Liepos 16 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, žinomas Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka.
K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. 1969 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. Dirbti mokytoju neleido tuometinė valdžia dėl pogrindinės veiklos, todėl 1971-1988 m. dirbo Kauno statybos treste ekskavatorininku, buldozerininku, kūrė nepriklausomas profesines sąjungas.
Nuo 1988 m. birželio mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, LPS Kauno tarybos narys, LPS Seimo narys, 1989-1991 m. LPS atsakingasis sekretorius.
K. Uoka 1988 m. įkūrė Lietuvos darbininkų sąjungą (LDS) ir iki 1991 m. sausio 12 d. buvo jos pirmininkas. 1989 m. balandžio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo iniciatyvinės grupės, nuo 1989 m. rugpjūčio mėn. organizacinio komiteto narys, 1989-1990 m. LSDP tarybos narys. 1989-1990 m. LDS pirmininkas. Nuo 1989 m. Lietuvos žaliųjų judėjimo narys.
2001 m. Nacionaldemokratų partijos narys, 2001–2002 m. partijos pirmininkas. 2004-2008 m. Lietuvių tautininkų sąjungos narys, valdybos narys. 2005 m. Doros ir Tautos sąjungos narys. 2006 m. įkūrė ir dalyvauja Piliečių sąšaukoje, kovojančioje su homoseksualų kultūros platinimu Lietuvoje. 2008–2010 m. TS-LKD Tautininkų frakcijos narys. 2011 m., atkūrus Tautininkų sąjungą, tapo jos nariu ir vicepirmininku.
1989 m. SSRS AT deputatas, 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. 1990 m. birželio mėn. – 1992 m. lapkričio mėn. pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės kontrolierius. 1992-1996 m. ir 2008-2012 m. kadencijų Seimo narys.
1992 m. apdovanotas JAV profesinių sąjungų AFL-CIO premija, yra šios organizacijos garbės narys. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Dėl K. Uokos mirties užuojautas pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Tautininkų sąjungos pirmininkas, signataras Audrius Rudys.
„Amžinybėn iškeliavo šviesus, sąžiningas, Lietuvai atsidavęs žmogus. Signataras K. Uoka visą gyvenimą išliko ištikimas kovotojas už tiesą ir tautines vertybes. Dora ir tauta buvo svarbiausi jo veiklos prasmės orientyrai, tai jis brangino ir saugojo, negailėdamas nei laiko, nei jėgų“, – sakoma Seimo pirmininkės užuojautoje ir linkima stiprybės bei paguodos velionio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.
A. Butkevičiaus užuojautoje rašoma: „Netekome žmogaus, galvojusio apie Lietuvą ir dirbusio jos labui, Kovo 11-osios akto signataro, Seimo nario. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, visiems, pažinojusiems velionį. Linkiu stiprybės šią netekties sunkią valandą“.
Tautininklų Sąjungos pirmininkas A. Rudys apie savo bendražygį sakė: „Kazimieras buvo tikras tautininkas. Tautos stiprybė ir gerovė buvo neabejotinas jo gyvenimo ir politinės veiklos prioritetas.
Net jau sunkiai sirgdamas jis bandė įkvėpti savo bendražygius Tautininkų sąjungoje naujiems darbams ir naujiems žygiams. Jo pasiūlymai dėl Tautininkų sąjungos veiklos yra mūsų darbotvarkėje ir mes pasistengsime juos iki galo įgyvendinti.
Tai ką Kazimieras įnešė į mūsų pastangas sutvirtinti Lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę neprapuls. Šią sunkią netekties valandą reiškiu gilią užuojautą Kazimero artimiesiems, bendražygiams ir visiems kurie jį pažinojo“.
Nuoširdžią užuojautą Velionio šeimos nariams, giminėms, artimiesiems ir visiems bendražygiams pareiškė ir Vilniaus sąjūdininkai.
„K. Uoka buvo tautinių vertybių puoselėtojas, aktyvus kovotojas prieš žmonių skurdinimą, neteisėtas institucijų veikas, atominių elektrinių statybą Baltijos regione, Kazokiškių sąvartyno neteisėtą statybą. Jis ėjo tarnystės lietuvos žmonėms keliu. Aktyviai rėmė Baltarusijos ir Ukrainos laisvės kovotojus“, – rašoma Vilniaus sąjūdininkų užuojautoje.
Signataras, Tautininkų sąjungos narys Leonas Milčius apie savo bendražygį sakė:
„Kazimieras buvo bendražygis, kuriuo galėjai ne tik pasitikėti, bet ir atsiremti, pasitikrinti savo moralines, idėjines vertybes, ypač tautiškas. Juk 1992-1996 metų Seime jis buvo Lietuvių Tautininkų Sąjungos frakcijos narys. Dažnai tekdavo iš Vilniaus į Kauną ir atgal važiuoti kartu. Jis vis man sakydavo: „Leonai, tik neskubėk važiuoti, nemažink Lietuvos, pasižiūrėk, kokia ji graži“. Kartu sodinom ąžuolus Dūkšte, Ožkabaliuose, Žalgirio Pergalės parke prie Cinkiškių.
Rytoj ten teks būti, tada jau tik vienas galėsiu pastovėti prie kartu pasodintų ąžuolų. Ateityje Signatarų klubas jo atminimui išleis knygą, bet į jokia knygą nesutalpinti tos meilės ir ištikimybės, kurią jis skyrė Lietuvai, jos laisvei. Jis neišėjo, jis lieka artimųjų ir bendražygių atmintyje, širdyse. Jis lieka Lietuvoje, jos gražiausiuose istorijos puslapiuose“.
+++
Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22), lankymas 18 d. , pirmadienį, nuo 10 val. Karstas išnešamas 19 d., antradienį, 12.30 val. 13.00 val. Šv. Mišios šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Po Mišių laidotuvės Antakalnio kapinėse.
Paskutinė radijo laida kurioje dalyvavo K. Uoka (radijo stotis XFM, laida „Polis ant Kalvos“, tema „Ar išliksime“ 2016 m. vasario 16 d.):
K. Uokos spaudos konferencija Seime apie Baltijos jūros taršą Karaliaučiaus srityje 2013-10-09:
Sąjūdžio žmonės su pagarba prisimena Velionį, nebijojusį niekam pasakyti tiesą į akis. Net ir Maskvoje, suvažiavimo salėje, iš kur galėjo namo ir negrįžti… Dažnai Jis stodavo vienas prieš pulką jį puolančių.
Labai gaila.Išeina palyginti jauni žmonės.
Labai skaudu, kad Kazimieras per anksti paliko mus, gyvuosius. Jo dora, sąžiningumas, vertybių gynimas, atsidavimas Lietuvos laisvei, valstybės stiprėjimui nebus pamiršti.
Jis, kartu su a.a. Algirdu Patacku Kauno karo muziejaus bokšte pirmą kartą laisvoj Lietuvoj iškėlė Trispalvę. Šie du iškilūs Lietuvos sūnūs, drąsiai stovėjo greta, o apačioje tūkstančiai kauniečių skandavo “Lietuva”.
Tautininkų Sąjunga neteko bičiulio iš kurio mokėsi jaunoji karta. Jo nepadarytus darbus, išsakytas mintis įgyvendins gyvieji, Kazimieras nebus pamirštas jį pažinojusių širdyse.
Labai skaudi netektis. Kazimieras buvo bendražygis, kuriuo galėjai ne tik pasitikėti, bet ir atsiremti, pasitikrinti savo moralines, idėjines vertybes, ypač tautiškas. Juk 1992-1996 metų Seime jis buvo Lietuvių Tautininkų Sąjungos frakcijos narys. Dažnai tekdavo iš Vilniaus į Kauną ir atgal važiuoti kartu. Jis vis man sakydavo: “Leonai, tik neskubėk važiuoti, nemažink Lietuvos, pasižiūrėk, kokia ji graži”. Kartu sodinom ąžuolus Dūkšte, Ožkabaliuose, Žalgirio Pergalės parke prie Cinkiškių. Rytoj ten teks būti, tada jau tik vienas galėsiu pastovėti prie kartu pasodintų ąžuolų. Ateityje Signatarų klubas jo atminimui išleis knygą, bet į jokia knygą nesutalpinti tos meilės ir ištikimybės, kurią jis skyrė Lietuvai, jos laisvei. Jis neišėjo, jis lieka artimųjų ir bendražygių atmintyje, širdyse. Jis lieka Lietuvoje, jos gražiausiuose istorijos puslapiuose.
Netekome Tiesuolio…
Dėl tokių kaip K.Uoka buvo verta balsuoti už tautininkus. Gerbiu šitą žmogų, nors asmeniškai ir nepažinojau. Tai jis ko gero pirmas viešai atsisakė kompartijos bilieto.
Didžiulė netektis. Kodėl tokia ne teisybė ? Juk netekome Kovotojo, Teisuolio, Tautos Didžiavyrio. Sopa širdį.
Užuojauta artimiesiems.
Kazimieras Uoka mylėjo ne save Lietuvoje, jis mylėjo Lietuvą ir išliko ją mylinčiu, – Lietuvos garbė jam per amžius.
Uzuojauta. O Butkeviciau uzuojauta skaityti vis del to nesmagu. Formalu ir veidmainiska
Amžiną atilsį
Ilsėkis ramybėje, Kazimierai. Amžinoji šviesa Tau tešviečia.
Labai gaila, kai tokie Žmonės išeina…
O varge, atrodė tikras garbingas šaunus Pagonis, o laidoja per kryžbožinycę.
Ar tik nepradės iš gėdos karste vartytis ?