Tiek daug kalbama apie rūkymo žalą ir mirtiną kenksmingų dūmų pavojų aplinkiniams, tačiau žmonės ir toliau nuodijasi patys ir nuodija nerūkančiuosius cigaretėmis, nesusimąstydami apie tai, kad net ir pirma cigaretė, gali būti paskutinė jų gyvenime – sukelti staigų sveikatos pablogėjimą ar net infarktą. Itin liūdna vaikų ir paauglių statistika – rūkančiųjų skaičius jau viršijo visus praeities rekordus.

Visuomenės skaudulys – rūkantys vaikai

Nors ant cigarečių pakelių didelėmis raidėmis skelbiama apie mirtiną rūkymo žalą, o daugumos cigarečių pakelio kaina jau pasiekė 10 litų, tai neatbaido itin jaunų rūkorių. Būdų įsigyti cigarečių suranda net ir 12–13 metų mergaitės. Tą rodo ir gana niūri statistika (pateikiama žemiau) – 2010 metais rūkė kas ketvirtas berniukas (11–15 metų amžiaus grupėje), o rūkančių to paties amžiaus grupės mergaičių buvo beveik šeštadalis.

„Statistika rodo, kad rūkančių tėvų daugiausia buvo 2000-siais, todėl manau, kad dabar užaugo vaikai, gimę tose rūkančiųjų tėvų šeimose. Nenuostabu, kad, matydami pavyzdį šeimose, vaikai pasuka tuo pačiu keliu“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Pasak biomedicinos mokslų daktaro, kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo didesnė ne tik psichinės, bet ir fizinės priklausomybės rizika. „Yra nustatyta, kad jeigu rūkyti pradeda 13 metų dar nesulaukęs vaikas, rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 70 proc., o jeigu rūkyti pradedama nuo 20 metų, ši rizika sumažėja perpus. Todėl net ir rūkymo pradžios atitolinimas yra tarsi mažas laimėjimas“, – sako A. Veryga.

Jis teigia, kad vaikai neturi mirties baimės jausmo, nėra susidūrę su sveikatos problemomis, nežino tikrosios pinigų vertės, todėl lengvabūdiškai pasiduoda šiam žalingam įpročiui. Suaugę žmonės prieš rūkydami įvertina ir riziką, ir kainą, o apsvarstę visus „už“ ir „prieš“, rečiau renkasi šį pražūtingą kelią.

Rūkančių vyrų skaičius mažėja

Racionalus mąstymas ir populiarėjanti sveika gyvensena, apie rūkymo žalą informuojantys užrašai, iš viešumos dingusi tabako gaminių reklama ir augančios cigarečių kainos – visa tai lemia ir kasmet mažėjantį rūkančių vyrų skaičių. 2000 metais rūkė daugiau nei pusė Lietuvos vyrų, o 2010-siais tokių buvo jau tik trečdalis. Tiesa, rūkančių suaugusių moterų skaičius per visą nepriklausomybės laiką kasmet po truputį augo arba išlikdavo nepakitęs – rūkydavo ir rūko kone šeštadalis Lietuvos moterų.

„Rūkančiųjų skaičius dar labiau sumažėtų, jei Lietuvoje būtų vykdoma griežtesnė rūkalų pardavimo kontrolė. Pavyzdžiui, Australijoje jau nuo šių metų liepos mėnesio visi cigarečių pakeliai bus vienodi, todėl rūkalų reklama bus nebeveiksminga. Islandijos parduotuvėse norintys įsigyti cigarečių negali rinktis iš vitrinos, o turi prašyti asmeniškai pardavėjos, nes vitrinose cigarečių pakelius demonstruoti draudžiama“, – pasakoja Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas A. Veryga. Pasak jo, Lietuva šioje srityje nei pirmauja, nei atsilieka – uždraudėme rūkyti viešose vietose ir nuolat didiname cigarečių kainą, tačiau vengiame ant pakelių klijuoti šokiruojančias nuotraukas ir vis dar neturime veikiančio pagalbos mechanizmo norintiems mesti rūkyti.

Atsikratę rūkymo atranda nauja gyvenimą

Vienoje cigaretėje yra apie 4000 įvairiausių medžiagų ir 90 iš jų sukeliančios vėžį – tokia statistika rūkalių dažniausiai negąsdina . Mesti rūkyti dažniausiai nusprendžia tie, kuriems šis žalingas įprotis pradeda trukdyti gyventi – žmogus dūsta, greitai pavargsta ar nuolat sirguliuoja. Apsisprendimas mesti rūkyti turi būti ryžtingas, nes nikotinas sukuria itin stiprią psichologinę ir fizinę priklausomybę.

Europos Komisija nusprendė padėti tiems, kurie ryžtingai apsisprendė keisti savo gyvenimo būdą ir pagerbti juos visos Europos kampanija „Nenugalimieji“. Šiuo tikslu įkurtas „EX rūkaliai“ interneto puslapis ir „Facebook“ profilis, kuriame bandantys mesti rūkyti gali rasti įkvepiančių jau buvusių rūkalių istorijų.