Rugsėjo 16 d. paskelbtame tarptautiniame universitetų reitinge „2014-2015 QS World University Rankings“ tarp geriausių pasaulio universitetų pateko 4 Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų įvertintas VU – jis šiemet užėmė 551-600 vietą. Į 701+ kategoriją kaip ir pernai pateko dar trys Lietuvos universitetai – VGTU, VDU ir KTU.
„Lietuvos aukštųjų mokyklų pozicijos antrus metus iš eilės išlieka stabilios – dinamiškoje universitetų aplinkoje įsitvirtinome tarp geriausių pasaulyje. Tai rodo, kad galime konkuruoti tarptautiniu mastu pritraukdami geriausius studentus ir dėstytojus, tačiau taip pat įpareigoja ir toliau gerinti studijų ir mokslo kokybę“, – reitingus komentavo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
„QS World University Rankings“ reitingas skelbiamas jau daugiau nei dešimt metų iš eilės. Aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademikų (40 proc.) ir darbdavių (10 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (20 proc.), citavimo indeksą (20 proc.), užsienio dėstytojų dalį (5 proc.) ir tarptautinių studentų skaičių (5 proc.).
Reitingo sudarytojai teigia, kad vis aukštesnes vietas pasaulyje užima universitetai, kurie skatina mokslinius tyrimus ir specializuojasi technologijų srityje. Taip pat geriau vertinamos tos aukštosios mokyklos, kurios kuria inovacijas ir pritraukia tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus finansavimą tyrimams.
„2014-2015 QS World University Rankings“ reitingo viršūnėje didelių pasikeitimų nėra. Geriausiu pasaulyje jau trečius metus iš eilės pripažįstamas Masačusetso technologijos institutas, antrąją vietą dalijasi iš trečiosios pakilęs Kembridžo universitetas ir Londono imperatoriškasis koledžas, pernai užėmęs penktąją vietą, toliau rikiuojasi Harvardo ir Oksfordo universitetai bei Londono universiteto koledžas.
Universitetus „QS“ sąrašui atrinko pagal jų teikiamo išsilavinimo kokybę, pagal tai, kiek baigusių universitetą pradeda dirbti, pagal studentų ir dėstytojų skaičių (kiek vienam dėstytojui tenka studentų), mokymo standartus ir studentų užsieniečių skaičių.
Susiję straipsniai:
- Pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge – net keturi Lietuvos universitetai
- Kaune vienuoliktą kartą vyks Aukštųjų mokyklų mugė
- Priimamos nevalstybinių aukštųjų mokyklų paraiškos unikalių studijų programų finansavimui
- Kauno universitetų rektoriai sieks atkurti istorinį Lietuvos universitetą
- Seime pristatyti siūlymai dėl Lietuvos universitetų sujungimo
- Užsienio mokslininkų patirtis Lietuvos aukštosioms mokykloms
- Lietuvos studentai gali stažuotis aštuoniolikoje šalių
- Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
- Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaito tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
- Skirta parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Vilniaus dizaino kolegijoje Lietuvos ir užsienio specialistai ieškos efektyvių sprendimų, kaip integruoti meno srities profesijų studentus į darbo rinką
- Lietuvos aukštosios mokyklos jau pasiruošusios pasirašyti studijų sutartis
- Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka
- KTU mokslininkai kuria naują mokomąją įrangą Lietuvos kariuomenei
- Kūrybinės industrijos – sparčiai augantis Lietuvos ekonomikos sektorius
- Lietuvos kosmoso misiją pirmasis pradės KTU palydovas (video)
- Pirmųjų Lietuvos palydovų pakilimą į kosmosą vėlina ir oro sąlygos
- Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
- Parodoje „Studijos 2014“ bus galima pamatyti lietuviškų kosminių palydovų prototipus
- Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
- Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
- Lietuvos socialinei politikai trūksta orientacijos į žmogų
- Aukštosios mokyklos renkasi studentus rotuoti kas metus
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
- Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
- Tyrimas: moksleiviai dažniausiai linkę rinktis socialinių mokslų ir biomedicinos studijas
- Po paplidomo priėmimo studijuoti pakviesta per 7 tūkst. stojančiųjų
- Išeivijos lietuviai gali gauti paramą studijoms Lietuvoje
