A. Veryga. Ieškantys kaltų dėl vaikų šuliniuose – suraskite save veidrodyje

Labai natūralu, kad bet koks skaudesnis įvykis, kuriame užgęsta žmogaus gyvybės, išprovokuoja didesnes ar mažesnes viešas diskusijas, vertinimus, siūlymus ir kt. O jei tas įvykis, kaip pastarųjų dienų Lietuvoje, pareikalauja ne vieno vaiko gyvybės, tai sukelia savotišką emocijų ir diskusijų audrą. Labai natūralu, kad norisi rasti kaltus ir ką nors daryti. Blogiausia, kad nemaža dalis ieškančių kaltųjų save drąsiai galėtų įsirašyti į tą sąrašą.

Visi dabar ieško kaltų. Ieškojo po Kražių įvykių. Ieškos ir dabar. Labai gali būti, kad ras. Tik ar suprantame, kad tai tebus labai trumpalaikis nusiraminimas, nes kurioje kitoje Lietuvos vietoje, po kiek laiko atsitiks vėl kažkas panašaus. Ir vėl… ir vėl…. Ir taip bus tol, kol žmonės supras, kad kaip ir meningokokinės infekcijos atveju dėl žmogaus mirties kalti būna ne medikai, o mirtinos ligos sukėlėjas.

Perskaičiau spaudoje pakalbinto degalinės savininko, kurioje gėrimus sau mėgo pirktis vaikus nuskandinęs veikėjas, interviu. Tai degalinės atstovas nemano, kaip nors prisidėjęs prie problemos. O kiek tokių „nekaltų“ sąžiningo verslo atstovų Lietuvoje, kurie nepaisydami jokių įstatymų nuolat pardavinėja gėrimus neblaiviems asmenims ar nepilnamečiams. Jų teigimu, apribojimai tik skatina šešėlį. Tai norėtųsi jų paklausti, apie kiek jų rajone veikiančių nelegalios prekybos taškų pranešė patys degalinių ar parduotuvių savininkai, kuriems taip rūpi, kad verslas būtų tik skaidrus. Matyt, tik gerų norų vedini ir kupini gailesčio kenčiančioms šeimoms ir geriantiems tautiečiams, tie „balti ir pūkuoti“ verslininkai pardavinėja pašalpų gavėjams alkoholinius gėrimus į skolą.

Norisi paklausti ir kitos šviesuomenės dalies. Kiek Lietuvoje dar yra mokyklų, kur mokytojai geria švenčių metu su tėvais jų vaikų akivaizdoje pačioje mokykloje, taip pažeidinėdami įstatymus? Ar ne tokie pavyzdžiai ir „šou elito“ fotografijos su taurėmis nuolatiniuose pobūviuose ir sukuria regimybę mažiau išsilavinusiems ir taip gyvenimo nuskriaustiems mūsų šalies piliečiams, kad kietumas ir slypi gebėjime ignoruoti „kvailus įstatymus“, gebėjime įpirkti, o dar geriau – daug pakelti.

Vis tik būčiau iki galo neobjektyvus jei nepaminėčiau dalies to paties šou verslo žmonių, kuriems akys jau atsivėrė, ir kuriems šeima, jų pačių sveikata ir visuomenė gerbūvis buvo aukščiau už jų gyvenimus griovusį gėrimą. Ir šiandien tie žmonės jau tampa matomi ir girdimi. Didelis ačiū jiems.

Šiandien kažkaip įdomiai nuskambėjo vieno iš žinomų žurnalistų komentaras vaikus nužudžiusio asmens tema. Kadangi jis visus, siūlančius mokslu pagrįstas alkoholio kontroles priemones, vadina verygininkais, leisiu jį sau meiliai pavadinti valatkininku. Jis paprastai sau leidžia ir riebesnius žodžius, tokius kaip „valančininkai su špižine sąmone, kuriai draudimas yra viskas, ką jų rievelės gali sugalvoti”, „draudimų buldogai“ ar pan.

Šį kartą valatkininkai (verygininkų oponentai) vietoje to, kad protingai patylėtų, nes jų anksčiau vadovauti dienraščiai ėmė ir šiandien tebeima didelius pinigus ir gyvena iš alkoholinių gėrimų reklamos, kuri yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien tiek daug girtauja jauni žmonės ir moterys, nepraleido progos vėl parėkauti apie tai, kad valdžia vėl imsis draudimų, kad draudimais nieko neišspręsi. Ir reikia būti ypatingu genijumi, kad padarytum tokią rimtą išvadą, kad jau vieną dieną galiojantis draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse nesustabdė vaikžudžio. O jis ir negalėjo sustabdyti, nes valatkininkai, padedami perkamų ir parduodamų politikų, jau daugiau kaip dešimtmetį vykdo intensyvią alkoholio rinkos plėtrą. Ir jie ne kartą buvo įspėti, kad bus pasekmės. Kad pasekmės bus tokios, kurios privers šiurpti ir visko mačiusius. Kad teks laidoti vis jaunesnius, ir kad turėsim daugybę nelaimingų apsigimusių vaikų, apleistų šeimų, nedarbingų ir ligotų žmonių. Ar tai kam nors padarė įspūdį?

Draudimais nieko neišspręsi… Matyt, tuos žodžius valatkininkai kartoja kaip rožančiaus maldą kiekvieną vakarą prieš miegą, kad nepamirštų, kam dar neatidirbo už gautus pinigus ar įtaką. Matyt, žiūrint į dabartinę Lietuvos situaciją reikėtų teigti, kad leidimais išspręsime viską. Juk nuo 2000 metų pasipylę leidimai: prekiauti alkoholiu visą parą, prekiauti degalinėse, reklamuoti alkoholį, nuolat augo alkoholinių gėrimų įperkamumas, sumažintas amžiaus cenzas, pritaikytos mokesčių lengvatos kai kurios gėrimų grupėms, pridalinta 19 000 neriboto galiojimo prekybos alkoholiu licencijų „išsprendė“ daugelį problemų. Tad norėtųsi paklausti neradikalių, sovietmečio traumų nekamuojamų, laisvų ir intelektualių valatkininkų, kiek per tą laiką sumažėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje. O kad jums nereikėtų labai ilgai ir sunkiai ieškoti, priminsiu, kad jis nuo 1998 iki 2010 metų užuot pagal planą mažėjęs 25 proc., kaip buvo suplanuota Lietuvos sveikatos programoje, išaugo 130 proc. Tai turbūt tai ir leidžia jums daryti išvadas, kad leidimai, o ne draudimai  turėtų „išspręsti problemas“.

O kai jau atsitinka nelaimė, matyt, kažkur giliai likę sąžinės likučiai verčia elgtis kaip toje liaudies patarlėje: „pat muša, pats rėkia“. Ar didžiųjų portalų ir žiniasklaidos priemonių atstovai nebuvo tarp tų, kurie 2011 metais neleido, kad Lietuvoje neliktų alkoholinių gėrimų reklamos? Žinoma, viešo atsakymo į tą klausimą negausi, bet manau, kad užuot ieškoję kaltų tarp kitų šie viešumoje komentarus išsakantys ir rašantys žiniasklaidos verslo (nes žurnalistai čia niekuo dėti) atstovai turėtų tai prisiminti ir suprasti, kad badydami pirštais į kitus jie turėtų pasižiūrėti į veidrodį.

Jau tuomet buvo sakoma, kad alkoholinių gėrimų reklama didina vaikų alkoholio vartojimo paplitimą, jį ankstina, o ankstyva vartojimo pradžia iki 4 kartų padidina priklausomų nuo alkoholio asmenų skaičių. Ir tie žmonės dabar jau suaugo. Dabar jie jau turi savo vaikus, kuriuos pradėjo skandinti ar kitaip naikinti.

Ir atsakingų reikėtų pirmiausia ieškoti ne tarp tų socialinių darbuotojų seniūnijose, kurios neretai už savo pinigus važiuoja lankyti socialiai degradavusių nelaimėlių, ar pareigūnų, kurie ant mūsų patogumo ir gobšumo užaugusias visuomenės piktžaizdes turėtų užgydyti visus sukišdami į kalėjimą.

Ar nepastebėjote, kad pagaliau atsidūrėm akligatvyje. Reiktų baigti gerti, bet nebegalim, nes nemaža dalis net ir labai socialios visuomenės jau priklausoma. Sakysite, reikia gydyti prievarta. Tai kad ir savanoriškai besikreipiantiems ne visuomet pavyksta gauti efektyvią ir kvalifikuotą pagalbą. Norite, kad nebūtų vaikų globos namų, bet vaikus iš geriančių tėvų šeimų norite paimti. Norite, kad visuomenė mažiau gertų, bet alkoholio versloves laikote kertiniu šalies ekonomikos ramsčiu. Ar jums, ponai, šita situacija nepanaši į savotišką šizofreniją?

Ir vėl tos kalbos apie mirties bausmes ir priverstinį gydymą. Ir norisi paklausti, kaip, jūsų manymu, mirties bausmė vaikus nužudžiusiam tėvui išspręs girtaujančios visuomenės problemas, kuri vėl gavo eilinę žinutę iš prekybos tinklo, kad šį savaitgalį degtinei 40 proc. nuolaida? Juk dauguma prabangius gėrimus prabangiuose restoranuose gurkšnojantys veikėjų muštųsi į krūtinę ranka sakydami, kad jie su gėrimų problemų neturi ir jiems tokia situacija yra nereali. Taip. Vaikai šulinyje gal ir nelabai reali, bet besiritanti savižudybių banga, girti aukšti pareigūnai už prabangių automobilių vairo visiškai reali situacija, taip pat tampanti kasdienybe. Kasdienybe tai tapo dabar jau dvigubus reitingus renkantiems žiniasklaidos verslo atstovams, kurie viena ranka ima pinigus už alkoholio reklamą, kita ranka ima dar didesnius pinigus už tą pačią reklamą, nes jos pagimdyti padariniai surenka maksimalų susidomėjimą jau iki iškrypimo žiaurumais besidominčioje ir apie tai skaitančioje visuomenėje.

Kadangi tik kritikuoti jau nebėra gero tono ženklas, pasidalinsiu keletu nemokamų patarimų. Jie jau ne kartą siūlyti. Manau, kad taip, kaip sudirgusioje ir savo šešėlio bijančioje visuomenėj nebūtų protinga reklamuoti ir ant kiekvieno kampo pardavinėti ginklus, taip ir geriančioje ir jau save dėl to naikinančioje visuomenėje reklamuoti alkoholį ir jį pardavinėti ant kiekvieno kampo yra savižudiška, o reklamuoti tai, ko vartojimą nori mažinti yra dar ir kvaila. Todėl kuo greičiau neliks alkoholio reklamos, tuo greičiau ir efektyviau bus galima visuomenei paaiškinti kitas atsipalaidavimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes.

Kitas patarimas. Kadangi alkoholinių gėrimų įperkamumas nuo 1995 metų išaugo apie 500 proc. tai siūlyčiau be jokių dvejonių akcizą alkoholiniams gėrimams kasmet didinti po 50 proc., kol bus pasiektas toks lygis, kad alkoholis taps ne pirmo pasirinkimo, o prabangos preke. Jei norite, kad visiškai prasigėrę asmenys nepultų gerti odekolono, nemokamai dalinkite jiems seniūnijose pačią brangiausią ir labiausiai reklamuojamą lietuvišką degtinę, ir tai bus pigiau nei pigiu alkoholiu pragirdyti dar neprasigėrusią visuomenės dalį. Greta to galėsite jiems ir apie gydymą užsiminti. Maža to, visus papildomai surinktus pinigus skirkite vaikų užimtumui, prevencinėms programoms, alternatyvių pramogų plėtrai ir blaiviam laisvalaikiui skatinti, mokytojų, socialinių darbuotojų ir pareigūnų algų didinti. Jei tiksliau, tai tiems, kurie paprastai kritinėse situacijose padaromi atpirkimo ožiais ir apkaltinami už neveiklumą. Likusius pinigus reikėtų skirti priklausomų žmonių gydymui, jų motyvavimui ir grąžinimui į visuomenę. Ir jei taip atsitiktų, garantuoju, kad po 10-15 metų šiandieninė situacija atrodytų kaip liguistas košmariškas sapnas. Tik ar taip kada nors bus?

Autorius yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimo instituto vadovas, profesorius bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas