Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų…

Galbūt kada nors ateis laikas (o gal nebeateis), kai visi žmonės Žemėje bus giminės, maišytomis ir persipynusiomis šaknimis, kalbantys universalia kalba, translyčiai ar belyčiai, absoliutūs globalistai, nesididžiuos savo kilme, nes visi bus lygūs. Vienu žodžiu, pilka masė. Ar kas nors to nori? Žinoma, ne.

Bet kol kas kažkodėl visi, ypač mažos tautos, karštligiškai ieško tų šaknų senovėje, randa būtų ar nebūtų sąsajų su pasaulio garsenybėmis. Būta ir anekdotinių atradimų, kai Džordžo V. Bušo (George W. Bush) pavardę kažkas sulietuvino į neva XIX-ojo amžiaus emigranto Jurgio Krūmėno…

Neabejotinai mūsų savimeilę ir savivartę pakėlė tariamai lietuviška tik ką 90-metį atšventusios Anglijos karalienės Elžbietos II (Elizabeth Alexandra Mary) kilmė. Ji taip pat yra vadinamosios Britų Sandraugos – 16-kos kitų valstybių ir salų – karalienė, antra ilgiausiai valdanti valstybės vadovė pasaulyje po Tailando karaliaus Ramos IX-ojo. Kai kas norėtų, kad nuo 1952 m. vasario 2 d., kai ji paveldėjo sostą, ir Lietuva būtų priklausiusi ne sovietams, o Britų Sandraugai…

Nostalgiškos gaminystės ryšių su Anglijos karaliene paieškos ypač sustiprėjo, kai prieš 10 metų, spalio antrojoje pusėje, karalienė Elžbieta II ir Edinburgo hercogas princas Philipas tris dienas lankėsi Lietuvoje. Tuomet Jos Didenybė ir Jo Karališkoji Prakilnybė buvo sutikti Prezidento Valdo Adamkaus, padėjo vainikus Antakalnio kapinėse, apsilankė Vilniaus universitete ir netgi atidarė kavinę „Café scientifique“ (Mokslo kavinė), maloniai pabendravo su žmonėmis Rotušės aikštėje, pasakė kalbą Seime. Gi Edinburgo hercogas Botanikos sode pasodino iki šiol puikiai vešintį buką.

Tuomet net kai kurie ekstazės apimti istorikai ėmė tvirtinti, kad karalienė turi lietuviškų šaknų. Antai istorikas Alfredas Bumblauskas vienoje TV laidoje tvirtino, kad „Elžbieta II yra kunigaikščio Gedimino 20-os kartos palikuonė, arba Kazimiero Jogailaičio, kurio duktė Sofija nutekėjo į Hohencolernų dinastiją, 17-os kartos palikuonė“. Mintį, kad tarp Elžbietos II ir Lietuvos kunigaikščių gali būti sąsajų, prof. A.Bumblauskui išsakė laidoje dalyvavęs britų istorikas, Lietuvos istorijos instituto bendradarbis Stefanas Kristoferis Rovelas (Stephen Christopher Rowell), savo dokumentų rinkinyje „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003) analizavęs šešis XIV a. pradžioje Gedimino rašytus laiškus Hanzos miestams.

Jis tvirtino, kad karalienės lietuviškų šaknų reikia ieškoti per vokiečių kunigaikščių Hohencolernų dinastiją, kuri nuo 1415 metų valdė Brandenburgą. Anot A. Bumblausko, Lietuvos istorikai iš principo ir patys apie tai žinojo, tik negalvojo, kad ryšius galima nuvesti iki Hanoverių dinastijos (dabartinė Vindzorų dinastija, kuri per moterišką liniją kildinasi iš susijungusių škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos). Būtent per moterų kilmės liniją galime nuvesti ryšį tarp gediminaičių ir stiuartų-hanoverių dinastijų, tvirtino istorikas.

Čia dar įsiterpia Viurtenbergo, Askanų ir Betinų dinastijos, kol Hohencolernų atstovė Vilhelmina Karolina pradeda vadinamąją Stiuartų-Hanoverių dinastiją (ji kaip Hohencolernė, ištekėdama už Jurgio II, susigiminiavo su Stiuartais). Jų palikuonys jau vadinami Stiuartais-Hanoveriais. Minėtąjį laikotarpį nuo Gedimino valdymo laikų skiria 20, o nuo Kazimiero Jogailaičio – 17 kartų. Taigi britų karalienė, pasak A.Bumblausko, turi „bent procentėlį lietuviško kraujo“.

„Istoriškai žinoma, kad visada tuokdavosi tik mėlynojo kraujo žmonės, – sakė A.Bumblauskas. – Tad ir Jogailaičiai savo dukras, kaip politikos įrankius, stengėsi iškišti kuo toliau į Vakarus ir už kuo geresnių žentų. Toks buvo tuometinis lobizmas, taip valdovai rūpinosi valstybės saugumu, turėjo patikimą informaciją, galimybę prekiauti ir t.t. Tai, apie ką šiandien politikai kalba tarptautinėse konferencijose, šimtus metų valdovai darydavo dukrų padedami“.

Karalienės vizito į Vilnių išvakarėse paskelbti faktai tėra Lietuvos pagarbos ženklas Elžbietai II, tęsė istorikas. Britų mokslininkai tai seniai žinojo, o Lietuvos visuomenei jie kelia nuostabą. Juokais ar ne, bet A. Bumblauskas pasiūlė stoti į Britų Sandraugą, taip išnaudojant mūsų protėvių giminystę su Anglijos karaliene, valdančia apie 20 pasaulio valstybių ir kraštų, gyvenančių konstitucinėje monarchijoje. Bet idėją Lietuvoje atkurti karalystę prieš 10 metų istorikas vertino atsargiai. Jos šalininkų yra ir šiandien.

Beje, puikuotis šalia Elžbietos II panoro ir estai, pas kuriuos karalienė užsuko prieš vizitą į Lietuvą. Jai viešint Estijoje, pasklido žinia, kad ir ši tauta giminiuojasi su Vindzorais, nes prieš pusantro amžiaus kažkuris monarchės protėvis yra buvęs Talino gubernatoriumi. Bet, lietuvių istorikų nuomone, tai kelia tik šypseną…

Jeigu jau įsivažiavome, tai – pirmyn. Maždaug prieš šešerius metus mūsų spaudoje pasirodė pranešimų, kad ir JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) turi lietuviškų šaknų. Jo jaunesniojo įbrolio motina Ruth Ndesandjo-Baker gimė iš Lietuvos tarpukariu į Ameriką emigravusioje žydų Maurice‘as Josephas Bakeris ir Ida Baker šeimoje, rašė Izraelio dienraštis „Ma‘ariv“. Pati motina gimė JAV penktojo dešimtmečio pradžioje, šiuo metu gyvena Kenijoje, kur atvyko paskui JAV prezidento tėvą. Šeima susilaukė dviejų sūnų, iš kurių vienas mirė jaunas. B. Obamos tėvui praradus darbą ir pradėjus girtuokliauti jie išsiskyrė. Šiuo metu R. Ndsandjo dirba privačiame vaikų darželyje.

B. Obamos memuaruose „Mano tėvo svajonės“ (Dreams From My Father; knyga 2009 m. laimėjo apdovanojimą JAV Metų biografinės knygos kategorijoje) pasakojama ir apie netikrą brolį Marką Obamą Ndesandjo, kuris savo ruožtu irgi parašė memuarus apie tėvą – alkoholiką, „socialinį nevykėlį“ ir smurtaujantį sutuoktinį. Šis turėjęs keturias žmonas – dvi baltaodes ir dvi juodaodes. B. Obamos motina – Ana Dahem (Ann Duham).

Geneologiškai tarp abiejų netikrų brolių nėra jokio ryšio. Bet M. Obamos parašyta tiesa apie smurtavusį tėvą uždeda dėmę ir ant dabartinio prezidento, ir jis prieš keletą metų CNN laidoje buvo priverstas teisintis. Politikai priekaištauja, kad B. Obama toleruoja kiniškų prekių antplūdį į JAV, o tai neetiška, nes jo įbrolis Markas vedęs kinę ir pastaruosius 14 metų gyvena Kinijoje…

Prieš kelerius metus, tarsi patvirtindamas savo lietuviškas šaknis, B. Obama padarė reveransą ir Lietuvai. 2010 m. tuometinis premjeras Andrius Kubilius sakė, kad per Prahoje vykusį susitikimą su JAV prezidentu pakalbėta apie krepšinį, ir B. Obama sakė, kad daugelį Lietuvos žaidėjų gerai žinąs. „Sakiau, kad yra tokia lietuviška istorija – suskaičiavus, kuriame pasaulio mieste daugiausia gyvena žmonių su lietuviška kilme, tai Čikaga būtų didžiausias lietuviškas miestas. Jis sakė: „taip“, vadinasi, žino“, – pasakojo A. Kubilius.

Kuo dar galime didžiuotis? Garsiu amerikiečių lietuvių kilmės aktoriumi Sinu Penu (Sean Justin Penn), kurio seneliai iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydai, emigravę į JAV. Motina turėjo airių ir italų kraujo. S. Pennas buvo vedęs popkaralienę Madonną, tačiau santuoka žlugo. Be to, jis buvo kaltinamas smurtavęs prieš sutuoktinę. Kurį laiką už smurtą netgi kalėjo. 55-rių sulaukęs S. Pennas – ne tik puikus aktorius, bet ir du Oskarus pelnęs režisierius, restorano bendraturtis ir garsus filantropas. Bet jis ne toks jau „gerietis“: Seanas Pennas sėdėjo Brindžporto kalėjime, nes sumušė žmogų, buvo nuteistas lygtinai, paskui sumušė dar vieną, sėdo girtas prie vairo, buvo pagautas ir vėl pasodintas už grotų.

Dar prisiminkime Čarlzą Bronsoną (Charles Bronson; lietuviška pavardė Karolis Dionyzas Bučinskis, Charles Dennis Buchinsky) – kitą garsų amerikiečių aktorių, gimusį Pensilvanijoje 1921 m. ypač gausioje ir skurdžiai gyvenusioje emigrantų iš Lietuvos šeimoje (motina Mary Valinsky arba Maria Walińska, tėvas Walter Buchinsky). Jis mirė prieš 12 metų būdamas 82-jų nuo plaučių uždegimo, palikęs net 48 mln. dolerių vertės turto. Aktoriaus tėvas gimęs Druskininkuose, turėjęs totoriško kraujo („lipka tatar“ – LDK laikais Vytauto Didžiojo į Lietuvą atgabentų Krymo totorių grupė). Autobiografijoje rašoma, kad jis buvo vienuoliktas iš 14 vaikų, mokėjęs kalbėti lietuviškai ir rusiškai.

Kas dar be šių dažniausiai nusikaltėlių ir žudikų vaidmenis įkūnijusių pasaulinio garso aktorių? Puikus muzikantas ir menininkas, jau 75 netrukus sulauksiantis Bobas Dylanas (tikroji pavardė Robert Allen Zimmerman), kurio seneliai iš motinos pusės buvo Lietuvos žydai, emigravę 1902 m., o tėvo Abramo Zimermano (Abram Zimmerman) tėvai buvo Odesoje gyvenę Rusijos žydai, nuo pogromų pasitraukę į JAV 1905 m. Savo autobiografijoje „Kronikos: pirmas tomas“ (Chronicles, Volume One) B. Dylanas rašo, kad jos senelė kilusi net iš Karos provincijos šiaurės Turkijoje, kuri XIII a. taip pat kentė mongolų invaziją…

Kitas JAV menininkas – prodiuseris, scenaristas Robertas Zemeckis išlaikė lietuvišką pavardę. Jis išgarsėjo 1980 m. juosta „Atgal į praeitį“ (Back to the Future), o 1994 m. už „Forestą Gampą“ pelnė Oskarą. Holivudo režisierius, kuriam gegužės 14-ąją sukaks 64-ri, gimė Čikagoje JAV lietuvio ir italės šeimoje. Pats R.Zemeckis, nors ir neslepia savo kilmės, savęs lietuviu nelaiko. Prieš pustrečių metų jis lankėsi Vilniuje ir labai stebėjosi, kaip Lietuva skiriasi nuo Rusijos, kur jis pabuvojo 2001-aisiais. Jis tebesvajoja pasaulinio garso filmą sukurti ir Lietuvoje.

Paminėkime įvairiais saitais su Lietuva susijusius grupės „The Killers“ dainininką Brendoną Flauersą (Brandon Flowers), JAV senatorių Diką Darbiną (Dick Durbin), Džoną Reilį (John C. Reilly) – airės ir lietuvio šeimoje gimusį aktorių, ir begalę kitų. Ši kompanija nelygiavertė: vieni bodėjasi lietuviškos kilmės, kiti ja didžiuojasi, tretiems užuominos apie lietuviškas šaknis kelia tik šypseną.

Kai prieš 10 metų Lietuvoje apsilankiusiai Anglijos karalienei paminėjo karališkosios dinastijos sąsajas su Lietuva, ji irgi nusišypsojo. Tebūnie taip. Malonu ir Londonui, ir Vilniui. Lietuviškos šaknys gajos.