Pasitinkant kovo 11-osios akto signataro, filosofo, visuomenės veikėjo Romualdo Ozolo 87 gimtadienį (1939-2015), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje sausio 29 d. įvyko internetinės svetainės www.ozolas.lt, 25-asis istorijos ir kultūros žurnalo „Padubysio kronikos“ pristatymas.
Kasmet, minint Romualdo Ozolo gimtadienį, rengiami jo rašytinio paveldo skaitymai. Įvyko penktieji skaitymai. Nuo 2001 m. veikiantis Romualdo Ozolo paramos fondas taip pat leidžia leidinį „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, kurio ne tik steigėjas, bet ir pirmasis redaktorius buvo Romualdas Ozolas. Jau išleistas žurnalo 48-asis numeris.
Žurnalas „Padubysio kronikos“ leidžiamas nuo 2013 metų. Pirmuosius tris numerius išleido pats žurnalo sumanytojas R. Ozolas, jo paties įsteigto Romualdo Ozolo paramos fondo „Už teisingumą Lietuvoje“ pastangomis. Toliau žurnalo „Padubysio kronikos“ leidimu rūpinasi Romualdo Ozolo paramos fondas.
Nuo 2023 metų fondas perkeltas į Bazilionus. Tuometinei Bazilionų mokyklai, kurioje Romualdas mokėsi ir ją baigė, jis padovanojo per visą gyvenimą kauptą asmeninę biblioteką, daugybę nuotraukų bei dalį asmeninio archyvo.
Uždarius mokyklą ji pervadinta į Bazilionų bibliotekos Romualdo Ozolo lituanistikos centrą, kuris yra Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos dalis.
Renginio vedančioji žurnalistė, Šiaulių rajono mero patarėja Rita Žadeikytė pasidžiaugė, kad renginyje dalyvavo „Padubysio kronikų“ autoriai, žurnalo leidybos remėjai, redakcinės kolegijos nariai, daug dalyvių iš bibliotekos, Romualdo Ozolo bendražygiai bei bendraminčiai, kuriuos R. Žadeikyte pavadino Ozolo Lietuvos žmonėmis.
Rita pristatė internetinėje svetainėje talpinamą renginių skiltį. Užsiminė apie šiais metais, Sąjūdžio dienos išvakarės, birželio 2 dieną, vyksiančią trečiąjį visuomeninės, filosofinės, kultūrinės, istorinės, tautinės minties sambūrį, vadinamą „Ozolinėmis“.
Pirmosios dvi šventės įvyko R. Ozolo tėviškėje, Mekių kaime, šalia Bazilionų. Šiais metais numatoma šventę išplėsti ir perkelti į Bazilionų miestelį, kur vyks paskaitos, įspūdingas koncertas, Ozolo stipendijų paskelbimas bei teikimas.
Politologas soc. mokslų dr. Algimantas Jankauskas ir Romualdo Ozolo rinktinių raštų sudarytojas ir rengėjas šį susitikimą pavadino darbo su Ozolo palikimu dešimtmečio apibendrinimo švente. Jis pristatė internetinio puslapio kūrybos, bibliografijos rodyklės ir rankraštinio palikimo langus, Romualdo Ozolo rinktinių raštų keturis tomus.
Priminė, kad minint R. Ozolo 80-metį, buvo sumanyta išleisti rinktinių raštų keturtomį. Šis sumanymas jau įgyvendintas. Kiekvieno tomo apimtis siekia apie 600 puslapių. A. Jankauskas trumpai pristatė visus tomus. Pirmasis – Filosofijos istorija, antrasis – Filosofija ir kultūra, trečiasis – Politinė filosofija ir publicistika, ketvirtasis – Poezija. Proza. Kritika.
Bibliografijos rodyklės apimtis virš 300 puslapių. Ozolas išleido 20 knygų. Greta rašytinio palikimo yra didžiulės apimties rankraštinis palikimas, kurį sudaro 1247 bylos. Viskas yra sutvarkyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose ir prieinama skaitytojams. Taip pat yra apie 1500 garsinių juostinių laikmenų (kasečių) įrašų, kurios archyvo darbuotojų yra suskaitmenintos.
Pirmieji Romualdo Ozolo skaitymai įvyko 2019 m. Vilniaus universitete. Internetinėje sveitainėje video įrašų lange galima pasiklausyti keletos, paskutiniųjų skaitymų įrašus. Dabar įvyko penktieji skaitymai ir A. Jankauskas perskaitė R. Ozolo 1972 metais parašytą tekstą „Ar gali būti Lietuva savarankiška“.
Tuomet Romualdas Ozolas tapo Sąjūdžio pirmeiviu ir ideologu. Jame Ozolas išdėstė, kaip jo matymu, Lietuva galėtų tapti savarankiška valstybė. Tekstas baigiasi tokiomis R. Ozolo mintimis:
„Faktas tik tas: Lietuva ir gali būt savarankiška, ir bus. Visas pasaulis, visos tautos kyla išsivadavimo kovai. Dvidešimtas amžius yra galutinio visų tautų nacionalinio išsivadavimo amžius”. 
Istorikas, Ozolo mokinys, bendramintis ir bendražygis prof. Arūnas Gumuliauskas atvėrė tinklalapio bičiulių ir bendražygių atsiminimo langą. Prisiminė Klaipėdoje atšvęstą R. Ozolo 70-ąjį gimtadienį. Jis savo veiklą su R. Ozolu susiejo nuo 2000 metų ir iki jo mirties.
Profesorius palietė jautrius politinius klausimus, kurie prieštaravo R. Ozolo politinėms tautinėms pažiūroms. A. Gumuliauskas prisiminė, pokalbį su R. Ozolu, kuomet Romualdas pasakė, kad jam nesvarbu ar jis bus ar nebus, kas bus – svarbiausia, kad Lietuva būtų. A. Gumuliauskas pabrėžė, kad R. Ozolas šiandien yra nepaprastai svarbus ir aktualus.
Romualdo Ozolo paramos fondo direktorius, Bazilionų bibliotekos vyresnysis tyrėjas, žurnalo „Padubysio kronikos“ leidėjas ilgametis buvusios Bazilionų mokyklos direktorius Rimantas Gorys prisiminė žurnalo kūrimo pradžią, pristatė internetinio puslapio nuotraukų galeriją, apibūdino reikšmingesnius įvykius atspindinčias nuotraukas. 
Šiaulių sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė, žurnalistė, „Padubysio kronikų“ bendraautorė Irena Vasinauskaitė, glausdama prie širdies jausmingai pristatė 25-ąjį žurnalo numerį. Pasak R. Gorio, žurnalas turi 90 autorių, kurie dirba savanoriškais pagrindais. Visi leidiniai yra patalpinti internetinės svetainės leidybos skiltyje.
Internetinę svetainę www.ozolas.lt sukūrė Šiaulių rajono Vytauto Vitkausko bibliotekos informacinių technologijų inžinierius Jonas Bugaila. Renginio moderatorė R. Žadeikytė ypatingai dėkojo jam už itin nuoširdų, didžiulį darbą. Mintis kurti internetinį puslapį kilo 2024 metų pavasarį bendraminčiams susitikus Bazilionuose pas Rimantą Gorį. Nuspręsta, kad reikia kuo plačiau visuomenei skleisti R. Ozolo palikimą ir tai padėtų internetinės svetainės sukūrimas. Atidarius internetinį puslapį į akis ir į širdį smelkiasi Romualdo Ozolo žvilgsnis ir jo žodžiais:
„Savo svarbiausią gyvenimo darbą
padariau: kartu su bendražygiais
atkūriau ir kūriau mūsų valstybę“
Romualdas Ozolas. 2010 metai.
Renginio rengėjai: Romualdo Ozolo paramos fondas, Šiaulių sąjūdžio pirmeivių klubas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bei Šiaulių rajono Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos. Renginio moderatorė: žurnalistė, Rita Žadeikytė.
Pirmųjų Ozolinių šventės įrašas:
Šeimų maršistai 2021 sakė, kad Ozolas turėjo tapti Sąjūdžio vadu. Ir jo portretu bandė erzinti V Landsbergį ….. Paskui po mitingo jo portretą paliko šiukšlyne. Kiti sakė, kad teisininkas K. Motieka turėjo. Dar kiti : KGB taikė į vadus rašytoją V Petkevičių .
Šeimų maršistai, patvoriniai, violetinės žiurkės, runkeliai, buržuaziniai nacionalistai oir kiti liaudies priešai iki šiol neleidžia čekistams ramiai miegot.
Jaunimas juo žavėjosi. Labai pergyveno, kai užvirė ginčas dėl Kultūros ministro posto, nesuprato, kas teisus, o kas, gal būt, nekaltą kaltina… Nemažai jaunimo tada atsitraukė nuo Sąjūdžio žmonių, nes nežinojo, kuo turėtų pasitikėti…
>Skaudūs prisiminimai
Už nuopelnus Sąjūdžio, ir ne tik, metais Lietuvai, 283 p. 2-jų dalių (ofsetas + e-formatas kišenelėje su atlenkiamu USB raktu) knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) 91 p. greta prof. A. J. Greimo, etnomitologo prof. Vėliaus, Lietuvos krivio Jono Trinkūno, Etnologės dr. Gimbutienės, filantropų iš Jungtinių Amerikos Valstijų A. ir V. Kazickų, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro prof. Mykolo Riomerio ir pirmojo Atkurtos Lietuvos valstybės vadovo prof. dr. V. Landsbergio nuotraukų yra įdėtas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vicepirmininko Romualdo Ozolo vaizdas. Knygą galima įsigyti internetu “Istorija pareinant į Lietuvą Patogupirkti.lt”, kur kartu su pristatymu į artimiausią paštomatą jos kaina 25 Eu. Gero skaitymo.