Dėl ko krinta žuvys Kauno mariose

Žuvininkystės tarybos posėdyje žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė išreiškė susirūpinimą  dėl žuvų kritimo Kauno mariose. Žuvininkystės taryba aptarė žuvų išteklių būklę Kauno mariose, išklausė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Aplinkos ministerijos atstovų informaciją apie galimas žuvų kritimo priežastis, aiškinosi, kaip su šiuo reiškiniu turi būti kovojama.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas informavo, kad atlikus žuvų Kauno mariose  tyrimus buvo nustatytas tik  žuvų užsikrėtimas ektoparazitais, ligų nerasta, teršalų likučiai žuvyse menki, o vandens tyrimai geri, todėl nustatyti tikslios žuvų kritimo priežasties nepavyko. Viceministrė L. Kujalytė pasiūlė taikyti griežtesnę veterinarinę kontrolę tuose akvakultūros ūkiuose, kurie teikia žuvis, skirtas įveisti į vidaus vandenų telkinius.

Mokslininkai  dr. E. Bukelskis ir  dr. V. Kesminas Žuvininkystės tarybos narius supažindino su atliktais žuvų išteklių būklės tyrimais vidaus vandens telkiniuose ir konstatavo, kad iš beveik 340 ištirtų vandens telkinių 89 proc. telkinių žuvų išteklių būklė yra gera ir labai gera. Sumažėjus brakonieriavimui, daugelyje vandens telkinių padidėjo žuvų biomasė ir žuvų vidutinis svoris. Buvo pabrėžta, kad tik saugoti ir žuvinti vandens telkinius negana. Šiuo metu žvejai mėgėjai išnaudoja maždaug 50 proc. žuvų kiekio, kurį galima sugauti nedarant žalos žuvų populiacijai. Buvo pasiūlyta skirti daugiau dėmesių invazinių rūšių plitimo kontrolei bei naujoms dirbtinai veisiamoms žuvų rūšims, tokioms kaip menkės, salačiai, unguriai. Be to, visuomenei turi būti prieinama informacija apie įveisiamas žuvis, o „žvejų rojuose“ turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į žuvų įveisimą, bet ir į infrastruktūros, skirtos žvejams mėgėjams, gerinimą.

Viceministrė L. Kujalytė pabrėžė, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama racionaliam žuvų išteklių naudojimui bei turi būti tobulinama žuvivaisos tvarka.