Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1–14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje.Per metus Europos Sąjungoje namuose traumas patiria 10 mln. vaikų
Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje maždaug 10 mln. įvairaus amžiaus vaikų namuose patiria sužalojimus, dėl kurių reikalinga medikų pagalba. Apytiksliai 40 tūkst. atvejų baigiasi mirtimi, 1 mln. atvejų būna hospitalizacija.
Lietuvoje 2011 m. dėl išorinių priežasčių mirė 10 kūdikių iki vienerių metų ir 40 vaikų nuo 1 iki 14 metų. Ambulatorinės ar stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigose bent dėl vienos traumos 2011 m. užregistruoti 57532 vaikai (0–17 m.). Dėl traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių 2011 m. buvo hospitalizuota 10013 vaikų iki 17 metų. Pateikti visų duomenų, susijusių su vaikų traumatizmu buityje, neįmanoma, nes Lietuvoje nėra bendro traumų registro, kuriame atsispindėtų traumos priežastis ir vieta, kur trauma įvyko. Duomenys, kurie yra prieinami ir kuriais galima naudotis – tik mirtimi pasibaigusių traumų atvejų. 2011 m. 0–6 metų amžiaus vaikų mirčių skaičius dėl nelaimingų atsitikimų buityje ir apsinuodijimų Lietuvoje buvo 17.
Sužalojimai namuose – tai sužalojimai, įvykę pačiuose namuose ar aplink namus esančioje aplinkoje (kieme). Daugiausia nemirtinų traumų vaikai iki 4 metų patiria namuose. Dauguma sunkių sužalojimų yra nudegimai ir kritimai. Skirtingose būsto patalpose vaikų tyko įvairūs pavojai, kurių daugumai užkirsti kelią galima pritaikius atitinkamas saugos priemones, laikantis tam tikrų saugaus elgesio rekomendacijų.
Ypatingo pavojaus zona – virtuvė
Sužalojimai virtuvėje dažniausiai įvyksta užsivertus puodą su verdančiu skysčiu, išpylus ant stalo stovintį kavinuką, arbatinuką, prisilietus prie karštų viryklės durelių ar karšto orkaitės stiklo. Jeigu suaugusieji geria kavą ar arbatą, laikydami ant kelių vaiką, besimuistydamas vaikas gali nusiplikyti karštais skysčiais. Radę lengvai prieinamus chemikalus, indų ploviklius, valymo ar skalbimo priemones, vaikai gali apsinuodyti chemikalais. Palikus karštą elektros prietaisą (skrudintuvą, keptuvę ar pan.) lengvai pasiekiamoje vietoje, vaikas prisilietęs gali nusideginti.
Siekiant išvengti vaikų sužalojimų virtuvėje, valgį gaminti reikėtų ant toliau nuo krašto esančių degiklių, puodų ir keptuvių rankenas nusukti į vidaus pusę. Ant viryklės krašto ir įkaistančio orkaitės stiklo reikėtų įtaisyti apsaugines groteles, kadangi vaikams smalsu pažiūrėti, kas kepa, norisi atidaryti dureles ir paliesti maistą. Karštą maistą ir gėrimus reikėtų padėti toliau nuo stalo ar spintelės krašto.
Cheminių medžiagų (valiklių, ploviklių) negalima laikyti ant kriauklės, jos turi būti laikomos užrakintoje ar vaikui neatidaromoje spintelėje. Ant chemikalų pakuotės turi būti užrašas su įspėjamuoju pavojaus ženklu. Ant elektros lizdų reikia uždėti apsauginius dangtelius, naudoti apsauginę konstrukciją turinčius elektros ilgintuvus. Aštrius daiktus (peilius, šakutes, žirkles) patartina laikyti vaikui neprieinamoje vietoje. Taip pat reikia nuolat stebėti, jog grindys nebūtų šlapios ir slidžios.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų – įprastoje aplinkoje
Ypač daug netyčinių vaikų sužalojimų įvyksta gyvenamuosiuose ir miegamuosiuose kambariuose, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko. Sužalojimai gyvenamosiose patalpose gali įvykti net ir labai trumpai be priežiūros palikus kūdikį, kuris gali nukristi nuo vystymo stalo, uždusti, įstrigti tarp lovytės grotelių įkišęs galvą, pasismaugti su pakabinamų žaisliukų virvute, iškristi iš vežimėlio, lopšio ar kūdikio kėdutės. Maži vaikai gali užspringti smulkiais daiktais (sagomis, karoliukais, smulkiomis žaislų detalėmis, monetomis ir pan.), traukdami staltiesę gali užsimesti ant savęs vazą ar kitą daiktą, iškristi per atvirą langą. Žaisdamas kambaryje su kamuoliu vaikas gali išdaužti langą ar sudaužyti šviestuvo lemputę ir susižeisti stiklo šukėmis. Vaikai taip pat gali apsinuodyti suvalgę kambarinių augalų, pavyzdžiui, – gebenės, svogūninių gėlių: amarilių, narcizų, vėlyvių. Tokių augalų neturėtų būti namuose, kuriuose yra mažamečių vaikų.
Kūdikio vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais, bet net ant tokio kūdikio negalima palikti be priežiūros nė sekundei. Vaiko lovytės grotelės turi būti ne žemesnės kaip 60 cm aukščio, o tarpai tarp grotelių – 4,5–6,5 cm pločio. Negalima kabinti prie lovytės krašto žaislų ant ilgų virvučių. Vežimėlis ar kėdutė turi būti su saugos diržais, kuriais pritvirtinamas vaikas. Vaikų kambariui patartina rinktis baldus suapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų užsidarymą, naudoti radiatorius ir apsaugines groteles be aštrių briaunų, spinteles ir knygų lentynas patikimai pritvirtinti prie sienos.
Kritimai sudaro 44 proc. visų vaikams namuose nutinkančių nelaimingų atsitikimų. Todėl namuose laiptus įrengti reiktų ypač rūpestingai. Tarpulaiptės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis, atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm, apsaugos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm. Laiptai turi būti padengti specialia neslystančia danga. Patartina prie sienos įmontuoti turėklą, skirtą vaikams. Rekomenduojama laiptus viršuje ir apačioje užtverti apsaugine tvorele.
Patikrinkite, ar ne per karštas vanduo
Kad išvengtume sužalojimų vonios kambaryje, pirmiausia reikia būti atidiems ir nenuplikyti vaiko per karštu vandeniu. Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje apie 2000 vaikų kreipiasi į skubios pagalbos skyrių dėl nusiplikimo karštu vandeniu vonioje, apie 500 vaikų iki 5 metų amžiaus dėl šios priežasties patenka į ligoninę. Per 20 tokių atvejų baigiasi mirtimi. Todėl visuomet būtina patikrinti, ar vanduo nėra per karštas. Negalima pilti karšto vandens į vonią, kai joje jau yra vaikas.
Siekiant išvengti nusiplikymų karštu vandeniu, vonioje rekomenduojama įrengti termostatinius vandens maišytuvų vožtuvus, temperatūros reguliatorius, kurie užtikrintų, kad iš čiaupo tekančio vandens temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 50 ⁰C. Taip pat negalima palikti vaiko maudytis vonioje be priežiūros ar prižiūrint kitam vaikui. Vonios kambaryje reikia naudoti neslystantį kilimėlį.
Vaikštynė – papildoma rizika
Daugelis tėvų mano, jog kūdikių vaikštynės jų vaikams padės išmokti vaikščioti ar jų vaikai bus saugūs, kol suaugusieji atliks namų ruošos darbus. Mokslininkų nuomone, tai nėra tiesa: vaikštynės tik slopina vaiko gebėjimą pradėti vaikščioti ir sukelia sužalojimų riziką.
Daugelyje Europos šalių, tokiose kaip Švedija, Graikija ir Portugalija, kūdikių vaikštynės yra susijusios su ypač dideliu sužalojimų skaičiumi, palyginti su kita vaikų priežiūros įranga. Jos lemia daugybę nudegimų, kritimų, apsiplikinimų, apsinuodijimų. Vaikštynė gali kelti pavojų vaiko saugumui, kadangi padidėja nekontroliuojamas vaiko mobilumas, jo galimybės daugiau pasiekti. Europos vaikų sužalojimų prevencijos ekspertai ragina uždrausti kūdikių vaikštynių naudojimą, kadangi jų teikiama nauda yra abejotina ar jos visai nėra, o sužalojimų rizika išauga. Kanada jau yra įgyvendinusi kūdikių vaikštynių laikymo, naudojimo ir prekybos jomis draudimą ir net numačiusi griežtas sankcijas šių reikalavimų nesilaikantiesiems.
Kiemas taip pat turi būti saugus
Kiemuose bei vaikų žaidimo aikštelėse taip pat yra didelė nelaimingų atsitikimų rizika. Dažniausiai vaikai kieme susižaloja nukritę nuo kopėčių, karstyklių, sūpynių, medžių, pastolių, susižeidžia į aštrius tvorų ar vartų kraštus, pasimauna ant aštrių tvoros strypų. Todėl sūpynės ir kiti vaikams žaisti skirti kiemo įrenginiai turi būti saugios konstrukcijos. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis ar karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos). Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, užapvalinti. Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių pastatų ar pastatų likučių. Taip pat kieme negali būti griovių su vandeniu, duobių. Įvairios talpos su vandeniu turi būti uždengtos. Negalima vaikų palikti be priežiūros maudytis baseine. Nenaudojamą baseiną, kuris turi būti aptvertas apsaugos tvorele, reikia uždengti arba iš jo išleisti vandenį. Kieme esant vandens šuliniui, jis turi būti uždengtas užrakinamu dangčiu.
Taigi, siekiant išvengti vaikų traumų, reikia stengtis visomis įmanomomis priemonėmis užkirsti kelią vaikų sužalojimams: kurti saugią vaikams aplinką, pašalinti riziką, naudoti saugią įrangą ir, be abejo, atsakingai prižiūrėti vaikus.
Straipsnį pagal Lietuvos ir tarptautinius informacijos šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Irma Bukotienė
