J. Dapšauskas. Kaip politikai ketina mažinti alkoholio vartojimą – „muilinom“ kalbom ar mokslu pagrįstais sprendimais?

Nevyriausybinio sektoriaus aktyvi veikla, keliant Lietuvos nugirdymo problemą, galiausiai duoda pirmuosius rezultatus. Nuo šių metų sausio 1 d. vos per plauką pasisekė išsaugoti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Politikai ir žiniasklaida vis garsiau kalba apie tai, kad mums reikėtų pasimokyti iš užjūrio kaimynų – švedų, norvegų ir kitų sėkmingų alkoholio vartojimo mažinimo pavyzdžių.

Kad šalies alkoholizmas yra viena iš pagrindinių problemų jau prabilo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Po Vyriausybės pasitarimo alkoholio problemos klausimu pranešime spaudai sakoma: „Visuomenės sveikatos interesą reikia pripažinti prioritetiniu, net jei tai tiesiogiai apsunkintų verslo sąlygas ar tariamai ribotų žmogaus teises – tokį klausimą Vyriausybės pasitarime pristačiusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės nuomonei pritarė kiti Ministrų kabineto nariai.“ Gal požiūrio lūžis? Bet atsargiai, be naivumo, patiklumo…

Bet atsargiai, be naivumo, patiklumo. Žiniasklaidoje pasitarimo rezultatus premjeras A. Butkevičius jau aptaria tarsi Aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko žodžiais: „Socialinė reklama veikia geriau už draudimus“. Tad galima akivaizdžiai įtarti, kad nieko iš to „susirūpinimo“ teigiamo nebus, kol premjeras kartu su S. Galadausku alaus bokalus kilnos ir aptarinės alkoholio verslo pelnų perspektyvas (žiūrėkite nuotrauką).

Premjeras A. Butkevičius viena kalba, kita mąsto, o trečia daro? O ką daro partija tariamai be jo žinios? Baigiantis Seimo rudens sesijai gruodžio 22 d. sugebėjo  socialdemokratų frakcijos vardu paprašyti įtraukti į darbotvarkę alkoholio palikimo degalinėse klausimą ir už jį balsavo 17 socialdemokratų. Keli frakcijos atstovai suabejojo ar toks prašymas galimas frakcijos vardu, tada darniai šią estafetę perėmė Darbo partijos frakcija. Šis alkoholio pramonės valdomas aparatas – Seimas dirba kaip šveicariškas laikrodis. Visi ėjimai suderinti.  Už alkoholio palikimo degalinėse klausimo įtraukimą į darbotvarkę asmeniniai balsavimai.

Įdomu, koks bus paskutinis Premjero sprendimas dėl 0 prom. visiems vairuotojams, o taip pat, kaip Seimas balsuos šiuo klausimu: ar pasiduos apsvaiginami „argumentų“ apie raugintų kopustų promiles? Iš šios Seimo kadencijos dar galima tikėtis, kad jie priims bent nežymius, bet gerus sprendimus: 0 prom. visiems vairuotojams, uždraus alkoholio prekybą ne maisto parduotuvėse, išorinę reklamą bei pardavimų akcijas alkoholiniams gėrimams. Kažko ryžtingesnio iš šios kadencijos Seimo vargu ar galima tikėtis.

Praėjusių metų pavasarį, ne iš prevencinės, o ekonominės pozicijos finansų ministras Rimantas Šadžius pasiūlė 50 proc. pakelti akcizus alui, ženkiai ir kitiems silpniesiems alkoholiniams gėrimams, bet A. Butkevičius pasitarė su S. Galadausku ir šio Vyriausybės projekto buvo atsisakyta. Dar reikia prisiminti, kad A. Butkevičius buvo vienas iš iniciatorių atšaukti alkoholio reklamos draudimą dar 2011 metais. Tad akivaizdu, kad jo „susirūpinimas“ dėl alkoholizmo problemų yra tik akių dūmimas. Beje, kaip ir D. Grybauskaitės, kuri nevyriasuybinių organizacijų prašoma nevetavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, o 2014 m. gruodžio 1 d. vetavo Seimo priimtą nutarimą skirti 2 proc. nuo tabako akcizų prevencijai, sveikatingumo švietimui!

Kad ir kaip tariamai radikaliai skamba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio pareiškimai, kad reikia specializuotų alkoholio parduotuvių, ženkliai didinti akcizus alkoholiui ir panašiai, bet be šių rimtų priemonių, akivaizdu, nebus ženklių rezultatų. R. Karbauskiu jau seka, kiek neapibrėžtesnėm, deklaratyviom formom, ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tik ar jo pasisakymai yra tikrai paremti noru tai ir padaryti, ar tik noras išlaikyti rinkėjus, kurie pasisako už griežtesnę alkoholio kontrolę, bet TS-LKD politika yra nusivylę? Nes jau ne pirmas kartas, kai lemiamu momentu TS-LKD atstovai būtent išduoda alkoholio kontrolės politiką: taip buvo kai TS-LKD inicijavo alkoholio reklamos draudimo atšaukimą bei TS-LKD nario Antano Matulo nepritarimas ir variacijos alkoholio pašalinimo iš degalinių klausimu praėjusiais metais. Už šiuos veiksmus partijos vadovybė nėra atsiprašiusi savo rinkėjų. Tad nauji pažadai mažų mažiausiai kelia daug abejonių.

Siūlymai sekti Švedijos, Norvegijos pavyzdžiu nėra mums netinkami ar nepritaikomi, nes šios šalys, kaip ir pas mus, turėjo laikotarpius, kai alkoholio vartojimas buvo baisiai aukštas, pridarydavo daug socialinių ir sveikatos problemų. Valdžios institucijos ėmėsi kryptingų kontrolės priemonių ir situaciją suvaldė. Kiek kitokia situacija yra Suomijoje su alkoholio vartojimu, nes čia taip pat labai stipri alkoholio pramonė, kai kurias kontrolės priemones priima, vėl sušvelnina, todėl bendrai visos ES mastu ten alkoholio suvartojimas didelis, suprantama, bet vis vien mažesnis nei Lietuvoje.

Taip, kaip prieš 5- 10 ir daugiau metų be jokių skrupulų Liberalų sąjūdžio atstovai nešdavo alkoholio pramonės teisininkų parengtus įstatymo projektus savo vardu Seimui, jau kaip ir praeityje, nes nevyriausybininkai dabar žymiai akyliau seka šiuos procesus, tačiau alkoholio pramonė valdžios instucijose, partijose dar ir dabar tiesiog viešpatauja.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius (dabar Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkas) yra na kartą sakęs, kad anksčiau, po alkoholio pramonei priimtų palankių įstatymų, pasirodydavo akivaizdus pinigų srautų šuolis partijoms. Dabar juridiniai junginiai nebegali finansuoti partijų, tačiau, neabejoju, kaip atsiskaityti už palankius įstatymus verslas vis vien suranda subtilesnių politinės korupcijos būdų.

Beje, buriasi iniciatyvinė grupė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas keisti visuomenės iniciatyva. Pagal įstatymą reikia, kad grupė surinktų per 50 tūks. pritariančių įstatymo nuostatoms parašų. Neabejoju, kad surinkta parašų tikrai bus daugiau nei 50 tūkst , kurie nori esminių, o ne tik kosmetinių permainų šalies išblaivinimo srityje. Jei pavasarį būtų surinkti parašai, tada šie griežtesni alkoholio kontrolės klausimai turėtų būti svarstomi jau pavasario bei rudens sesijose dar šios kadencijos Seimo.

Vėl užbaigsiu su viltimi: daugėja žurnalistų, visuomenės veikėjų, kurie aiškiai įvardija alkoholio vartojimą, kaip vieną iš pagrindinių tiek visuomenės sveikatos, tiek socialinio – ekonominio vystymosi problemų ir reikalauja ją efektyviom priemonėm spręsti. Visuomenė prablaivėja, galiausiai pasikeis ir politiniai sprendimai šiuo klausimu. Šalis nebebus valdoma alkoholio pramonės, o demokratiškai pasirinks visuomenei naudingą vystymosi kelią.

Autorius yra Sveikatingumo metų ir Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys