R. Balkutė. Nepaliečių apeiga Žirgui (nuotraukos, audio)

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Trečia Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) diena Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram) Maisoro mieste. Šios dienos rytą apeigas pradėjo dalyviai iš Nepalo. Apeigoje svarbus vaidmuo buvo skiriamas Žirgui. Tai vienas iš gyvūnų, plačiai garbinamų Nepale.

Nepalo tradicijose didelis vaidmuo tenka gyvūnų pasauliui. Fazanas puošia valstybės herbą. Nepalo šiaurės vakaruose gyvenančios tautos garbina mitinius ir realius gyvūnus kaip savo klano dievybes – drakoną (gyvatę), dramblį, liūtą ar jaką. Šiaurėje gyvenančios tautos, išpažįstančios budizmą, tiki, kad epochą sudaro dvylika metų ir kiekvienas metas turi tam tikro gyvūno vardą: beždžionės, paukščio, šuns, kiaulės, pelės, jaučio, tigro, zuikio, drakono, gyvatės, žirgo ir avies. Šis ratas kartojasi 5 kartus ir pažymimas įvairiomis spalvomis: balta, raudona, geltona, mėlyna ir žalia, jos atitinka penkis pagrindinius elementus, kurie sudaro visatos pagrindą. Visą ciklą sudaro 60 metų. Nepalo kalendoriuje yra daug švenčių, skirtų gyvūnams. Yra dienos, kuriomis garbinamos karvės, varnos, šunys, drambliai, gyvatės ir kt. Šventės dieną gyvūnai puošiami girliandomis ir gėlėmis, ryškiomis spalvomis, vaišinami saldumynais ir aukštinami dainomis.

Nepaliečiai tiki, kad Dievas – pasaulio saugotojas Višnu, priėmęs Kalkio [1] pavidalą, pasirodys žemėje ant balto žirgo. Šis paskutinis Višnu įsikūnijimas, raitelio, jojančio ant žirgo ir dešinėje rankoje laikančio kardą, nepaliečių širdims suteikia vilties, kad ateityje jis išgelbės juos nuo bėdų, nes jis gina visus teisiuosius, ir žemėje įsivyraus teisybė ir protas.

Nepalo legendose žirgai yra su sparnais, skraidantys kaip paukščiai, nešantys herojus per kalnus ir upes.

Tikima, kad Saulės dievas kiekvieną dieną keliauja dangumi auksiniame vežime, kurį tempia dvylika žirgų, simbolizuojančių dvylika mėnesių. Naujieji metai Nepale prasideda ne vidurnaktį, kaip daugelyje Europos šalių, o tada, kai pirmasis saulės spindulys pasiekia Himalajų kalnus. Žmonės, pabudę anksti ryte, sveikina Saulės dievą Suriją, pasirodantį rytuose auksiniame vežime, tempiamame dvylikos žirgų, kurie lekia dangaus skliautu, tarsi dienos šviesulio spinduliai.

Nepalo sostinės Katmandu gyventojai kiekvienais metais per kovo mėnesio jaunatį švenčia Žirgo šventę. Pasak legendos, kažkada rakšas – demonas, žmonių valgytojas Gurumapas grobdavo vaikus iš namų. Galų gale žmonės pasiūlė jam apsigyventi miesto pakraštyje, prisaikdinę jį niekada daugiau negrobti vaikų. Kad rakšas negalėtų pakelti galvos, kiekvienais metais, Žirgo garbinimo dieną, yra rengiamos žirgų lenktynės, kad žirgai kanopomis dar labiau įtryptų rakšą į žemę. Tą dieną Katmandu gyventojai vaišina vaikus specialiai paruoštais ryžiais – maladžu, linkėdami jiems sveikatos ir stiprybės. Vakare vaišina savo draugus, todėl šventė dar vadinasi Pasačachra, t. y. draugų šventė.

Pasak Bola Nat Jogo (Bhola Nath Yogi), vyriausiojo indų Vidyappeth [2] mokyklos Nepale steigėjo ir Vaikų taikos namų įkūrėjo, ansamblis iš Nepalo parodė apeigą, vadinamą Gurej. Gurej Nepale atliekama reguliariai, jos tikslas – apsaugoti kaimą ar namus nuo neigiamos įtakos. Ji taip pat skirta gydymui. Apeigos metu garbinamas Žirgas. Tikima, kad Žirgas atkeliavo iš vakarų (iš ten ateis gėris) ir jis simbolizuoja Kūrėją.

Apeigą pradėjo mergina, ji paėmė karvės mėšlo rutuliuką ir jį suvilgiusi vandeniu padarė apskritimą. Karvės mėšlu pažymėtas ratas – šventas. Į rato vidurį įdėjo medelį, reprezentuojantį deivę-motiną Majadevi [3], kurią ypač garbina Nepalo vyrai. Jai paaukojo ryžių. Pačią švenčiausią vietą iš karvės mėšlo merginos pažymėjo ryžių miltais, Dievams taip pat buvo paaukota raudonojo santalo medžio miltelių, įvairių formų bandelių iš kvietinių miltų. Dievams pamaloninti buvo naudojamas vanduo ir vynas. Visa apeigos vieta apibrėžta linija iš ryžių miltų.

Ši apeiga paprastai atliekama žiemą, kai auga ryžiai. Jos metu meldžiamasi Dievams, į apeiginį maistą dedamas medus, kad būtų geras derlius, gerai augtų žolė.

Ši apeiga taip pat yra skirta įvairioms kasdienio žmonių gyvenimo problemoms spręsti. Atlikus ją, kaimas buvo apsaugomas nuo įvairių stichinių nelaimių, priešai negalėdavę prisiartinti prie kaimo. Nepaliečiai ją atlikdavo ir tada, kai susirgdavo ar prarasdavo kokį nors daiktą. Šventikas laikydamas rankose bambukines lazdas ieškodavo prarasto daikto sukdamas ratus skambant apeiginei muzikai.

Apeigos Žirgui garso įrašas:

_________________

[1] Kalkis (skr. कल्कि) – paskutinis (dešimtasis) Višnu avataras, pasirodysiantis einant į pabaigą Kalijugai.

[2] Induistų Vidyapeeth mokyklos remiasi įsitikinimu, kad švietimas, kuris skatina tiek akademinę mokinio kompetenciją, tiek dvasinių, kultūrinių ir moralinių vertybių mokymą, geriausiai parengia vaiką akistatai su gyvenimo iššūkiais ir tarnavimu žmonijai.

[3] Majadevi – Didžioji Motina Devi, pagimdanti visų Dievų jėgą. Ji yra Karalienė Maja iš Šakijos (Queen Māyā of Sakya (Māyādevī)), motina, pagimdžiusi išminčių Gautamą Budą – budizmo pradininką.