D. Trampas kuria „Taikos tarybą“: Putinas kviečiamas prisijungti, Europa nerimauja, Lietuvai – aiškus perspėjimas

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė apie naują sumanymą – vadinamąją „Taikos tarybą“. Pasak jo ji  turėtų būti vieta, kur būtų tariamasi dėl didžiųjų konfliktų. Pirmiausia kalbama apie Gazos Ruožo atstatymą ir ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, tačiau jau dabar matyti, kad šis sumanymas gali apimti ir kitas kryptis – įskaitant karą Ukrainoje.

Ne tarptautinė organizacija, o Trampo sumanymas

Kol kas „Taikos taryba“ neprimena tarptautinės organizacijos, kuri veiktų pagal aiškiai aprašytas taisykles. Iš to, kas skelbiama viešai, labiau panašu, kad tai D. Trampo politinis sumanymas, kurio ateitis ir priklausys nuo jo: kaip jis pats elgsis ir ką pakvies.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas atkreipia dėmesį, kad net ir sąjungininkams dar trūksta atsakymų į pagrindinį klausimą: ar bus kalbama tik apie Gazą, ar D. Trampas bandys tuo pačiu stalu apimti ir kitas krizes, pavyzdžiui – Ukrainą.

Į „Taikos tarybą“ pakviestas ir Putinas

Didžiausią atgarsį sukėlė žinia, kad į „Taikos tarybą“ pakviestas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pats V. Putinas pareiškė, jog sprendimo dėl dalyvavimo šioje taryboje jis dar nepriėmė: esą Rusijos užsienio reikalų ministerijai nurodyta išnagrinėti gautus dokumentus, pasitarti su strateginiais partneriais ir tik tada atsakyti į kvietimą.

Tačiau V. Putinas jau prabilo apie galimą „narystės“ kainą: jo teigimu, vienas milijardas JAV dolerių galėtų būti sumokėtas iš Rusijos lėšų, įšaldytų Jungtinėse Valstijose.

Jis taip pat užsiminė, kad likusios įšaldytos lėšos galėtų būti naudojamos teritorijoms, nukentėjusioms nuo karo, atkurti po galimo taikos susitarimo.

Tuo pat metu Donaldas Trampas Davose pareiškė, kad V. Putinas kvietimą esą jau priėmė, nors Maskva tuo metu dar sprendimo aiškiai nebuvo patvirtinusi.

Platus pakviestųjų ratas ir pinigų klausimas

„Bloomberg“ duomenimis, į „Taikos tarybą“ pakviesta daug valstybių ir institucijų – minimos Europos šalys, Europos Komisija, Ukraina, Rusija, Izraelis, Kanada, Japonija, Saudo Arabija ir kitos. Kartu pabrėžiama, kad ne visos valstybės patvirtino gavusios kvietimus, o pats sąrašas gali būti nepilnas.

Viešojoje erdvėje taip pat aptariamas finansinių įnašų klausimas: vienos šalys svarsto kvietimą su išlygomis, kitos leidžia suprasti, kad už dalyvavimą nemokės…

Europa nerimauja

Dėl V. Putino pakvietimo nerimą viešai išsakė Jungtinė Karalystė. Londono teigimu, Putinas yra agresorius neteisėtame kare prieš Ukrainą, todėl jo įtraukimas į šią „taikos“ tarybą kelia rimtų politinių ir moralinių klausimų.

P. Klimkino nuomone, Putino pakvietimas nebūtinai reiškia Kremliaus „išteisinimą“, tačiau jis suteiks Rusijai papildomą vietą, kur galima kalbėtis, derėtis ir megzti ryšius. O politikoje tokios „papildomos durys“ dažnai virsta įtakos svertu.

Kokią žinią tai siunčia Lietuvai?

D. Trampo elgesys Lietuvai siunčia kelias aiškias žinias.

Pirma – JAV sprendimai vis labiau priklauso nuo asmeninės prezidento valios. Kai tarptautiniai klausimai sprendžiami per asmenines iniciatyvas, tampa sunku nuspėti jų pasekmes. Lietuvai tai reiškia, kad neužtenka pasikliauti „įprasta tvarka“ ar senais įpročiais: savo interesus reikia ginti nuolat, aiškiai ir atkakliai – tiek NATO, tiek dvišaliuose ryšiuose.

Antra – agresorius kviečiamas kaip lygiavertis derybų dalyvis. V. Putino kvietimas siunčia pavojingą žinią, kad net nenutraukęs karo agresorius gali būti priimamas kaip „partneris“, kai didžiosioms valstybėms taip patogiau. Todėl kyla abejonių ir dėl to ar bus laikomasi tarptautinės teisės, kai bus ieškoma greito susitarimo?

Trečia – kyla grėsmė, kad Ukrainos reikalai bus sprendžiami be regiono balso. Jei D.Trampas bandys šią iniciatyvą paversti pagrindine derybų erdve, Rytų ir Vidurio Europos šalys gali būti pastumtos į šalį – net jei būtent jos gyvena prie pat grėsmės. Lietuvai tai priminimas: būtina telktis su sąjungininkais ir neleisti, kad sprendimai dėl mūsų saugumo būtų priimami be mūsų „už uždarų durų“.

Ketvirta – į pirmą vietą stumiami pinigai. Kalbos apie milijardinius įnašus rodo, kad tarptautinėje politikoje derybos virsta prekyba. Lietuvai tai dar vienas ženklas, kodėl gynyba ir atsparumas turi būti grindžiami savo pastangomis, o ne vien viltimi, kad „viskas bus kaip anksčiau“ ir „Amerika mus apgins“.

Taika be teisingumo?

Kol kas „Taikos taryba“ kelia pagrįstą klausimą: ar bus siekiama teisingos ir tvarios taikos, ar tik bandoma greitai „užgesinti gaisrą“, derantis su tuo, kas jį ir sukėlė.

Istorija liudija: kai už taiką mokama nutylėjimu ir nuolaidomis agresoriui, ji tampa apmokėta tyla – trumpa ir apgaulinga. O vėliau už ją tenka mokėti jau ne žodžiais, o ginklais ir žmonių gyvybėmis.