Aukštaitijos nacionaliniame parke prasidėjo pavasarinis ežerų įžuvinimas. Jau įžuvinti Žeimenų ir Lūšių ežerai. Į juos suleista po 2 milijonus vienetų seliavų lervučių. Įžuvinimą vykdo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės skyriaus Žeimenos poskyris.
Kiekvienais metai vykdomi įžuvinimo darbai, norint palaikyti žuvų išteklius. Ežerai įžuvinami pagal mokslininkų rekomendacijas. Kiekvienais metais į Aukštaitijos ežerus atkeliauja ne tik seliava, bet ir šamai, lydekos, unguriai, karpiai. Tokiu būdu ežeruose žuvies nemažėja.
Seliava (lot. Coregonus albula, angl. Vendace) – priklauso lašišinių (Salmonidae) žuvų šeimai. Maža, daili žuvelė panaši į silkutę. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Apatinis žandas atsikišęs į priekį ir užsirietęs į viršų. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį peleką. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Nugariniame peleke 8–9 (11), analiniame (9) 10–13 (14) šakotų spindulių. Šoninėje linijoje turi 70–91 žvynus. Ant pirmojo žiauninio lanko būna 36–52 ilgos, tankios žiauninės lazdelės. Turi gana dideles akis.
Seliava minta vėžiagyviais. Subręsta trečiaisiais, kartais ir antraisiais gyvenimo metais. Neršti pradeda lapkričio antroje pusėje, baigia iki gruodžio vidurio, kai vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C. Neršia 1,5–3 m., o esant dideliam vėjui – 10–15 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumbluoto dugno, kur gausu moliuskų kriauklelių (dreisenų), arba ant povandeninių augalų (elodėjų). Vislumas – 0,8–20 tūkst. ikrelių.
Seliavų ikrus naikina pūgžliai ir kitos žuvys. Lietuvoje seliavos gyvena giliuosiuose gėlavandeniuose ežeruose. Paprastai sugaunamos jau 15–18 cm ilgio, 50–90 g svorio.
Seliavos į ežerus atvežamos maišuose su vandeniu ir deguonimi yra apie 250.000 seliavų lervučių. Vienam ežerui skiriama po 4–5 maišus. Maišai laikomi pamerkti vandenyje, kol temperatūra susivienodina, o tada maišai plukdomi nuo kranto į gilumą ir ką tik „išsiritę seliavos“ išleidžiamos. Seliavos gyvena „bandomis“, todėl ir paleidžiant laikomasi maždaug 100 metrų atstumo.
Aukštaitijos nacionaliniame parke apie 30 seliavinių ežerų. Aukit ir stiprėkit mažieji seliaviukai.
Susiję straipsniai:
- Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų
- Aukštaitijos nacionalinis parkas švenčia 40 metų sukaktį
- Lietuvos vandens telkiniai praturtės daugiau kaip 400 tūkst. žuvų
- Aplinkos ministerija skyrė 2,5 mln. litų vandens telkinių įžuvinimui
- Europos Parlamento Žuvininkystės komitetas balsavo už CFP reformas
- Uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais
- Ginučių malūnas pasirengęs sutikti svečius
- Prasideda gamtos apsaugos mėnuo „Lydeka – 2013“
- Rudeninė atmintinė žvejams mėgėjams
- Savaitgalį žvejai sulauks gamtosaugininkų patikros
- Siekiama uždrausti privatizuoti Lietuvos ežerus
- Aplinkos ministerija primena apie pasikeitusias žūklės taisykles
- Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
- Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas įkurtas prieš 40 metų
- Aplinkos ministras G.Kazlauskas: rūpestis gamta – visų svarbiausia
- Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
- Šalies vandens telkiniuose pagausės ungurių
- Kodėl Lietuvoje išnyko lašišos?
- V.Mazuronis: „Stintų užteks visiems“
- Mėgėjų žvejybos taryba pasiūlė riboti verslinę žvejybą
- A.Bilotaitė suabejojo iš žvejų surinktų lėšų panaudojimu
- Ką žinai apie Asvejos regioninį parką?
- Žvejyba be mėgėjo bilieto – kaip žuvienė be žuvies
- Žalieji ragina žvejoti atsakingai ir saugoti nykstančius žuvies išteklius
- Gamtos perlai sužiba nauja šviesa
- Lietuvos žvejai turės „žvejų rojų“
- Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojams atsiveria naujos rinkos
