Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Kas svarbiau – mokytojo įvertinimas ar paties mokinio įsivertinimas?

www.alkas.lt
2016-07-17 08:00:57
0
Kas svarbiau – mokytojo įvertinimas ar paties mokinio įsivertinimas?

Audronė Krivickaitė | asmeninė nuotr.

Audronė Krivickaitė | asmeninė nuotr.
Audronė Krivickaitė | asmeninė nuotr.

Įsivertinimas – tai veikla, kurią daugelis net nemąstydami atliekame kasdien. Save vertiname atlikę bet kokią veiklą: pradedant įvairiais namų ruošos darbais, baigiant mokymusi ar darbu. Įsivertiname pagalvodami ar pasakydami sau tam tikrus žodžius, kurie mums leidžia suprasti, ar veikla pavyko, ar kitą kartą tai darydami turėtume kažką patobulinti. Tačiau įsivertinimo procesas prasideda ne tada, kai žmogus jau yra suaugęs ir gali giliai samprotauti apie savo nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus ar padarytas klaidas.

Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto bakalaurė AudronėKrivickaitė savo baigiamąjį darbą rengė apie pradinių klasių mokinių gebėjimą įsivertinti lietuvių kalbos pamokose dirbant integruotai. Būsimai pradinukų mokytojai buvo svarbu išsiaiškinti, kaip ugdyti pradinių klasių mokinių gebėjimą įsivertinti lietuvių kalbos pamokose, tad nusprendė ištirti ir ugdyti 1-os klasės mokinių gebėjimą įsivertinti, išanalizuoti jų gebėjimo įsivertinti pokyčius po ugdomosios veiklos.

Įsivertina remdamasis kitų vertinimu

Mergina atkreipia dėmesį, kad įsivertinimas prasideda jau nuo pat pirmųjų žmogaus gyvenimo metų. „Jeigu suaugęs žmogus apmąstys kiekvieną atlikto darbo etapą ir jį vertins išsamiai įžvelgdamas priežasties-pasekmės ryšį, tai dvimečio vaiko įsivertinimas bus išreikštas plojimu sau, šypsena, o galbūt ašaromis ar net pykčiu. Nepaisydamas patirtos sėkmės ar nesėkmės atliekant bet kokią užduotį, kiekvienas sugebantis įsivertinti save sykiu motyvuoja ieškoti ir atrasti tai, ko reikia norint pasiekti geresnių rezultatų atliekant tam tikrą veiklą ateityje“, – sako ji. Vis dėlto įsivertinimas nėra vienintelis dalykas, darantis įtaką mūsų pačių suvokimui apie savo pasiekimus. Kartu dažniausiai jaučiame ir kitų asmenų vertinimą. Tai iš pradžių gali apsiriboti paprastais žodžiais „šaunuolis“ arba „pabandyk dar kartą“, o vėliau įgyja aiškesnę formą, kuri mums taip pat teikia informaciją apie rezultatus tik kitų asmenų suvokimo kampu. Svarbu yra tai, ar žmogus geba lyginti savo įsivertinimą su kito žmogaus vertinimu, įžvelgdamas esminius panašumus ir skirtumus. Tokiu atveju vertinimo ir įsivertinimo procesas augina asmenį, leidžia jam atrasti save tam tikrame pasiekimų ir gebėjimų lygmenyje. „Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmogus save įsivertina remdamasis tik kitų asmenų vertinimu. Jis kitų žmonių nuomonę priima tarsi savo ir ja vadovaujasi galvodamas apie savęs vertinimą. Tokiu atveju jis praranda galimybę kritiškai mąstyti ir suvokti minėtą ryšį tarp vertinimo ir įsivertinimo procesų“, – atkreipia dėmesį A. Krivickaitė.

Ji informuoja, kad dažnai būtent vaikai yra linkę save vertinti remdamiesi kitų žmonių vertinimu apie juos. Jie džiūgauja, kai suaugę žmonės juos pagiria, teigiamai įvertina ar kitaip palankiai priima jų atliktą darbą. Tuo metu jie jaučia pasididžiavimą savimi ir net negalvodami save vertina labai teigiamai. Tačiau tuo pačiu metu jie net neapsvarsto galimybės pagalvoti, kodėl buvau taip įvertintas, kas mano darbe pavyko, ką kitą kartą daryčiau kitaip, ir tokiu būdu palyginti savo įsivertinimą su kito asmens įvertinimu. Todėl norint užauginti kritiškai mąstančią asmenybę, susiduriame su kiekvieno žmogaus įsivertinimo gebėjimų ugdymo būtinybe.

„Žmogus save įsivertinti pradeda labai ankstyvame amžiuje. Tačiau tik pasiekęs viduriniosios vaikystės amžių (6–12 metų), jis gali pradėti kritiškai mąstyti apie savo pasiekimus, remdamasis tam tikrais, nors ir primityviais, darbo kriterijais. Tuo pačiu metu jis pradeda lankyti mokyklą, kurioje mokytojas gali būti pagalbininku, parodyti mokiniui kryptį, kuria jis gali tikslingai organizuoti savo paties įsivertinimo procesą“, – teigia ji. Anot psichologų, šiame amžiuje tai ypač svarbu, nes šiuo laikotarpiu formuojasi ir žmogaus savęs pažinimas, vertybių ugdymasis ir kiti svarbūs asmenybės formavimosi aspektai.

A. Krivickaitė pažymi, kad apie įsivertinimo svarbą ir naudą jau gan ilgai kalbama ir rašoma, tačiau vis dar dažnai mokyklose įsivertinimo gebėjimų ugdymas yra ignoruojamas ir laikomas ne itin reikšminga veikla, atimančia nemažai pamokos laiko. „Todėl mokinių įsivertinimas, kaip pamokos dalis, dažnai tiesiog neįvyksta. Ypač tai pasakytina apie jauniausiųjų pradinių klasių mokinius: dažnai manoma, jog 1–2 klasės mokiniai negeba įsivertinti. Vis dėlto tyrimai rodo, jog net ir neskatinami mokiniai yra linkę save įsivertinti mintyse. Todėl tai leidžia spręsti, kad įsivertinimo gebėjimus ugdyti yra svarbu ir tikslinga“, – sako A. Krivickaitė.

Įsivertinimas – būtina pamokos dalis

Savo bakalauro baigiamajame darbe bakalaurė analizavo įsivertinimo sampratą, šio amžiaus tarpsnio mokinių psichologinį pasirengimą įsivertinti ir mokinių gebėjimą įsivertinti lietuvių kalbos pamokose dirbant integruotai. Apžvelgiama, kaip mokiniai supranta įsivertinimo paskirtį ir ryšį tarp mokytojo vertinimo ir savo įsivertinimo. „Šią temą pasirinkau, nes remiantis šiuolaikine ugdymo paradigma įsivertinimas yra būtina pamokos dalis. Mokiniai taip supranta, ką jie veikė pamokos metu, ką išmoko, o kas liko neaišku, kam reikėtų skirti daugiau laiko. Praktikų metu pastebėjau, kad vis dėlto labai dažnai tokia pamokos dalis taip ir neįvyksta. Nelieka laiko, pamirštama, o dar dažniau mokytojai galvoja, kad pradinukai – per maži, objektyviai neįsivertins, tai gal taupydami laiką tą dalį praleidžia. Tačiau išstudijavusi mokslinę literatūrą pastebėjau, kad tokio amžiaus vaikai jau yra pajėgūs įsivertinti, jei šis procesas organizuojamas atsakingai. Be to, tyrimai parodė, kad mokiniai įsivertina net ir neprašomi. Jie lygina savo darbus su draugų, taip pat pamatę mokytojo įvertinimą priima tam tikrus sprendimus apie savo mokymąsi“, – kalba diplomuota pedagogė.

A. Krivickaitei kilo klausimas, kodėl neskatinti mokinių to daryti sąmoningai ir tuo pačiu taip ugdyti mokėjimo mokytis kompetencijos? „Remiantis įvairiais šaltiniais įsivertindami mokiniai stebi savo mokymosi procesą, jį analizuoja, taigi geriau ir atsakingiau mokosi siekdami gerų rezultatų. Taip kyla mokymosi motyvacija, išgyvenama sėkmė, kuri yra labai svarbi kiekvienam mokiniui. Įsivertinimu prasideda naujas mokymosi ratas“, – sako ji.

Kodėl minima integracija? Anot psichologų, pradinukų pasaulis yra visuminis ir neskaidomas, todėl ir mokslas turėtų toks būti, kur žinias mokomasi pritaikyti įvairiuose mokomuosiuose dalykuose, o svarbiausia, kad mokiniai gebėtų jas taikyti ir už mokyklos ribų. „Integracija čia labiau įrankis perkelti įvairius kontekstus į kitą mokomąjį dalyką, kad mokiniams jie būtų lengviau suprantami. Kadangi aš tyriau pirmos klasės mokinius, jiems apie įsivertinimą kalbėti būtų itin sudėtinga, nes reikia suprasti, kokie yra įsivertinimo ir vertinimo kriterijai. Lietuvių kalbos pamokų metu pirmokui tai būtų labai keblu, jau vien dėl to, kad rašymo, skaitymo įgūdžiai nėra pakankamai išugdyti. Tad mokiniui būtų sunku galvoti apie kažkokius dar kriterijus. Todėl ir organizavau integruotą kalbos ir dailės veiklą. Būtent per dailę, kurią mokiniams yra kur kas lengviau suprasti, nes darbas yra pabaigtas, o fone yra tuščių vietų, jis spalvingas, kruopščiai atliktas, galima kalbėti apie vertinimo ir įsivertinimo kriterijus. Žiūrėti, kaip remiantis vienu ar kitu kriterijumi „laimi“ vis kitas darbas“, – pasakoja LEU bakalaurė.

Svarbu suprasti kriterijus

Tirdama pirmokus ir ugdydama jų gebėjimą įsivertinti A. Krivickaitė savo tyrimą atliko trimis etapais: konstatuojamasis tyrimas, ugdomoji veikla ir pakartotinis tyrimas, tikrinantis gebėjimo įsivertinti pokytį po ugdomosios veiklos (integruotų dailės pamokų).

Pirmo tyrimo etapo metu mokiniai atliko keturias užduotis, susijusias su raidžių atpažinimu, garsine analize, raidžių rašymu. „Tada visi kartu užduotis pasitikrinome, išsitaisėme klaidas ir mokiniai įsivertino pagal mano sukurtą įsivertinimo metodą – tai nugalėtojų pakyla ir medaliai. Jie turėjo pasirinkti sau medalį. O įsivertinus vyko individualus interviu apie įsivertinimą“, – apie pirmąją tyrimo dalį kalba mergina.

Kitame etape per dailės pamoką mokiniai kūrė raidžių ornamentą pagal kartu su mokytoja numatytus kriterijus. „Prieš tai kalbėjome, kas yra ornamentas, ieškojome pavyzdžių. Tada kartu su mokiniais susitarėme dėl kriterijų savo būsimam ornamentui: spalvingumas, užbaigtumas, vaizdų pasikartojimas, raidžių ornamente panaudojimas. Kai mokiniai pabaigė savo ornamentą, jų taip pat buvo paprašyta įsivertinti pagal tai, kaip jiems pavyko įgyvendinti tuos kriterijus. O jau vėliau kalbėjome, kokius kriterijus galėtume išsikelti lietuvių kalbos darbams. Mokiniai pradėjo kalbėti apie dailų raštą, teisingai sudėtus skyrybos ženklus, gramatines klaidas. Mokiniai suprato, kas yra kriterijai, kam jie reikalingi“, – pasakoja ji.

Tuomet tyrėja vykdė trečią etapą – pakartotinį tyrimą. Jis identiškas pirmam etapui. Jo metu mokiniams taip pat buvo pateiktos keturios lietuvių kalbos užduotys. Jas atlikus buvo tikrinamasi, mokiniai įsivertino ir tuomet individualiai kalbėjosi su tyrėja. Išanalizavusi gautus duomenis A. Krivickaitė sako pastebėjusi iš tiesų įdomių dalykų. „Prieš ugdomąją veiklą mokiniai apie įsivertinimo sampratą kalbėjo kaip apie apdovanojimą atlikus gerą darbą, pavyzdžiui, padėti mamai ir tada įsivertina save. Arba įsivertinimą siejo su paskirtomis užduotimis mokykloje. Mokytoja duoda užduotį ir tada liepia įsivertinti. Bet po ugdomosios veiklos mokiniai jau pradėjo kalbėti apie tai, kad įsivertinti galima bet kada, nesvarbu, kokias veiklas tu darei. Jie taip pat teigė, kad tai svarbu stebint savo mokymosi rezultatus, procesą“, – sako ji.

Paties mokinio įsivertinimas svarbesnis

A. Krivickaitė atkreipia dėmesį, kad mokinių gebėjimui įsivertinti prieš ugdymą įtakos daro ir jų nuotaika. „Jam patiko užduotis, ji buvo įdomi ir nepaisant to, kaip gerai vaikas ją atliko, įsivertino puikiai. Tai rodo, kad mokinys iš tikrųjų negalvoja apie savo gebėjimus. Tuo tarpu po ugdomosios veiklos mokiniai jau kalba ne tik apie tai, kiek klaidų padarė ar nepadarė, bet vertina save ir pagal kitus kriterijus: dailios raidės, raštas, skyrybos ženklai, užduoties atlikimo trukmė“, – kalba bakalaurė.

Įdomu ir tai, kad mokiniai vertindami savo gebėjimą įsivertinti kalbėjo apie tai, kad iki šiol niekada nebuvo savęs įsivertinę ir įsivertinti nemokėjo. O po ugdomųjų užduočių tokių mokinių neliko – visi teigė, kad įsivertinti moka, tik tai daryti vieniems yra sunku, kitiems lengva, o tretiems ir sunku, ir lengva. Sunku, nes reikia atidumo, susikaupimo. Lengva, nes atranda savo klaidas, sužino, kaip mokosi. Tvirtinantys, kad ir sunku, ir lengva, aiškino, jog kai nėra klaidų, tai viskas būna aišku, tačiau kai yra klaidų, tampa neaišku, kaip save įsivertinti. Todėl A. Krivickaitė pažymi, kad ypač svarbu yra tikslūs įsivertinimo kriterijai, kad mokiniams tokių klausimų nekiltų.

Su mokiniais buvo kalbama ir apie įsivertinimo ryšį su vertinimu. „Mokinių klausiau apie tai, kieno įvertinimas svarbesnis: mokytojo ar paties mokinio savęs įvertinimas. Prieš ugdymą didžioji dauguma teigė, kad mokytojo įvertinimas yra svarbesnis, nes mokytojas vyresnis, daugiau žino, labiau patyręs, o vaikas mažas, nieko nemoka, o gali ir sukčiauti – tai parodo, kad mokytoją vis dar laiko svarbesniu asmeniu už save, visažiniu. Bet po ugdymo viskas apsivertė ir didžioji dauguma sakė, kad paties mokinio įsivertinimas svarbesnis, nes mokinys pats gali žinoti, ką jam reikia mokytis, jis geriau žino ką ir kodėl darė, kur jo spragos ir save gali įsivertinti pagal jam svarbiausius kriterijus“, – dalijasi įspūdžiais mergina.

Apibendrindama visą tyrimą A. Krivickaitė sako supratusi, kad jau pirmokai tikrai gali ir geba įsivertinti, jeigu įsivertinimo metodas yra patrauklus ir dar svarbiau – aiškus, o kriterijai itin tiksliai ir apgalvotai apibrėžti. „Tuomet mokinys susidaro tikslų vaizdą apie savo mokymąsi, o kai tai taps jo mokymosi įpročiu, tai net ir negalvojant mokinys kritiškai žiūrės į savo mokymosi procesą ir jį vertins“, – tvirtina LEU bakalaurė A. Krivickaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Miliūnas: Mokinių saviraiška turėtų būti kiekvieno mokytojo siekis
  2. Mokytojo amatą pasirinkusi G.Akinskaitė: Man patinka, kai smalsios akys nukreiptos į mane
  3. A. Porutis: Jei būtų duota antra galimybė, tikrai vėl rinkčiausi tik LEU Istorijos fakultetą.
  4. Julija Ritčik: Pedagogo darbe svarbiausias žmogiškas santykis
  5. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  6. Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
  7. Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
  8. A. Krivickaitė: Visada pavydėjau mokytojams, kad jie – mokytojai
  9. Daugėja norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose
  10. Mokytojų dienos proga LEU vyks diskusija apie šiandieninę mokyklą
  11. Savaitgalį Vilniuje prasideda didžiausia švietimo paroda „Mokykla“
  12. LEU vyks garbės daktarų lentos atidengimas
  13. LEU iškilmingai mini 80-ąjį jubiliejų
  14. Ignalinoje vyko XXVIII respublikinė geografijos olimpiada (nuotraukos)
  15. ŠMM ministrė: Patriotiškumui ugdyti reikalingos bendros ir sutelktos visų pastangos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Dirbtinis intelektas
Lietuvoje

Dirbtinis protas jau sėda prie darbuotojų atrankų stalo

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas
Lietuvoje

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Fatihas Birolis ir Saulius Skvernelis | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros vadovu

2025 07 07
Pinigai
Lietuvoje

Ministras Š. Birutis ragina spartinti paramą žiniasklaidai

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose
  • Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius
  • Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas
  • E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Maistas, maisto ruošimas

Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

2025 06 20
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Susitarimo pasirašymas

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Genai leis? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Gen. Flynn, Benny Johnson apie E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali
  • Susan Kokinda apie L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos ir Vokietijos kultūros ministrai atidarė jubiliejinę Tomo Mano šventę

Lietuvos ir Vokietijos kultūros ministrai atidarė jubiliejinę Tomo Mano šventę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai