Ketinantiems atnaujinti tarpukariu statytus pastatus žadama Kauno miesto savivaldybės parama

Į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą siekiamos įtraukti Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektų valdytojai galės pretenduoti į Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai programos lėšas. Tai paaiškėjo Kauno miesto tarybai pritarus šios programos pakeitimams.

„Suprantame, jog valdytojai, besirūpinantys tarpukario modernizmo architektūros objektais vien tik savo jėgomis ir lėšomis nesugebės tinkamai sutvarkyti unikalių statinių. Todėl pakeitus Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programos nuostatus į savivaldybės paramą galės pretenduoti ir tarpukario modernizmo architektūros objektus planuojantys tvarkyti jų savininkai“, – teigė Kauno vadovas Andrius Kupčinskas.1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tai – Kauno tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.

„Kauno tarpukario architektūra yra unikalus reiškinys. Per keletą dešimtmečių to meto jaunieji architektai sukūrė savitą architektūros stilių, tapusį pavyzdžiu kitiems miestams. Ne veltui tuo metu Kaunas buvo pramintas mažuoju Paryžiumi“, – pažymėjo A. Kupčinskas.

„Dabar į Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti programos lėšas galės pretenduoti ir tarpukario architektūros objektai. Dėl to Kauno laukia tik teigiami pokyčiai – miestas atsinaujins ir pagražės. Žinoma, šiemet programos lėšos jau paskirstytos dešimčiai projektų, tad realu, jog modernistinei architektūrai lėšos bus skiriamos nuo kitų metų“, ˜– teigė Kauno miesto tarybos narys Algimantas Kurlavičius.

Šiemet miesto bažnyčių ir kitų visuomeninės paskirties objektų tvarkymui skirta 610 tūkst. litų. Iš programos lėšų finansuojami kultūros paveldo, avarinės būklės, bažnytiniai ir kiti reikalavimus atitinkantys visuomeninės paskirties objektai.