Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama Lietuvoje, kaip vykdoma jų kontrolė, kokie teisės aktai juos reglamentuoja, ar parduotuvėse genetiškai modifikuoti maisto produktai turi būti išdėlioti atskirose lentynose, kaip jie ženklinami ir kt.
„Įvertinus visuomenės susirūpinimą, reikėtų priminti, jog Europos Sąjungoje GMO naudojimas yra griežtai reglamentuojamas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog produktai saugūs žmonėms vartoti. ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų veislių, kurias galima naudoti maisto produktų gamyboje. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais produktais. Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba, kad produkto sudėtyje yra komponentų su GMO“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
Šių metų rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa dėl GMO parodė, kad kilus klausimams, net 26 % respondentų kreiptųsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, 14,2 % – į Sveikatos apsaugos ministeriją ir 8,4 % – į Aplinkos ministeriją.
Vartotojų pasitikėjimas skatina ieškoti naujų sprendimų, kaip geriau ir aiškiau informuoti vartotojus apie maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO. Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iškėlė iniciatyvą, kad prekybininkai tokius maisto produktus atskirtų nuo kitų, pvz., jiems skirtų atskiras lentynas, šaldymo vitrinas ar kt., o jose būtų pažymėta: „Maisto produktai, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti organizmai“. Šiai iniciatyvai jau pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija, todėl tikėtina, kad jau artimiausiu laiku prekybos centruose maisto produktus su GMO matysime atskirose, aiškiai pažymėtose lentynose. V. Jarošienės nuomone, taip būtų sudarytos sąlygos lengviau atskirti ir tinkamai pasirinkti maisto produktus, nes vartotojai ne visada gali perskaityti ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją (mažas šriftas, sunkiai įskaitomos raidės ir kt.)
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi buvo atlikta per 8 600 patikrinimų: patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės bei 5 499 prekybos įmonės. Kontrolės metu buvo nustatyta tik 11 pažeidimų atvejų. Visi pažeidimai buvo dėl maisto gamyboje naudoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, apie tai nenurodant ženklinimo dokumentuose.
Dėl genetinės modifikacijos atidžiai tikrinamos ir į mūsų šalį importuojamos maisto prekės. Nuo metų pradžios buvo atrinkti 107 importuojamų maisto produktų (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų, maisto papildų) mėginiai genetinei modifikacijai nustatyti; į rinką neleista tiekti per 40 t nepaženklintų genetiškai modifikuotų maisto produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių. Visi sulaikyti produktai – Turkijoje pagaminti saldumynai, kuriuos buvo uždrausta realizuoti mūsų šalies rinkoje, jie grąžinti importuotojams perženklinti.
Vartotojų ir maisto pramonės atstovų patogumui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina mūsų šalies prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Šiuo metu mūsų prekybos tinkluose galima rasti:
– 19 pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių (Tautas, Grace, Jasmine, Brolio, Optima, Omili, Sodžiaus, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Cento, Kooperacijos aruodai, Kolumbo, Virtuosso, Olira,, Extra line, Aruodas);
– 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų (šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu ANI, ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai Truffle su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžioji plytelė Schock, Safari, Chocair, dražė su kakava, sukramtomi saldainiai Toffix su vaisiniu įdaru, saldainiai Extrime braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai Prestij Napolitan, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais Olivija, šokoladiniai saldainiai Tvist, Volcano caramel, Wonderfull, Dream Coconut, Extra Princh, Miško voveraitė, Vakaro premjera, Pralito, Vaikiška karuselė, Kara-Kum-Lasošči, Haloween, saldainiai Kvapusis Renklodas, Frutty Midi, Žvaigždėtas vakaras, Miško ramunėlė, Nurtat Cocoline, Elvan Prestij, vafliai Gaflet, Toffix, Express, sausainiai su pertepimu Prens Strawbery, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas Poltava, šokoladinis kremas Nutcity);
– 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu, mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, bandelės su kumpiu, bandelės su šokoladu, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepenėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltiniai, kiaulienos šniceliai, kepti karbonadai, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiški blynai, tinginio cepelinai, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“, „Gaiva“, „Ruduo“, „Pavasarinės“, „Gardžiosios“, „Svaja“, salotos prie alaus, „Meksikietiškos” salotos, šviežių daržovių salotos „Sveikuolių”, pupelių salotos su pievagrybiais, vištienos salotos su ryžiais, silkių salotos „Egzotika“, marinuota silkė su svogūnais, silkė su majonezu ir pievagrybiais, žirniai su rūkytomis ausimis, kepta jūros lydeka, jūros lydekos filė tešloje, tuno salotos, krevečių salotos su makaronais, tradicinis kiaulienos šašlykas.
„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų ar patiekalų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai“, – teigė Vida Jarošienė.
