentarų!!! Visiškas… pyyyyyyyp!!!
Šiaip, žinau, ką reiškia kalbėti tuteišių kalba, bet nežinau, ką reiškia kalbėti “po kislovski”. Mat, laisvas statybininkas, kuris dirba Vilniaus rajone, sakė, kad tame miestelyje visi kalba “po kislovski”. Gal kas nusimano apie šį negirdėtą kalbos žargoną?
Manyčiau, kad tai ta pati vietinių sulenkėjusių gyventojų kalba, kurią jie patys vadina “po prostu” (lenk. – paprastai). Beje, kai kurie kalbininkai šitą kalbą vadina baltarusių kalbos vakarų baltarusių tarme.
P.S. Teko gyventi 10 metų Šalčininkuose, nemažai bendrauti su Vilniaus bei Vilniaus raj. gyventojais, bet tokio išsireiškimo kalbėti “po kislovski” girdėti neteko. Čia gal panašiai kaip sako kai kurie seni kauniečiai: kalbėti “kavenskai” (iš lenkiško Kauno pavadinimo – “Kowno”)…
Dėkoju. Keista. Ko gero, ten vakarų baltarusiai. Reikės patikslinti miestelį.
As pats nemazai bunu Vilniaus raj. ir lenkiskai kalbu geriau nei vietiniai(tuteisy).Beje, daugelis ju baige rusiskas mokyklas, darbe bendravo rusiskai, TV ir radijas – rusiski, jie perka rusiska spauda ir skaito rusiskas knygas, ju vaikai(ne visi) kalba tik rusiskai, nors supranta ir lenkiskai ir lietuviskai, vedybos irgi maisytos. Tie, kurie stengiasi kalbeti ir lietuviskai, valstybiniu lygiu nesulaukia palaikymo(TV, radijas, laikrasciai, pamokos, studijos, fondai, stipendijos, sporto veikla). Beje, siandien Seimas atmete tokio fondo isteigimo ideja. Iki siol geriausia integracija yra lietuviski universitetai.