R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos)

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Induizmo mitologijoje jis taip pat yra žinomas kaip Vaišnavi – „priklausanti Višnu“, Višnu Valaba – „Višnu mylimoji“, Hariprija – „Višnu mylimoji“, Višnu Tulsi. Su žaliais lapais Tulsi vadinama Šri-Tulsi – „laimingoji Tulsi“; „Šri“ yra Višnu dievo pagrindinės sutuoktinės deivės Lakšmi sinonimas.

Ši rūšis taip pat dar žinomas Rama-Tulsi – „šviesioji Tulsi“; „Rama“ taip pat yra vienas iš pagrindinių dievo Višnu avatarų. Su tamsiai žalios arba raudonos lapų ir raudonos stiebo Tulsi vadinama Šijama-Tulsi – „tamsioji Tulsi“ arba Krišna-Tulsi – „tamsioji Tulsi“; Krišna taip pat yra dievo Višnu garsusis avataras. Ši rūšis yra laikoma šventa išskirtinai dėl dievo Krišnos, nes jos lapų purpurinė spalva yra panaši į tamsią Krišnos veido spalvą (1).

Tulsi – Višnu žmona

Pasak legendų, tarp dievo Krišnos palydovių dvasių pasaulyje buvo mergina, vardu Tulsi, reiškianti „neprilygstamoji“. Ji buvo viena iš gopi merginų (merginos–piemenaitės), draugavo su Radcha – amžinąja Krišnos žmona, pačia svarbiausia iš gopi merginų. Krišna labai mylėjo Tulsi ir dažnai žaizdavo su ja. Tačiau vieną kartą Radchą apėmė pavydas. Ji pamatė, kad Tulsi be jos leidimo žaidžia su Krišna, ir, pykčio pagauta, prakeikė ją gimti žemėje žmogaus kūne.

Išgirdusi prakeikimą, Tulsi labai išsigando ir puolusi prie Krišnos maldavo panaikinti Radchos prakeikimą. „Nesijaudink, – paguodė ją Krišna. – Galų gale viskas išeis į gera. Jei tu priimsi žmogaus kūną ir atliksi askezę, tai ne tik gausi mane, bet ir liksi su manimi amžinai“. Taip Krišnos pageidavimu Tulsi gimė mergaite karaliaus Dcharmaradžio ir jo žmonos Madchavatės šeimoje. Niekas negalėjo prilygti jos grožiui ir tyrumui. Tėvai norėjo rasti jos vertą jaunikį, bet ji išėjo į girią ir atsidavė rūsčiai askezei. Vieną kartą, patenkintas jos tarnyste, pasirodė Brachma ir paklausė, kokių palaiminimų ji norėtų. Tulsi papasakojo Brachmai savo istoriją ir apie tai, ką jai patarė Krišna. „Jei tu, galingasis Brachma, patenkintas manimi ir manai, kad mano askezės gali nugalėti Radchos prakeiksmą, padėk man grįžti pas Krišną“. Išklausęs Tulsi, Brachma palaimino ją: „Aš negaliu tavęs gražinti Krišnai tame kūne, kuriame tu dabar esi, bet aš žinau vieną kelią. Ar atsimeni berniuką–piemenuką Sudamą, su kuriuo tu bendravai dvasių pasaulyje? Jis iš dalies buvo Krišnos pasireiškimas. „Atsimenu, – atsakė Tulsi, – jis man labai patiko“. „Tai štai, jis taip pat užsitraukė Radchos pyktį ir ji prakeikė jį ne tik gimti Žemėje, bet ir gimti demonu. Jei tu nori ištekėti už Narajano–Krišnos, tu gali tai padaryti, nes demonas Šankchasuras yra dalinis Krišnos pasireiškimas. Tu gali priimti jį kaip savo vyrą, o po to Narajanas palaimins ir išlaisvins tave. Galimas dalykas, kad tu išlaisvinsi ir išvalysi visą pasaulį, nes tu pati savaime esi be galo tyra“. Brachma davė Tulsi ypatingą „Radcha mantrą“, susidedančią iš 16 skiemenų, ir ją palaimino, kad ji taptų tokia pat sėkminga, kaip Radcha. Vykdydama Brachma nurodymus, Tulsi ištekėjo už demono Šankchasuro.

Šankchasuras buvo galingas ir drąsus. Gavęs palaiminimą, jis tapo labai galingas, o jo jėgos šaltinis buvo žmonos ištikimybė: jis žinojo, kad kol jo žmona bus jam ištikima, niekas negalės jo užmušti. O Tulsi buvo būtent tokia žmona.

Ėjo laikas ir karingasis Šankchasuras užkariavo rojaus planetas ir nugalėjo dangaus devus. Kadangi tokią jėgą jis gavo iš Brachmos, kuris palaimino demoną, devai nuėjo pas Brachmą patarimo – ką daryti, kaip nugalėti Šankchasurą.

Nežinodamas, kaip jiems padėti, Brachma nuėjo pagalbos pas Šivą. Iš pradžių Šiva, įsitikinęs savo patrauklumu, nuėjo pas Tulsi ir pabandė ją sužavėti, bet buvo išvytas – juk Tulsi į visus vyrus žiūrėjo kaip į tuščią vietą. Ji ištikima buvo tik savo vyrui. Ir tada Šiva nuėjo į Vaikuntchą pas Narajaną-Krišną, į jo amžiną buveinę dvasiniame pasaulyje. Krišna nuramino Šivą ir pažadėjo padaryti taip, kad Šankchasuras prarastų savo mistinę jėgą. „Aš pasitelksiu Šankchasuro kūno formą, – pasakė Narajanas, – ir tada Tulsi, pati to nežinodama, taps neištikima savo vyrui. Tada jūs galėsite jį užmušti“.

Krišna apsimetė Šankchasuru ir Tulsi paguldė jį į savo guolį kaip savo vyrą. Devai iš karto nugalėjo demoną, ir kai Tulsi sužinojo apie tai, ji suprato, kad kažkas kitas buvo atėjęs pas ją jos vyro pavidalu.

Medituodama ji pamatė, kad tai buvo Narajana. Pagauta pykčio, prakeikė jį pavirsti akmeniu. Bet Narajana palaimino ją: „Tu gali palikti savo dabartinį kūną ir tapti man tokia pat brangi, kaip mano amžinoji žmona. Tegul tavo kūnas tampa Gandako upe [3] , o tavo plaukai Tulsi augalu“.

Nuo tada Narajanas gyvena Gandako upėje akmenų, vadinamų Šalagram–šila [4], pavidalu, kuriuose, kaip manoma, jis yra įsikūnijęs. Taip Narajanas amžinai susijęs su Tulasi kaip upės Gandakos forma ir kaip švento augalo Tulsi pavidalas. O demonas Šankasuras (kuris iš tikro buvo berniukas–piemenukas Sudamis) tapo kriaukle Šanka, kuri yra pagrindinis Narajano atributas, visada esantis jo rankoje (2).

Yra ir daugiau padavimų apie Tulsi. Viena populiariausių legendų Tulsi kilmę aiškina taip. Kai deivė Lakšmė ir deivė Sarasvatė susiginčijo, jos prakeikė viena kitą. Sarasvatė prakeiksmu pavertė Lakšmę į Tulsi augalą ir privertė ją gyventi žemėje amžinai. Tačiau dievas Višnus įsikišo ir pakeitė prakeikimą, sakydamas, kad Lakšmė-Tulsi liks žemėje tol, kol Gandako upė tekės iš jos kūno (3).

Kitoje istorijoje Tulsi suprantama kaip augale įsikūnijusi Vrindadevi – miško deivė. Ji augalais ir gyvūnais puošia dvasinį mišką – Vrindavaną. Ji atsirado šiame pasaulyje, kad su jos lapais būtų garbinamas Krišna (4).

Tulsi garbinimas

Kaip minėta aukščiau, šis augalas yra pašvęstas dievui Višnus, kadangi jame yra įsikūnijusi deivė Tulsi, simbolizuojanti patį nekaltumą ir atsidavimą. Sakoma, kad tas kas lanko Tulsi, tas lanko pačią Deivę. Puranose ir kituose šventuose induizmo tekstuose kalbama apie svarbų Tulsi vaidmenį religiniuose ritualuose.

Tulsi krūmo ritualinė ir maginė reikšmė višnuistų kulte yra didžiulė. Šis augalas tikinčiųjų auginamas soduose, kiemuose, vazonuose:

Jei indas namuose augina Tulsi, tai rodo tos šeimos pamaldumą ir religingumą. Daugelis šeimų Tulsi augina specialiai tam skirtose vazose, kurias supa įvairūs Dievo ir šventųjų atvaizdai – murti [5], išdėstyti iš visų pusių, ir niša, kurioje patalpinama molinė lempa. Kai kuriuose namuose galima pamatyti dešimtis Tulsi verandoje ar sode, kurie formuoja nedidelį gojų – „Tulasi-van [6]“ arba „Tulasi-vrindavan [7]“. Tulsi yra dievo Višnus simbolis ir savarankiškas garbinimo objektas, kuris yra svarbi indų dvasinio gyvenimo dalis. Jis yra šventas augalas višnuitams (dievo Višnus garbintojamas), auginamas pudžoms [8] ir aukojimams šventykloje. Šventi raštai rekomenduoja višnuitams laistyti tulsi, rinkti jos lapelius ir taip garbinti dievus Višnu ir Krišną.

Vaišnaizme Tulsi garbina ir murti formoje: ji vaizduojama kaip mergaitė–gopi. Varanasyje vienoje iš garsiausių Tulsi–manas mandir šventykloje ji garbinama kartu su įvairiomis indų panteono deivėmis.

Pasak „Gandharva–tantros“, ideali vieta medituoti ir garbinti yra deivę Tulsi yra šio augalo sąžalynai. Višnuitai ypač garbina Tulsi lapus, kurie yra neatsiejama aukojimų naivedja [9] – juos deda ant maisto, paruošto Dievams, prie Višnu ar Krišnos murti pėdų. Sakoma, kad Krišna ar Višnu nepriima jiems skirto maisto, jei ten nėra Tulsi lapelių. Šis Tulsi garbinimas yra toks stiprus višnuizme, kad tiesiog laistan ją arba apeinant apie ją ratu žmogus išsilaisvina iš pačių sunkiausių nuodėmių. Pagal Tulsi garbinimo taisykles kiekvieną dieną augalui reikia pasiūlyti arati [10], o aukojimui lapus reikia rinkti tik ryte (5).

Kai miršta višnuistų ortodoksų Brahmanas, jis yra garbinamas kaip Tulsi augalas: į jo lūpas dedamos Tulsi šaknys, ant jo veido ir akių dedami lapai; jis yra pašlakstomas vandenyje mirkytomis Tulsi šakelėmis. Sakoma, kad šis ritualas garantuoja dangų. Tikima, kad žiūrint į šį šventą augalą yra atleidžiamos nuodėmės. Net ligos ar nešvara, atsiradusi prisilietus prie nešvarių žmonių ar medžiagų, pašalinama per šio augalo malonę. (6).

Tulsi vestuvės – vivaha

Tulsi ir Šaligram santuoka švenčiama kasmet Ekadašyje (vienuoliktą dieną po jaunaties) Kartiko (spalis / lapkritis) mėnesyje. Šios santuokos apeiga primena žmonių santuoką ir simbolizuoja Tulsi ir Višnu santuoką. Tulsi kaip nuotaką paprastai simbolizuoja augalas. Jis puošiamas geltonu audiniu ir surišamas siūlais, o Višnui simboliškai atstovauja Šaligram akmuo, papuoštas raudonu audiniu. Šventė tęsiasi penkias dienas ir baigiasi spalio mėnesio viduryje per pilnatį. Apeigos metu moterys vaidina Tulsi motinos vaidmenį ir atlieka visus ritualus, kurias turi atlikti motina, išleidžianti dukterį už vyro ir atitinkamai įgyjanti tam tikrus moralinius nuopelnus. Ši šventė žymi tuoktuvių sezono pradžią Indijoje (8).

Tulsi Pudža

Sakoma, kad tie, kurie nori būti teisūs ir gyventi laimingos ir klestinčios šeimos gyvenimą, garbina Tulsi. Merginos prie Tulsi meldžiasi, norėdamos gauti gerą vyrą. Pudža arba Tulsi garbinimas yra daugumos induistų kasdienio rytinio ritualo dalis.

Tulsi ir Ajurveda.

Tulsi yra vaistinių augalų karalienė. Sakoma, kad jei netoliese auga Tulsi, jis į žmogaus gyvenimą atneš grožio, sveikatos ir malones. Tikima, kad jis yra ne tik kūno, bet ir aplinkos grynintojas, nes padidina dvasines vibracijas. Indai sako, kad Tulsi mėgsta klausytis vedų, giedojimo sanskrito kalba, klausytis Dievo vardo ir ypač mėgsta ragas [11], pritariant tampurai.

Kaip jau minėjau, yra dviejų tipų Tulasi. Vienas iš jų yra vadinama Šijama Tulasi arba Krišna Tulasi, nes ji yra tos pačios spalvos kaip Šri Krišna – rausvai juodos spalvos. „Šijam“ reiškia „juoda“ ir yra vienas iš Krišnos vardų. Kitas vadinamas Rama Tulasi arba Svarna Tulasi ir yra šviesiai žalios spalvos. „Svarna“ reiškia „paprastas“ (7). Tulasi lapai pasižymi šildomosiomis savybėmis ir jis naudojamas kaip natūralus antibiotikas. Jis padeda, jei yra kvėpavimo takų problemų, tinka nuo kosulio ir peršalimo ligų, gerklės skausmo, kokliušo ir kt.

Tulasi taip pat mažina karščiavimą, jį geria nuo nemigos, psichinės įtampos, odos problemų ir vėžio, naudoja diabeto gydymui.

Sakoma, kad Tulasi kvapas raminamai veikia protą. Sutrintas į pastą jis naudojamas taškui tilaka [12] tarp antakių, kuris pažadina ir išgrynina vidinį žodį, padaryti. Iš džiovinto augalo stiebo ir šakų pagaminta mala [13] koncentruoja energiją ir ramina.

Paaiškinimai

[1] Už galimybę keliauti po Indiją ir pažinti jos kultūrą, religiją, tradicijas ir žmones nuoširdžiai dėkoju Lietuvos Romuvos krivei Inijai Trinkūnienei, Romuvos draugui ir geram Jono Trinkūno bičiuliui p. Surendrai Maturui (Nacionalinės savanorių organizacijos Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS) koordinatoriui), pračarakui (RSS tarnautojui) Sandžejui Fidodai, visiems kitiems pračarakams ir bičiuliams Indijoje.

[2] Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Basileus, reiškiančio „karališkas“.

[3] Gandakas – upė Nepale ir Indijoje, Gango kairysis intakas. Gandakas susidaro susiliejant septynioms pagrindinėms upėms, bendrai vadinamoms Sapta Gandaki. Jos yra Daraudi, Seti, Madi, Kali, Darsjandi, Budhi ir Trisuli.

[4] Šalagrama – šventasis akmuo, kurį višnuitai naudoja abstrakčioje formoje garbindami Viešpatį Višnu, t.y. Dievą be formos. Šalagrama taip pat vienas iš Dievo Višnu vardų, o Šila – reiškia „akmuo“. Šalagrama Šila – Viešpats, akmens pavidale.

[5] Murti (sanskr. मूर्ति = mūrti – „įsikūnijimas, pavidalas, figūra“) – hinduizme vadinamas fizinis dievybės įsikūnijimas. Tai būna skulptūra ar paveikslėlis, vaizduojantis dievybę, per kurį ji yra garbinama.

[6] Van,– Vana,– (sanskr. वन) reiškia giraitę arba mišką.

[7] Vrindavan – senovės miesto pavadinimas, Brindavana, kuris susideda iš Brinda,– reiškiančio Šventasis Bazilikas arba tulasi (lot. Ocimum tenuiflorum) ir vana,– (sanskr. वन), reiškiančio giraitę ar mišką.

[8] Pudža (sankr. पूजा = Pūjā) – dievo pagerbimo ritualas hinduizme ir budizme. Ašrame yra altorius ar speciali patalpa, kur yra šventos statulos (murti) arba mylimų dievų ir guru atvaizdai, prie kurių atliekama pūdža. Čia niekad negęsta ugnis, o tekant saulei čia prasideda ceremonija, kurią atlieka šventikas – brahmanas arba pudžari. Pudža kiekvienam jos dalyviui yra neteisingų poelgių, žodžių ir minčių išpirkimo ritualas bei apsivalymas ugnies ir aukos pagalba. Šis ritualas turi būti atliekamas su visišku atsidavimu ir nuoširdumu. Pagrindinis daugelio ritualų ir apeigų tikslas – pagalba žmogui susijungti su vidiniu Dievu, kai apvalius save nuo norų ir nuraminus protą, žmogus gauna savo vidinio dieviškumo suvokimo būseną.

[9] Naivedja (sanskr. नैवेध्य, naivedya) – sanskrito terminas, kuriuo induizme vadinamas maistas šventykloje, kuris siūlomas murti arba namų altoriuje pudžos metu. Tai yra vienas iš 16 pudžos elementų. Įvairios Dievų formos turi savą polinkį vienai ar kitai maisto rūšiai. Po apeigos naivedja vadinamas prasadu.

[10] Arati (sanskr. आरात्रिक = Ārātrika – „nakties šalintojas“) – hinduistinis ritualas, aukojimo (pudžos) dalis, kuomet dievybei yra aukojama žibintų skleidžiama šviesa. Tam naudojami specialūs žibintai, kurių dagčiai, įmerkti į ghi arba kamparą. Arti ritualą lydi maldos, muzika, smilkalų aukojimas. Arti ritualas išsivystė iš vedinių somos aukojimo praktikų (jadžna), kurių metu į šventąją ugnį buvo liejama soma bei ghi.

[11] Rága – pamatinė indų klasikinės muzikos sąvoka, nusakanti kūrinio melinę bei derminę struktūrą, tinkamą tam tikrai estetinei emocijai ar religiniam pamaldumui išreikšti; indų klasikinės muzikos pagrindas.

[12] Tilaka arba tilak (sanskr. तिलक, tilaka) – šventas ženklas, kurį induizmo sekėjai pažymi kaktą ir kitas kūno vietas, naudodami molį, šventus pelenus, sandalo pastą ar kitą medžiagą.

[13] Mala (sanksr. माला – vėrinys), Japa mala – budistų ir induistų maldos karoliai. Japa – tai dievybės vardo arba mantros kartojimas, mala – vėrinys.

Naudota literatūra

1. Simoons, F. Plants of life, plants of death. The University Of Wisconsin Press, 1998, p. 14.
2. Сорокина, Ю. Легенды и предания о Туласи (http://ashtanga.narod.ru/tulasi–vrinda.htm).
3. Encyclopedia of Hinduism / edited by Denise Cush, Catherine Robinson, Michael York. Publisher: London; New York: Routledge, 2008, p. 456.
4. Encyclopedia of Hinduism, min.veik., p. 456.
5. Адридхаран дас. Туласи. Возлюбленная Кришны. Практическое руководство по уходу за растением Туласи: Ведическая Культура, 1993, p. 22–23.
6. Encyclopedia of Hinduism, min.veik., p. 456.
7. Chatterjee, G. Sacred Hindu Symbols. Abhinav Publications, 2001, p. 93.
8. Краснодембская, Н. Индуизм. Джайнизм. Сикхизм: Словарь. – М.: Республика. М. Ф. Альбедиль, А. М. Дубянский. 1996.