6 iš 10 lietuvių mano per mažai judantys ir valgantys nesveikai, ir tokiu gyvenimo būdu dauguma yra nepatenkinti. Keisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyvesniais ir atsisakyti žalingų įpročių norėtų kas antras, rodo apklausa.
60 proc. gyventojų įsitikinę — jie maitinasi nesveikai. O 52 proc. apklaustųjų pripažino per mažai judantys. Netinkamai besimaitinantys dažniausiai nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, o fizinio aktyvumo labiausiai trūksta vyresnėms nei 36 m. moterims.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas teigia, kad gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nekinta jau kelerius metus. Anot jo, šis tyrimas dar kartą patvirtino, kad didesnė dalis visuomenės propaguoja nesveiką gyvenimo būdą.
„Žmonių sveikatos raštingumas nėra žemas. Žmonės supranta, kad jų mitybos įpročiai yra netinkami, kad jų fizinis aktyvumas per mažas. Tai yra gerai. Kur aš įžvelgiu problemą, kad žmonės visa tai supranta, jie norėtų keisti įpročius, bet jų vis tiek nekeičia“, — teigia prof. R. Stukas.
Daugiau judėti gyventojams lengviau nei sveikiau valgyti. Kad jie maitinasi tinkamai, mano tik maždaug kas penktas apklaustasis (23 proc.). Sveika mityba dažniausiai gali pasigirti jaunos ir vidutinio amžiaus moterys. Savo fiziniu aktyvumu patenkinti 38 proc. apklaustųjų. Fiziškai aktyviausi — jauni, iki 35 m. vyrai.
Likusiems gyventojams sunku pasakyti, ar jų mitybos įpročiai tinkami, o fizinis aktyvumas — pakankamas.
Trūksta motyvacijos keisti įpročius
Ne visi gyventojai, manantys, kad jų gyvenimo būdas netinkamas, norėtų jį keisti. Maitintis sveikiau, daugiau judėti ir atsisakyti žalingų įpročių norėtų kas antras — 49 proc. apklaustųjų. Trečdalis respondentų (33 proc.) savo gyvenimo būdu patenkinti.
„Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventi sveikiau labiausiai norėtų tie, kurie jau dabar pakankamai sveikai maitinasi ir daug juda. 65 proc. gyventojų, manančių, kad jų mitybos įpročiai geri, ir 53 proc. manančiųjų, kad jie pakankamai judrūs, norėtų gyventi dar sveikiau.
Pasak Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. R. Stuko, žinių apie sveiką gyvenimo būdą gyventojai turi pakankamai, tačiau to neužtenka, kad jie gyventų sveikiau.
„Niekas neprivers žmogaus sveikai maitintis, jeigu jis pats nenorės. O kad jis norėtų keisti įpročius, jam turi būti sukuriama motyvacija būti sveikam. Rasti tą motyvaciją žmogui turi padėti specialistas, akivaizdžiai parodydamas, kas yra blogai jo organizmui ir sveikatai, jeigu jis nesveikai maitinasi ir per mažai juda. O tiems, kurie iš tikrųjų gyvena sveikai, galėtų būti kokios nors paskatinamosios priemonės. Nes vien žinių ir kalbų apie sveiką gyvenseną neužtenka“, — sako prof. R. Stukas.
