Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Neišnaudoti pievų lobiai

Aušrinė Šėmienė, www.valstietis.lt
2014 04 11 08:53
0
Neišnaudoti pievų lobiai
Jadvyga Balvočiūtė |  R.Kondratjevo nuotr.
Jadvyga Balvočiūtė | R.Kondratjevo nuotr.

„Mažiau laiko skiriame kurti santykiams nei technikai“, – sakė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė. Kiek patylėjo ir pridūrė: „Pirmiausia turėtume suvokti, kas esame, kur esame, ką turime atlikti ir sukurti gyvenime ir ką po savęs palikti, o tik tada galvoti apie technologijas.“

Iš kur žinau

Visą gyvenimą žoliaujanti moteris Gėlininkų sąjungos konferencijoje teigė, kad, jos įsitikinimu, svarbiausia šiame gyvenime – ateinančioms kartoms palikti nesugadintą gamtą ir nesugadintą žmonių sąmonę, nes technologijos pažengė tiek, kad atitrūkome nuo žemės, pasidarėme tuštesni nei mūsų protėviai. „Ir mano anūkas nebeskiria miežio nuo rugio – visi jam vienodi. Ir nelabai greitai susidomės“, – atsiduso žolininkė.

J.Balvočiūtė į kaimą – tėviškę Mažeikių rajone, Gyvolių kaime, netoli Ventos, išvažiavo, kai Lietuva atkūrė Nepriklausmybę. Sako, buvo įdomu, ar lietuviai įstengs patys auginti žoles, mat sovietmečiu vaistinės jų gaudavo centralizuotai. Deja, nors dabar labai daug žmonių renka vaistažoles, žolininkystės ūkių neatsirado. Nuėjome lengviausiu keliu – atsivežame vaistažolių iš užsienio ir dažnai ne pačios geriausios kokybės.

J.Balvočiūtė stebėjosi ir siauru valdininkų akiračiu. „Turime tokį didžiulį paveldą, tiek daug žinių, tiek aprašytų vaistažolių! Bet prieš visa tai užmerkiamos akys ir klausiama: „O iš kur žinai?“ Lyg valstybė būtų pamiršusi, kad turi net aukštąją mokyklą – Sveikatos mokslų universitetą, kuriame dirba profesoriai, ne tik tiriantys vaistažoles, bet ir perteikiantys žinias apie augalus studentams.“

Dabar madinga vartoti vaistažoles iš Altajaus, Indijos, Tibeto. Pažinti pasaulį labai gerai, ypač jauniems žmonėms, tačiau specialistė įsitikinusi, kad neturime pamiršti, jog ir mes turime ne prastesnių augalų. Be to, žinome kaip jie auga ir kaip patenka ant mūsų stalo.

„Dabar labai daug žmonių renka žoles. Lietuvoje gamta neužteršta. Reikia prašyti Vyriausybės, kad labiau remtų ekologinį ūkininkavimą. Tada būsime garantuoti, kad varotojame švarias žoles, nes ir Lietuvoje yra nešvarių vietų, kur jų galima prisirinkti“, – mano J.Balvočiūtė.

Atkurti žinių saleles

Žolininkė įsitikinusi, kad būtina atkurti augalų žinių saleles. Jos galėtų būti išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Botanikos sodų yra beveik kiekviename regione: Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, Kaune, Traupyje. Kiekviename rajone yra pavyzdinių sodybų, regioninių parkų, gamtos takų. Visur galima rasti žinių ir žmonių, kurie tas žinias padėtų įtvirtinti.

Viena iš salelių yra ir žolininkės ūkyje. Tai – vaistažolių daržas. J.Balvočiūtė sakė, kad neturi jėgų jo gražiai prižiūrėti, bet vis tiek žmonėms gali šį tą parodyti. „Labai svarbu, kad ir vaikas, ir suaugęs žmogus rastų žinių, kurių jam iš galvos niekas negalėtų išmušti: galiu gerti arbatą iš vietinių augalų ir man nereikia jokių limonadų, galiu valgyti bulvinių saulėgąžų traškučių ir man nereikia virtų riebaluose su gausybe druskos. Bet niekas nepasirūpina, kad žinotume“, – tikino Jadvyga.

Rodykime pavyzdį

Daug prarandame, jei nevalgome ekologiško maisto ir nesilaikome dvasinės ekologijos principų, – kai būdami vieni apmąstome savo poelgius ir vėliau keičiame elgesį. Kartais reikia gebėti pasielgti taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. Tokia žolininkės nuomonė.

„Savo elgesiu galima rodyti pavyzdį. Juk ir ekologinis ūkininkavimas prasidėjo nuo to, kad susirinkę ūkininkai nusprendė, jog nenaudos chemikalų. Mūsų organizmas per tūkstančius metų yra pripratęs gauti natūralių cheminių junginių, ir jei gauname truputį kitokių, organizmas iškart reaguoja“, – pasakojo J.Balvočiūtė.

Dabar žmonės valgo nesveiką maistą, todėl, anot pašnekovės, jaučiasi blogai ir turi valyti organizmą. Tai daro įvairiais būdais. Mes, lietuviai, turime nuostabių augalų, kurie puikiai valo organizmą, ir juos galime nuolat naudoti, bet apie juos nežinome.

Pavyzdžiui, varnalėša. Žmonijai dar teks ištirti ir suprasti, kaip ji iš ląstelių išjudina medžiagas, kurių mums nereikia, ir paruošia jas pašalinti iš organizmo. Be to, ji skatina medžiagų apykaitą.

Nors daugelis varnalėšą vadina piktžole ir naikina, nes ji, neva parodo, kad sodybos šeimininkas netvarkingas, J.Balvočiūtės ūkyje varnalėša visada auga pagarbiausioje vietoje.

„Sakyčiau, kad po keletą varnalėšų visiems reikėtų užsiauginti. Pirmais metais galėsite vartoti tik lapus ir žiedynus, jie, beje, tinka vėžinių ligų profilaktikai, o kitais metais – ir šaknų pasikasti. Dabar dar galima pasirinkti sėklų – tai nebloga priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Arbatinį šaukštelį sumalti ir užplikius išgerti per dieną“, – patarė žolininkė.

Esame pamiršę ir karklus – lotyniškai vadinamus salix . Tai iš jų buvo išskirta acetilsalicilo rūgštis ir pagamintas aspirinas. Šiuo augalu galime gydyti sąnarių ligas. Esant reumatoidiniam artritui, kai kankina aštrus skausmas, galime gerti karklų arbatą. Gal kada nors bus parašyta knyga ir apie liaudies chirurgiją, kaip karklo žieve smulkiems gyvūnams sugydydavo lūžusias kojeles – pagaliukais įtverdavo ir žievėmis aprišdavo. Brazde yra daug įvairių atkuriamųjų medžiagų, skatinančių gyvastį.

Tokius augalus turime susigrąžinti į gyvenimą.

Iš profesinės ambicijos

„Iš profesinės ambicijos pradėjau kurti arbatas, kad žinotume, patikėtume ir pradėtume vartoti žoles, kurios auga aplink mus. Todėl iki šiol visus receptus kuriame iš vietinių augalų“, – tvirtinao J.Balvočiūtė.

Vienas arbatas ji ruošia, kad būtų galima gerti kasdien, o kitos yra gydomosios, nors taip jų vadinti negalima. Mat norint registruoti arbatą kaip vaistą, reikia atlikti klinikinius tyrimus, kurie kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl jos arbatos registruotos kaip maistas.

Žolininkė sako, kad reikia mokėti vartoti arbatą. Ją reikėtų gerti prieš valgį ir būtinai šiltą, kad skrandis nebūtų dirginamas. Be to, dažnai geriant, didėja skrandžio rūgštinugmas. Taip atsitinka todėl, kad skonio receptoriai siunčia smegenims signalą išskirti virškinimo fermentus. O fermentai didina skrandžio rūgštingumą. Ypač blogai būna žmonėms, kurie serga opalige. Šią ligą gydo ugniažolė, tačiau jei jos arbatą šie žmonės gers be gleivingųjų augalų, jiems bus dar blogiau. Todėl derėtų vartoti, pavyzdžiui, sėmenis.

J.Balvočiūtė sakė, kad žmonės, ruošdami arbatą, daro didelę klaidą: žoles sudeda į tinklelį ir užpila. Tada vanduo nubėga į puodelį, o visi naudingiausi stambiamolekuliniai junginiai nespėja ištirpti – lieka žolių gniužule, kuris išmetamas. „Geriau žoles dėti į puodelį palaidai ir, kol vanduo karštas, gerai išmaišyti, kad gleives tikrai išgertume. Tada nereikės piktintis, kad arbata nepadeda“, – patarė specialistė.

Gleivių yra liepose. Jei nugenime šakas, surinkime pumpurus ar jaunus lapelius ir dėkime juos į arbatas. O žiedus reikia skinti tik nuo jaunų šakučių. Liepos labiau tiks moterims, nes turi medžiagų, panašių į moteriškuosius hormonus.

Virškinimui naudingos dedešvos bei svilarožės. Pasėjus pirmus dvejus metus galima naudoti žolę, o trečiais – ir šaknis. Be to, jos labai gražios ir gali papuošti darželius.

Gleivių turi ir gyslotis – išgersite, pasijusite geriau. Bet jo negerkite dažnai – rūgštingumas padidės.

Trys sertifikatai

J.Balvočiūtės ekologinio ūkio kolekcijoje yra apie 400 rūšių augalų. Apie 150 iš jų auginami, kitų ne vieną toną darbuotojai surenka gamtoje. Žolės renkamos tik sertifikuotose vietose. „Ekoagros“ inspektoriai jas apžiūri ir, jei pripažįsta, kad ta vieta ekologiška, leidžia rinkti augalus. Tokių plotų ūkis turi apie 5 000 ha, bet žolininkė pripažįsta, kad ne visur kasmet nueina. Dauguma augalų surenkami Gyvolių apylinkėse, Žemaitijos nacionaliniame parke, tačiau rinkėjai važiuoja ir į Dzūkiją, nes ten yra amalų, be to, ir čiobrelių daugiau.

J.Balvočiūtės ūkis dabar turi net tris ekologinio ūkio sertifikatus – auginimo, natūralios augalijos rinkimo ir gamybos. „Iš pradžių žmonės netikėjo, kad mūsų žolės švarios, bet dabar dėl to nebeturime problemų“, – sakė moteris.

Žinios iš pogrindžio

„Labai daug apie žoles sužinojau iš žmonių, – pasakojo J.Balvočiūtė. – Bet turiu apgailestauti: turime žinių ir žinančių žmonių, bet neturime fitoterapijos politikos. Fitoterapija turi būti gydymo dalis. Bet Sveikatos apsaugos ministerijoje neatsiranda entuziastų, kurie tuo domėtųsi. Man atrodo, kad, ateinant rinkimams, turime Seimo narių paprašyti, kad jie į savo programas įrašytų fitoterapijos vystymą. Iš pradžių tikėjausi, kad Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai imsis šio darbo, bet truputį nusivyliau, nes ten aukščiausiu lygiu propaguojama ajurveda, o mūsų fitoterapija užmiršta.“

Dabar, anot žolininkės, žmonės žinių turi ieškoti tarsi pogrindyje. O juk valstybė turėtų parūpinti rekomendacijų, kaip paruošti žaliavas, kaip vaistažolėmis gydyti įvairias ligas. „Reikia džiaugtis, kad rinkėjų daug, bet kai sužinau, kad nėščiai moteriai pasiūlomas mišinys, kuriame yra trikertė žvaginė, suprantu, kad receptas sudarytas neprofesionaliai“, – sakė J.Balvočiūtė.

Jos nuomone, kiekvieną vaistažolių mišinio receptą turėtų patikrinti specialistai, kad arbatą perkantis žmogus būtų garantuotas, jog įsigys saugią. Tačiau ir vartotojai elgiasi ne visuomet atsakingai: „Kartais žmonės sako, kad nuo mano arbatos jiems pakilo kraujospūdis. Tada klausiu, kiek gėrėte. Dažniausiai atsako, kad dvigubą dozę. Taip elgtis negalima, reikia laikytis taisyklių. Mums trūksta gydomąjį poveikį turinčių žolių vartojimo kultūros.“

Moters manymu, žolininkystės reikėtų mokyti nuo mokyklos. Turi būti rengiamos ekskursijos, vaikai turi būti vedami į gamtą įvairiu metų laiku. „Kol dar nebuvome įstoję į ES, į mano ūkį atvažiuodavo Mažeikių globos namų vaikai. Porą valandų padirbdavo, pabūdavo. Dabar nebeatvažiuoja“, – apgailestavo specialistė. Ji pridūrė: „Daugelis žmonių su amžiumi nori grįžti prie gamtos, nes yra daug ką patyrę ir supratę. Švietėjiškas darbas labai svarbus, nes tai yra ir gamtosaugos dalis.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vaistažolių arbatos turi padėti, o ne kenkti
  2. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  3. Gyslotis – ne tik kraujavimui stabdyti
  4. Garšva – ir maistui, ir sveikatai
  5. Dažniausia erkių platinama liga – Laimo boreliozė
  6. Ar mėgstame valgyti sūriai?
  7. Ką daryti įgėlus bitei?
  8. Trichinelioze užsikrečiama dėl nerūpestingumo
  9. Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus
  10. Graužikai maisto produktus užteršia išmatomis, seilėmis, plaukais ir platina ligas
  11. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  12. Valgydami daugiau kalio turinčių maisto gaminių galime sumažinti kraujospūdį
  13. Maisto ir gėrimų pramonė kerta sveiko gyvenimo metus
  14. Ant Velykų stalo – galimi salmoneliozės pavojai
  15. Saldikliai trys viename: maistas, vaistas ir nuodas
  16. Nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti
  17. Vasarą pasitikime be žarnyno ligų
  18. L. Balsys: Skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis
  19. Pajūrio regioniniame parke atkuriama gyvojo ganymo tradicija
  20. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos
  21. Žarnyno infekcijas vasarą dažnai sukelia netinkamai laikomas maistas
  22. Šiauliečiai antrą kartą bėgo už blaivią ir sveiką Lietuvą
  23. Tinkama vaikų mityba – sveikatos pagrindas
  24. Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
  25. Prieš mokslo metus rekomenduojama pasirūpinti vaikų skiepais
  26. Poilsis kaime – nepigi pramoga
  27. Nacionaliniame gripo forume akcentuotas ligos pavojus ir skiepijimosi problematika
  28. Specialistų patarimai, kaip apsisaugoti nuo gripo
  29. Erkės užkrėstos Laimo ligos sukėlėjais (nuotraukos)
  30. Kad atostogų nesugadintų ligos

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Trichineliozės pamiršti negalima

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

2021 04 07
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

2021 04 07
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Kaip atsikratyti pelėsio ir kurmių

2021 04 06
Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų

2021 04 05
Receptai | sam.lt nuotr.

Gyventojai norėtų, kad kompensuojamųjų vaistų receptai būtų pratęsiami vaistinėje

2021 04 04
Pastebėta, kad jau pasireiškia pavasarinė alergija!

Kaip alergiškam žmogui išgyventi kvapų pasaulyje?

2021 04 03
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Kauno klinikų nuotr.

VLK paaiškino, kaip gydytis gyvenant Lietuvoje, o dirbant kitur Europoje

2021 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar niaaa? apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Kažin apie V. Sinica. Leftizmas
  • BET! - apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • SAM: laikinai neveiks paramos linijos
  • Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 557; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 356; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

by Ditė Česėkaitė
2021 04 10
0
Trichineliozės pamiršti negalima

Pasibaigus šventėms norisi šiek tiek atsikvėpti ir į valgiaraštį įtraukti daugiau daržovių bei liesesnių ir lengvesnių gaminių. Vienas jų –...

Skaityti toliau

Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?

by daiva
2021 04 07
0
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Internete galima rasti daug skirtingos informacijos apie COVID-19 viruso tyrimus. Tam, kad būtų lengviau susivokti - keletas susistemintų ir konkrečių...

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Ar niaaa? apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Žemyna apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Kažin apie V. Sinica. Leftizmas
  • BET! - apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Žemyna apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
Kitas straipsnis
Grupė Seimo narių siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl lenko kortų

Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai