Pirmadienis, 12 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Žukauskas. Kažkas papuvo universitetų karalystėj?

Artūras Žukauskas, www.alkas.lt
2015 12 09 18:17
2
VU rektorius prof. Artūras Žukauskas | V. Jadzgevičiaus nuotr.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas | V. Jadzgevičiaus nuotr.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas | V. Jadzgevičiaus nuotr.
VU rektorius prof. Artūras Žukauskas | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Nerimstantys ginčai tarp „filosofų“ ir „pramonininkų“, politikų blaškymasis tarp studijų „kokybės“ ir „prieinamumo“, sudriskusio universitetų tinklo „optimizavimas“, paklydusiųjų tarp universitetų ir sveiko proto dejonės viešojoje erdvėje, iš didelio rašto išvykę iš krašto abiturientai ir iš mažo rašto komentuojantys interneto klientai – visa tai tarytum byloja apie gilėjančią Lietuvos aukštojo mokslo krizę, kurios priežasčių visų pirma reikia ieškoti mūsų vertybėse. Ta proga verta prisiminti paprastus vertybinius dalykus, kurie šimtmečius formavosi Europoje – šiuolaikinės civilizacijos lopšyje. Daugelį atsakymų į vertybinius klausimus galima rasti Edinburgo universiteto profesoriaus pensininko Džefrio Boltono (Geoffrey Boulton) paskaitoje „Kam reikalingi universitetai?“, kurią neseniai jo maloniu sutikimu paviešinome Vilniaus universiteto naujienų portale.

Mąstymas ar specialybė?

Ši dilema randasi dėl netinkamai ir ne vietoje vartojamo jungtuko „ar“. Atsakymas yra juokingai paprastas: universitetai yra skirti tam, kad talentingi jaunuoliai gautų ir tą, ir tą. Būtent išugdyto gebėjimo analizuoti, kritiškai vertinti bei giliai suprasti dalykus ir gautų profesinių žinių bei įgūdžių derinys ir yra, anot Boultono, ta stebuklinga „alchemija“, kuri yra svarbiausia pažangos varomoji jėga. Profesinės žinios ir įgūdžiai yra reikalingi tam, kad universiteto absolventas sugebėtų iškart įsitraukti į esamą darbo rinką, tačiau žinios greitai sensta, o darbo rinka kinta. Tuo tarpu išlavintas protas pravers prisitaikant prie kintančio pasaulio ir reaguojant į iššūkius, kuriuos šiandien sunku numatyti. Čia verta prisiminti garsią Alberto Einsteino mintį, kad vaizduotė yra svarbesnė už žinias, nes pastarosios yra ribotos, o pirmoji yra beribė. Jaunuoliui, siekiančiam vien profesinių žinių ir įgūdžių, neverta gaišti laiką universitete ir rašinėti laiškų ministrei, tam yra kitokios mokymo įstaigos.

Dalykiškumas ar tarpdalykiškumas?

Tarpdalykinių studijų svarba dažnai suprantama kaip kelių profesijų įgijimas, universiteto auklėtiniui palengvinantis kelią į darbo rinką, o darbdaviui padedantis vienu šūviu nušauti du zuikius. Pasigirsta ir kritiškų balsų, kad dėl tokio „dvejinimosi“ esą nukenčia profesinio pasirengimo kokybė. Tačiau moderniuose universitetuose į tai žiūrima daug plačiau – kaip į mąstymo galimybių išplėtimą, mąstymo, kuris leidžia persijungti iš vienos dalykinės srities į kitą, ugdymą, taip pat kaip į naujų pažinimo erdvių ties skirtingų mokslų sandūra atvėrimą. Kitais žodžiais tariant, tarpdalykinės studijos skirtos ne tiek tam, kad studentas gautų dvigubą žinių ir profesinių įgūdžių bagažą, bet labiau tam, kad jo galva gebėtų sintezuoti žinias, persijungti į šiandien dar neegzistuojančias mąstymo kategorijas ir įsisavinti ateityje atsirasiančias profesijas.

Mokslas ar verslas?

Universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų įtaka verslui tradiciškai yra suprantama per daug tiesmukai. Moksliniai tyrimai universitete visų pirma yra reikalingi tam, kad būtų galima kaupti ir gryninti žinias, sužadinti studentų vaizduotę ir parengti juos veikti sunkiai numatomoje ateityje. Tuo tarpu tiesioginis universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų poveikis ekonomikai yra nedidelis net tokiose valstybėse kaip JAV. Boltonas (Boulton) cituoja neseną McKinsey pasaulinio instituto išvadą, kad pagrindinis ūkio augimo variklis yra „gabių žmonių atliekama technologijų sklaida po didžiuosius ekonomikos žaidėjus ir tų pačių gabių žmonių kuriamos su technologijomis nesusijusios inovacijos“.

Kitais žodžiais tariant, didžiausią įtaką verslui daro ne tiesioginis mokslinių tyrimų rezultatas, o į verslą atėję tuose tyrimuose dalyvavę universitetų absolventai, kurie greta profesinių įgūdžių yra gavę išlavintą instinktą suprasti ir ieškoti prasmės.

Kita vertus, universitetai yra socialiai atsakingos institucijos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl jų pareiga yra padėti verslui savo kompetencijomis ir infrastruktūros galimybėmis. Mokslininkas neturi teisės atsisakyti suteikti tyrimų paslaugas verslui. Taip pat, jei vedamas smalsumo ir pažinimo aistros jis atranda ką nors praktiško, jo neatsiejama pareiga yra pasirūpinti, kad šios žinios taptų viešuoju ar privačiuoju gėriu. Todėl universitetų mokslininkai patentuoja ir licencijuoja išradimus, kuria pradedančiąsias įmones, konsultuoja įmones ir įstaigas, rašo straipsnius profesinėje ir mokslo populiarinamojoje spaudoje, dalyvauja socialinėje ir kultūrinėje plėtroje.

Internetas ar auditorija?

„Tinklinio universiteto“ koncepcija yra kai kurių entuziastų aukštinama panacėja, atvesianti į visuotinį išsilavinimą ir klestėjimą. Tačiau, anot Boltono, šios koncepcijos esmė mažai kuo skiriasi nuo greito maisto restoranų tinklo, kur standartinis produktas brukamas standartinį skonį turintiems valgytojams. Tikras universitetas yra skirtas talentams ugdyti, o kiekvienas talentas yra savitas ir nestandartinis; talentui „greito maisto restoranas“ netinka. Todėl internetinės studijos yra naudingos universitete tiek, kiek jos išvaduoja dėstytojus nuo rutininių, standartinių dalykų dėstymo ir leidžia jiems daugiau laiko skirti individualiam darbui su talentais.

Senas ar jaunas?

Universitetas yra vieta, kur naujos žinios randasi susiduriant skirtingoms idėjoms ir protams. Čia turi dirbti įvairaus amžiaus dėstytojai ir mokslininkai, nes patirties ir išminties sandūroje su jaunatviška energija randasi nuostabūs dalykai. Garsusis Silicio slėnis prasidėjo nuo to, kad Nobelio laureato profesoriaus Shockley auklėtiniai nesutiko su jo pesimistine nuomone apie silicio elektronikos perspektyvas ir šalia gimtojo Stenfordo unversiteto įkūrė savo įmonę („Fairchild Semiconductors“). Ne veltui sakoma, kad jei senas profesorius teigia ką nors esant įmanoma, ko gero, tai išties yra įmanoma, bet jei jis teigia ką nors esant neįmanoma, vis dėlto tai, matyt, yra įmanoma. Tačiau kas kitas, jei ne jis, paskatina diskusiją, kurios metu talentingi jaunuoliai išmoksta abejoti, kritikuoti, suprasti ir pasitikėti savo žiniomis bei intuicija?

Pamankštinus smegenines senų kaip pasaulis universitetinių vertybių aiškinimusi, lengviau suvokti „tautinius universitetų ypatumus“ ir paieškoti atsakymų į mums, paskutiniams Europoje krikštytiems, paskutiniams išmokusiems rašto ir pirmutiniams eilėje prie „struktūrienos“ dalybų, rūpimus klausimus.

Išsilavinimas ar diplomas?

Pirmaudami Europoje pagal studijuojančių universitetuose jaunuolių procentus, klumpam lygioj vietoj. Šalis su milžiniška gyventojų, turinčių universiteto diplomą, bet stokojančių tikro universitetinio išsilavinimo, dalimi apgaudinėja save ir kitus. O melo kojos trumpos – po tariamu patrauklumu investuotojams ir studijų „prieinamumu“ naiviems tautiečiams iš tikro slypi universitetinio išsilavinimo devalvavimas, nekompensuojamas gabiausių žmonių praradimas, ribotas gebėjimas kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir adekvačiai reaguoti į iššūkius. Kiek Lietuvai reikia universitetų ir studijų programų? Lygiai tiek, kiek šalis pajėgi išmokslinti talentų, aprūpintų stebuklingu dviejų dalykų – gebėjimo bei noro gilintis į esmę ir profesinio parengimo, leidžiančio įsilieti į darbo rinką – lydiniu, o ne indulgencija nuo fizinio darbo, vadinama diplomu. Šitoks požiūris leistų greta egzistuoti dideliam ir mažam, specializuotam ir daugialypiam, moderniam ir klasikiniam universitetams. Užuot desperatiškai stengiantis sulopyti nykstančių universitetų „tinklą“, galima, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, sukurti rimtą universitetų tinklaveiką virtualioje erdvėje, tinklaveiką, kuri leistų standartinius dalykus dėstyti naudojant pačius geriausius masinius internetinius kursus, o sutaupytą dėstytojų laiką ir kitus išteklius skirti nestandartiniam unikalių talentų ugdymui.

Kokybė ar kiekybė?

Atsakymas į šį klausimą, atrodytų, paprastas. Universitetai yra skirti talentams ugdyti, o ir dėstyti juose ne kiekvienam duota. Kokybė ir kiekybė, ypač esant ribotiems ištekliams, yra nesuderinami dalykai. Aukštojo mokslo prieinamumui didinti receptas yra senas ir paprastas – kolegijos.

Atlyginimas ar garbė?

Ne paslaptis, kad universitetuose dėstytojai mokslininkai dirba ne vien už atlyginimą. Tyrėjo smalsumo ir aistros suprasti tenkinimas, taip pat džiaugsmas matyti savo paties išlavintų talentų pasiekimus yra ne mažesnė paskata, kuri remiasi vertybėmis. Kitaip tariant, čia dirbama tiek už pinigus, tiek už garbę. Tačiau viskam yra ribos – valstybei egoistiškai eksploatuojant vertybinę paskatą, padariniai bus labai liūdni. Talentai ir talentų ugdytojai neina į gatves, nestreikuoja. Jie tyliai „balsuoja kojomis“ – neišgyvendami vien iš dvasinių vertybių kraunasi lagaminus ir keliauja ten, kur garbė suprantama kitaip nei kompensacija už nepakeliamą darbo krūvį ir socialinį užribį. Akademinio skurdo pateisinti nėra kuo. Keniatos universitete (antro tūkstantuko pabaiga pasauliniame reitinge) Kenijoje (vienam gyventojui tenkantis BVP – 1358 JAV doleriai) profesoriaus atlyginimas yra apie 1500 eurų plius butpinigiai ir kelionpinigiai nuvykti į darbą. Vilniaus universitete (501–550 vieta) Lietuvoje (16 445 JAV dolerių) profesoriaus atlyginimas nesiekia 1200 eurų ir jokių „-pinigių“. Nuo 2009 m. šalyje vidutinis atlyginimas išaugo 13,5 proc., o studijų krepšeliai vidutiniškai buvo indeksuoti tik apie 0,5 proc. Kitaip tariant, vieniems (dirbantiems universitetuose) vertybinės garbės prisidėjo 13 proc., o kitiems (skirstantiems valstybės išteklius) jos, matyt, tiek pat sumažėjo.

Taigi kas papuvę lietuviškojoje universitetų karalystėje? Visų pirma – tai vertybinis pamatas. Pasiklydus vertybėse, sunku suformuoti veiksmingą valstybės strategiją, susiorientuoti taktiniuose ir operatyviniuose valdymo lygmenyse. Pamatinių vertybių nepaisymas pasireiškia sumaištimi mintyse ir veiksmuose, ėda universitetų sistemą iš vidaus ir daro ją pažeidžiamą iš išorės. Lietuvos universitetų sistema yra draskoma prieštaringų nuostatų, niekaip neapsisprendžiant, ar ji yra vienas iš svarbiausių visuomenės branduolių ir pažangos variklių, ar našta valstybei ir socialinis darinys, kuriam negalima leisti nuskęsti, idant nepablogėtų kokie nors rodikliai. Laimei, universitetinės vertybės išlieka, tik galvas susitvarkyti belieka.

 Autorius yra Vilniaus universiteto rektorius, profesorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujuoju Vilniaus universiteto rektoriumi tapo prof. A.Žukauskas
  2. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  3. Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų
  4. Geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetas priartėjo prie 500-tuko
  5. L.Kazlavickas. Kokį rojų žada naujoji Užimtumo didinimo programa?
  6. M.Kundrotas. Regionų mirtis – neišvengiamybė ar valios stokos pasekmė?
  7. P. Gylys. Ką būčiau pasakęs pasaulio lietuvių ekonomikos forume
  8. N.Mačiulis. Kokių specialistų reikės Lietuvai?

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Gerbiamam rektoriui says:
    5 m. ago

    O kiek eiliniai lektoriai uždirba VU ir ar pasidomėjot, gerb rektoriau, kokiais krūviais jie dirba!

    Nemanykit, kad dirbsim tik dėl garbės. Įdomu, kaip bus su tuo mokslu, kai visi jauni mokslininkai iš Lietuvos emigruos 🙂

    Tad priniausia reiktų sumažinti krūvius – lektorius taip pat žmogus, tad turi teisę į laisvalakį.
    Antra – nei 500 eurų (“į rankas”) nesiekianti alga – tikrai neskatina užsilikti VU.

    P.s., nežinojau, kad profesoriai uždirba net 1200 eurų. Tad kodėl toks milžiniškas atotrūkis???

    Atsakyti
    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
      5 m. ago

      Taigi rektorius aiskiai pasake: ” profesoriaus atlyginimas nesiekia 1200 eurų”. Nesiekia, reiskia nesiekia nors tu ka! Rektorius kukliai nutylejo savo atlyginima? Ko gero labai labai sunku valdyti profesorius, kuriu alga nesiekia….
      Tiek to. Svarbiau kas kita…. kas turi susigaudyt tose vertybese ir is straipsnio neaisku, ka gi VU Rektorius siulo? Jei nieko nesiulo, tai gal nesusigaudo vertybese ir nes savo kedeje sedi? O tada butu negrazu ir atlyginima gauti! Taigi ka siulo VU Rektorius? Tenka skaityti spaudoje ka siulo kiti rektoriai. Susisjungti, atsijungti, persesti, pertvarkyti, pagerinti, suoptimizuoti, pakelti kokybe, na ir t.t. O ta kokybe taip sunku kelti, kad ir koksai simtatukstantinis atlyginimas visai visai ne pro sali. Reikia naujo straipsnio apie rektoriu atlyginimus…. nes kaip suprantu, jie nebezino ka daryti!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

R. Karbauskis. 130 Dulkio punktų absurdiškais sprendimais lakstančių

2021 04 09
unsplash.com nuotr.

Patikslinus tęstinio profesinio mokymo reikalavimus daugiau ilgalaikių bedarbių galės sugrįžti į darbo rinką

2021 04 02
Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Lietuvos švietimo taryba teikia Vyriausybei siūlymus dėl studijų finansavimo keitimo

2021 03 29
Ministerija ir šiemet skatins jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

Ministerija ir šiemet skatins jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

2021 03 25
idas Gedvilas | asmen. nuotr.

A. Gedvilas. Ar pro atsiveriantį Overtono langą Lietuvoje pradedamos riboti konstitucinės žmonių laisvės?

2021 03 24
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių

Renginys „Išsilavinimas ir karjera 2021“ atsakinės į besirenkančiųjų studijas klausimus

2021 03 21
Tyrimas: nors jaunimas nori kurti savo verslą, daugelį stabdo baime patirti nesėkmę

Tyrimas: nors jaunimas nori kurti savo verslą, daugelį stabdo baime patirti nesėkmę

2021 03 20
Juozas Augutis | VDU nuotr.

Kijeve atidarytas Baltistikos centras

2021 03 19
Mokslas pristato naujoviškus ir neturinčius sau lygių gaminius

Mokslas pristato naujoviškus ir neturinčius sau lygių gaminius

2021 03 18
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

2021 04 12
Kodėl per karščius maistą tvarkyti reikia itin atsakingai?
Gamta ir žmogus

Per mėnesį išmetama iki 5 kilogramų maisto

2021 04 12
Gamta | vstt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Norint turėti gražią veją – svarbu neskubėti

2021 04 12
„Shutterstock“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip neapsigauti internete

2021 04 12
Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius
Gamta ir žmogus

Ar maitintis vegetariškai reiškia maitintis sveikai?

2021 04 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Gamta ir žmogus

Gydomuosius tepalus reikia naudoti atsakingai

2021 04 11
Automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Visi eismo duomenys – vienoje vietoje

2021 04 11
Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą
Lietuvoje

Naujasis keltas keleivius plukdys jau liepą

2021 04 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nesuprantančių? apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • dabar LRT + Nikžentaitis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • LosAngeles apie G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi
  • Per mėnesį išmetama iki 5 kilogramų maisto
  • M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Norint turėti gražią veją – svarbu neskubėti

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 607; komentarų: 4
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 483; komentarų: 8
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 405; komentarų: 4
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 349; komentarų: 15
  • D. Kepenis: Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos sistemą (video) peržiūrėta: 326; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Karbauskis. 130 Dulkio punktų absurdiškais sprendimais lakstančių

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
1
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Ingridos Šimonytės Vyriausybei nesiseka. Tai jau galima drąsiai konstatuoti. Kaip ir faktą, kad mūsų šešėlinės Vyriausybės raginimai šiai Vyriausybei neuždaryti...

Skaityti toliau

Patikslinus tęstinio profesinio mokymo reikalavimus daugiau ilgalaikių bedarbių galės sugrįžti į darbo rinką

by Ditė Česėkaitė
2021 04 02
0
unsplash.com nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė tęstinio profesinio mokymo įstatymo pataisoms ir atidavė projektą tolesniems svarstymams. Parlamentaro Luko Savicko pateiktos pataisos leistų...

Skaityti toliau

Lietuvos švietimo taryba teikia Vyriausybei siūlymus dėl studijų finansavimo keitimo

by Ditė Česėkaitė
2021 03 29
1
Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Lietuvos švietimo taryba šios dienos posėdyje aptarė pasiūlymus Vyriausybei dėl studijų finansavimo. Siūlymai suformuluoti įvertinus užsienio šalių gerąsias studijų finansavimo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Nesuprantančių? apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
  • dabar LRT + Nikžentaitis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • LosAngeles apie G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotraukos)
  • Kaunas mano, jog apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Aistė apie Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
vstt.lt nuotr.

Lietuvos kultūros paveldą bandoma patraukliai susieti su Lietuvos karine istorija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai