Sausio 15 d. penktadienį, 17 val., fotomeno renginys „Kaunas Pto“ kviečia į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galeriją, kur vyks olandų fotografo Robo Hornstro ir publicisto Arnoldo van Brugeno „lėtojo žurnalizmo“ chrestomatinės parodos „Sočio projektas: Kaukazo turizmo ir karo atlasas“ atidarymas. Ši paroda – penkerius metus trukusio darbo ir eilės kelionių į Kaukazą rezultatas: fotografijos, žemėlapiai ir aiškinamieji tekstai, atskleidžia Rusijos miesto Sočio ir jo apylinkių istoriją, ruošiantis 2014 m. „Žiemos olimpinėms žaidynėms“. Paroda, aplankiusi dešimtis galerijų ir muziejų – nuo Niujorko iki Delio – kiekvienoje meno erdvėje pateikiama kitaip, Kaune veiks iki vasario 21 d.
Tik sužinoję, kad 2014 m. „Žiemos olimpinės žaidynės“ vyks Sočyje, nuo 2009 m. iki 2013 m. olandai fotografas Robas Hornstras ir publicistas Arnoldas van Brugenas pradėjo keliauti į Sočį, Rusiją ir Kaukazo apylinkes. Pasiruošimo 2014 m. žiemos olimpiadai įkarštyje, jie nuolat sugrįždavo į šį izoliuotą ir nepaprastai sudėtingą regioną. Vaizdai ir kartu sekantys tekstai atskleidžia komplikuotą, daugialypę ginčytino regiono istoriją, parodo „tikrąjį Rusijos veidą“ post-Sočyje Krymo prijungimo prie Rusijos, Ukrainos konflikto ir brutualaus Boriso Nemtsovo nužudymo kontekste. Robo Hornstro fotografijos metodas jungia „lėtosios formos“ dokumentinį pasakojimą su šiuolaikiniu portretu, rastomis fotografijomis ir kitais vizualiais elementais, surinktais kelionių metu. Tuo tarpu Van Bruggenas prisideda patrauklių istorijų serijomis apie žmones, kraštą, ir jo neramią istoriją.
„Sočio projekto“ parodose fotografijos, teksto ir daugialypės terpės samplaika atskleidžia pačias skaudžiausias ir įsisenėjusias Rusijos žaizdas. Kol į Sočio olimpines žaidynes buvo investuojami milžiniški pinigai, dauguma aplinkinių kaimų vis dar neturėjo vandens, dujų, o Kaukazo kalnų viršūnėse vis dar vyko užsitęsęs karas prieš sukilėlius. Kol Putinas svajojo apie olimpines iškilmes ir atkurtą Rusijos įvaizdį pasaulyje, daugelis rusų svajojo apie šalį be žmogaus teisių suvaržymo ir diskriminuojančių įstatymų.
Pasak parodos autorių, kurie surengė daugiau kaip 15 grupinių ir personalinių „Sočio projekto“ parodų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Delyje (Indija), paroda Kaune, tai pirma galimybė pristatyti „Sočio Projektą“ buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje. Tai yra Europos geopolitinė erdvė, kurioje Rusijos propaganda bando kurti nesantaiką visuomenėje, ir kurioje į Rusijos formuojamą kariuomenę žiūrima su nepasitikėjimu ir baime. Autoriai tikisi, kad jų apsilankymas, paskaita ir paroda sukels lankytojų diskusijas, įkvėps fotografus, žurnalistus ir dokumentikos kūrėjus.
Renginio „Kaunas Photo“ vadovas Mindaugas Kavaliauskas pabrėžia, kad „Sočio projektas“ sulaukė neprilygstamos pasaulinės sėkmės šiandieninės meno fotografijos ir knygų leidybos kontekste. Pirmasis pagrindinės projekto knygos „Atlas of War and Tourism in the Caucasus“ 5000 vnt. tiražas jau išparduotas, išleistas antrasis. Kavaliauskas priduria, kad paradoksalu tai, kaip būtent Rusijos propagandinė – cenzūrinė mašina suteikė didžiulį postūmį “The Sochi Project” pasaulinei sėkmei. Maskvoje turėjusi įvykti pirmoji premjerinė paroda 2013 m. paskutinę minutę buvo nukabinta, o autoriai negavo leidimo atvykti į Rusiją. Parodą laisvai mąstančių menininkų bendruomenė atidarė alternatyvinėje erdvėje, o autoriai sudalyvavo atidaryme nuotolinio vaizdo pokalbio būdu. Tai buvo retas atvejis, kai apie fotografijos parodą kalbėjo pagrindinė pasaulio žiniasklaida!
Apie projekto tarptautinę sėkmę byloja gausa apdovanojimų: 2014 m. įvertintas „Olandų dizaino apdovanojimuose-komunikacijai“, 2010 m. apdovanotas „Canon“ prizu už inovatyvų fotožurnalizmą, 2011 m. laimėjo „Magnum Expression“ apdovanojimą, 2012 m. „Sony Pasaulio fotografijos apdovanojimuose“ nominuotas meno ir kultūros kategorijoje, 2012 m. laimėjo „Pasaulio Spaudos Fotografijos“ apdovanojimą.
„Sočio Projektas“, šiuolaikinis fotografijos ir žurnalizmo šedevras, sukurtas James A Gee ir Walker Evans tradicijoje. Projekto išleistas knygų serijas ir parodų išvaizdą kuria „Kummer & Herrman” dizaino studija.
Ilgametis projektas įgijo įvairių leidinių formą ir nugulė tokiose knygose kaip: „Tai yra naujas Rusijos veidas, mūsų Rusijos“, 2015; „Kijevas“, 2012; „Tuščia žemė, pažadėta žemė, uždrausta žemė“, 2013; „Turizmas ir karo atlasas Kaukaze – pasirašyta“, 2013 ir daugelis kitų. Pastarasis leidinys pelnė eilę apdovanojimų: 2014 m. buvo nominuotas „Olandų dokumento fotografijos apdovanojimuose“, „Europos dizaino apdovanojimuose“ pelnė sidabro medalį, įvertintas „Ispanijos foto knygų apdovanojimuose“, nominuotas „FILAF knygų apdovanojimuose“.
