R. Alaunis. Rusijos karinė intervencija Sirijoje prieš terorizmą. Kas prieš ką kariauja?

Rusija įsitraukė į karą prieš teroristus Sirijoje puikiai žinodama, kad bus didelis politinis spaudimas, kad neturės didelio geografinio ir karinio pranašumo, kad jų žingsnis bus labai rizikingas. Rusijos viešoji nuomonė nebuvo labai palanki Rusijos karinėms operacijoms Sirijoje.

Todėl Rusijos karinė vadovybė turėjo pabrėžti, kad Rusijos karinė intervencija Sirijoje prieš teroristus yra grynai dėl Rusijos nacionalinių interesų. Tačiau Rusija nedislokavo didelės kariuomenės Sirijoje, kaip daugelis tikėjosi. Be to, Rusija su JAV susitarė, kad karinių operacijų metu viena kitai netrukdys. Tad koks tikrasis Rusijos karinės intervencijos tikslas Sirijoje ir kokia atsitraukimo iš karo prieš terorizmą strategija? Taigi, trumpai apžvelgsiu Rusijos karinės intervencijos prieš terorizmą Sirijoje esminius aspektus.

Kas yra „Islamo Valstybė“?

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad „Islamo Valstybė“ dar vadinama Daesh yra ne valstybė, o didžiulė tarptautinė, užsienio šalių gerai koordinuota ir finansiškai remiama teroristinė organizacija. „Islamo valstybės“ kariuomenei užsienio valstybės, tame tarpe kai kurios NATO valstybės suteikia politinę, logistinę, žvalgybinę, bei karinio planavimo paramą.

„Islamo Valstybės“ teroristinė organizacija Sirijoje, tai JAV, Vakarų ir Saudo Arabijos 8-ame 20 a. dešimtmetyje įkurtos ir išplėtotos Al-Qaedos tęsinys.

Vakarai ir jos sąjungininkai Saudo Arabija, Kataras ir NATO narė Turkija akivaizdžiai atlieka šį didelį tarptautinį „Islamo Valstybės“ rėmimą. „Islamo Valstybės“ teroristų ginklų ir amunicijos tiekimo keliai eina tiesiogiai iš Turkijos.

JAV/NATO tikrasis tikslas Sirijoje ne kova prieš terorizmą, o suskaldyti ir sugriauti Siriją, kurią po to būtų galima naudoti būsimam karui prieš Iraną ir Rusijos Kaukazo regioną.  JAV strategija išliko ta pati – apginkluoti teroristus kovojančius prieš prezidentą Bašarą Asadą (ir taip pakeisti Sirijos santvarką, bei vyriausybę.

Sirijoje vyksta ne pilietinis karas ir ne sukilimas, kaip oficialiai teigiama. Į Siriją iš visos Europos, Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalių vyksta islamo džihadistų mirties daliniai ir teroristai, kurie žudo vietinius Sirijos gyventojus.

Rusijos karinės intervencijos Sirijoje tikslas

Sirijos vyriausybės prašymu 2015 rugsėjo 30 Rusija pradėjo karinę intervenciją Sirijoje prieš „Islamo Valstybę“ ir kitas teroristines grupuotes. Nežiūrint karinių operacijų apimties, atliktų užduočių, pasiektų pergalių, tačiau Rusijos karinių oro pajėgų kontingentas Sirijoje buvo labai mažas. Pati karinė intervencija buvo ribota laike. Tad akivaizdu, kad Rusijos karinės pajėgos nebuvo tiesiogiai skirtos sunaikinti „Islamo Valstybę“.

Nors Rusija oficialiai teigia, kad Sirijoje yra apie 20 tūkst. Islamo kovotojų, tačiau realiai jų yra apie 200 tūkst.

Pirmasis Rusijos karinės intervencijos tikslas buvo užkirsti JAV – Turkijos karinei invazijai į Siriją. Antrasis tikslas buvo suteikti ribotą, bet vis tiek labai svarbią karinę ir moralinę paramą Sirijos kariuomenei. Trečiasis tikslas buvo suteikti Sirijai šiuolaikiškas oro gynybines sistemas. Tačiau ir šios sistemos yra labiau skirtos ribotai atakai, o ne globaliam karui atlaikyti. Todėl tuo pačiu metu Rusija susitarė su Iranu dėl priešlėktuvinių raketų S-300 pardavimo ir taip užsitikrino sau saugumą šiame regione.

Rusijos karinė intervencija Sirijoje buvo daugiau politinė, nei karinė. Rusija tuo pačiu metu privertė derėtis JAV su Sirija, kol galiausiai Maskva susitarė su Vašingtonu, kad Sirijos prezidentas gali likti valdžioje. Rusija toliau siekia, kad ir kitos Artimųjų Rytų regiono šalys, tarp jų Iranas, įsitrauktų į karinius veiksmus prieš teroristus. Lapkričio mėnesio pabaigoje prezidentas Putinas tam tikslui lankėsi Irane.

Rusijos intervencijos įtaka Sirijos vyriausybinių pajėgų karo eigai

„Islamo Valstybės“ teroristai greitai prisitaikė prie Rusijos karinių antskrydžių: jie greitai suprato, kad nepaisant to, kaip intensyviai Rusija bombarduoja teroristus, Rusija turi ribotą poveikį priešakinėm fronto linijom. Per pirmuosius du mėnesius Rusijos karinės oro pajėgos tik keletą kartų suteikė ribotą karinę paramą iš oro Sirijos karinėms pajėgoms Latakijos provincijoje.

Rusijai pradėjus karinius veiksmus Sirijoje teroristai greitai prisitaikė ir perėjimo į puolimą keliuose frontuose priversdama Sirijos armija siųsti papildomas pajėgas į šiuos regionus. O tai savo ruožtu neleido Sirijos armijai sukoncentruoti pakankamai kariuomenės prieš jų pasirinktus taikinius ir pasiekti persilaužimą fronte. Sirijos armija buvo priversta persigrupuoti ir iš puolimo pereiti į gynybą. Be to, per 4 metus karo Sirijos kariuomenė prarado labai daug gyvosios jėgos. Dešimtys tūkstančių jaunų vyrų vengiančių kariauti pasitraukė iš Sirijos ir tapo pabėgėliais Europoje.

Tačiau praėjus dviem mėnesiams Rusijos karo aviacija palaipsniui pradėjo padėti Sirijos armijai tiesioginiuose mūšiuose. Tokių karinės aviacijos pajėgumų Sirijos armija anksčiau neturėjo. O tai pradėjo keisti karo eiga Sirijos vyriausybei palankia eiga.

Teroristų kerštas – numuštas Rusijos keleivinis lėktuvas 9268

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos karinių veiksmų Sirijoje, spalio 31 „Islamo Valstybės“ teroristai numušė Rusijos keleivinį lėktuvą 9268 virš Sinajaus pusiasalio ne tam, kad Rusija nutrauktų karinius veiksmus, kurie nebuvo labai reikšmingi, o tam, kad Rusija įsitrauktų ir į sausumos karinius veiksmus Sirijoje ir taip patirtų didelių nuostolių.

Tačiau, Rusija išnaudojo savo lėktuvo katastrofa tolesniems kariniams veiksmams Sirijoje pateisinti. Keršijant Rusija neabejotinai panaudos ir specialiąsias sausumos pajėgas Sirijoje. Atsižvelgiant į tai, Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje gali virsti globaliniu karu prieš terorizmą. Putinas įspėjo, kad medžios teroristus kur jie bebūtų. Rusija gali pradėti medžioti atskirus Persijos įlankos šalių veikėjus remiančius Sirijos teroristus. Rusijos karas su „Islamo Valstybės“ teroristais, tai Rusijos karas su tarptautinį terorizmą palaikančiomis valstybėmis. Rusijos kariniai veiksmai prieš teroristus Sirijoje „riboti laike“, jau tapo neriboti.

Tačiau kaip tik tokį tikslą ir turėjo „Islamo Valstybės“ teroristai – didinti karinį konfliktą. O tai rizikinga pačiai Rusijai, kuri tapo teroristų taikiniu tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. Taip Rusija pamažu įsitraukia į karą Sirijoje be nepakankamai aiškios atsitraukimo strategijos.

Kodėl Rusija pradėjo naudoti strateginius bombonešius?

Rusijos karinių oro pajėgų kontingentas Sirijos karinėje oro bazėje Latakijos mieste yra per mažas, kad suduotų realų smūgį „Islamo Valstybei“. Rusija neturi tokių karinių pajėgumų, kurių šiame Artimųjų Rytų regione turi JAV. Nežiūrint to, Rusijos karinės pajėgos turint tik 50 karo lėktuvų ir savo turimą žvalgybinę informaciją pasiekė reikšmingų laimėjimų. Techninių galimybių dislokuoti daugiau lėktuvų Sirijoje Rusija neturi. Rusijos Khmeimim oro pajėgų bazė Sirijoje jau buvo perkrauta. Todėl Rusija buvo priversta naudoti ilgojo nuotolio aviacija – strateginius bombonešius galinčius bet kokiu oru gabenti strategines sparnuotąsias raketas. Taip Rusija padvigubino savo karinius oro pajėgumus Sirijoje. Todėl dabar Rusijos aviacija suduoda didelį smūgį „Islamo Valstybės“ teroristų logistikai, ryšiams ir infrastruktūrai. Rusija jau subombardavo „Islamo Valstybės“ nelegalų naftos tiekimo tinklą. Rusijos strateginiai bombonešiai nedaro tiesioginės įtakos teroristų kovotojams, tačiau tai atveria galimybę Rusijos sraigtasparniams tiekti tiesioginę karinę pagalbą Sirijos pajėgoms.

Turkijos kerštas – numuštas Rusijos karo lėktuvas

Dar nuo 2012 metų JAV/NATO ir Persijos įlankos šalys siekė sukurti saugią buferinę zoną Sirijos šiauriniame pasienyje teroristams vadinamiems „sukilėliams“ siekiantiems nuversti Sirijos prezidentą Asada (Assad). Paryžiaus 11/13 išpuoliai tik suteikė antrą pretekstą išplėsti karą Sirijoje, todėl nieko nelaukdamos JAV ir Turkija paskelbė karinę operaciją, kuri turėjo apsaugoti beveik 100 km Turkijos – Sirijos pasienio. Būtent šiame Alepo provincijos šiauriniame regione (tarp Jarabulus ir Afrino miestų) yra pagrindinis koridorius, per kurį Al-Qaeda ir Al-Nusra Frontas sudarantys „Islamo Valstybę“ gaudavo ginklus ir kovotojus. Tačiau šį koridorių buvo beveik beuždaranti vietinių Kurdų ir Sirijos vyriausybinė kariuomenė. JAV ir Turkijos įkurtai saugiai zonai artėjo pavojus. O išpuoliai Prancūzijoje vėl sugražino viltį JAV ir Turkijai išsaugoti šią saugią zoną. Lapkričio 17 JAV ir Turkija pradėjo karines operacijas perimdamos Sirijos pasienyje esančią „saugią zoną“, kurioje veikė JAV remiami „nuosaikūs sukilėliai“ ir kurioje ne vienus metus vyko ginklų, bei teroristų  gabenimas iš Turkijos.

Dar anksčiau, Turkijos prezidentas Erdoganas Turkijos teritorijoje Urfa mieste buvo įkūręs slaptą ligoninę sužeistiems „Islamo Valstybės“ teroristams gydyti. Tame pačiame mieste buvo įkurta ir Al-Qaeda stovykla. Šią ligoninę skirtą gydyti „Islamo Valstybės“ teroristus prižiūrėjo Turkijos prezidento dukra Siumeje Erdogan (Sümeyye Erdoğan).

Rusijai pradėjus karines operacijas Sirijos šiauriniame pasienyje su Turkija lapkričio viduryje buvo subombarduotas teroristų naftovežių konvojus, kuris iš teroristų kontroliuojamų Sirijos teritorijų nelegaliai gabeno naftą į Turkiją. Šiame nelegaliame teroristų naftos versle dalyvavo ir Turkijos prezidento Recipo Tayyep Erdogano sūnus Bilalas Erdoganas, kurio jūrinės krovinių gabenimo kompanijos „BMZ Group Denizcilik Ltd.“ benzovežiai iš Sirijos teroristų okupuotų teritorijų gabendavo naftą į Turkiją, o iš ten Europos rinkoms, Japonijai, ir netgi Izraeliui. Šis nelegalus „Islamo Valstybės“ verslas per dieną teroristams atnešdavo mažiausiai 1,8 mln. JAV dolerių pelno. Apie šią teroristų naftos kontrabandą gerai žinojo JAV vadovaujama taip vadinama anti-teroristinė koalicija. Taigi, akivaizdžiai matyti, kad NATO narės Turkijos prezidentas, vyriausybė, slaptoji tarnyba ne kovojo, o finansiškai ir ginklais rėmė „Islamo Valstybės“ teroristus.

Lapkričio 24 Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvas Sirijos teritorijoje šiaurinėje Latakijos provincijos dalyje, netoli Turkijos sienos neperspėjęs numušė Rusijos bombonešį Su-24, kuris  vykdė anti-teroristinę operaciją prieš su Al-Qaeda ir Al-Nusra Frontu susijusią Sirijos „Turkmėnų Brigadą“. Netrukus „Turkmėnų Brigados“ teroristai prieštankiniu ginklu numušė Rusijos gelbėjimo sraigtasparnį vykusį gelbėti pilotų. Šio incidento metu žuvo Rusijos Su-24 pilotas, (kurį teroristai nušovė besileidžiantį parašiutu ore) ir Rusijos jūrų pėstininkas vykęs gelbėti pilotų. „Turkmėnų Brigadai“ vadovavo Turkijos pilietis. Tai pirmas kartas Šaltojo Karo istorijoje, kai NATO numušė Rusijos karo lėktuvą.

Po šio įvykio, prezidentas Barakas Obama ir NATO vadovybė palaikė Turkiją, kaip savo sąjungininką, tačiau neoficialiai atsiribojo nuo šio Turkijos agresijos akto ir pareiškė, kad tai ne NATO reikalas, o Turkijos – Rusijos reikalas. Taip Obama davė suprasti, kad leidžia Turkijai numušti bet kokį Rusijos lėktuvą ir netgi norėtų, kad Turkija įsiveržtų į Siriją ir taip įtrauktų į karą pačią Rusiją.

Primenu, kad 2012 metais Turkija savavališkai perstūmė Turkijos-Sirijos sieną 5 km gilyn į Siriją. Šią zoną pavertė buferine „saugia zona“ ir pagal Turkiją, kas priartėja prie Turkijos 5 km atstumu yra laikomi Turkijos priešai.

Rusija reaguodama į Turkijos agresiją nutraukė strateginio Rusijos dujotiekio į Turkiją statybą. O tai yra tai, ko siekė Vašingtonas – energetiškai izoliuoti Rusiją. Rusijos karinio lėktuvo numušimas Sirijoje buvo gerai iš anksto suplanuota provokacija. Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų skrydžiai yra koordinuojami su JAV vadovaujama anti-teroristine koalicija, kuriai iš anksto buvo praneštas Rusijos karinių lėktuvų skrydžio planas. Būtent šią tikslą informaciją JAV karinė vadovybė nutekino Turkijai. Turkija taip atkeršijo Rusijai už nutrauktą Turkijos ir „Islamo Valstybės“ teroristų naftos kontrabandos prekybą ir apsaugojo teroristus Sirijoje.

Tačiau Rusija per silpna, kad galėtų pareikalauti atsakomybės iš šalių remiančių terorizmą. Tą supranta ir Putinas, kuris siekia ne tik išvengti karo su JAV/NATO, bet ir ekonominės priešpriešos su Vakarais, kuriuos jis vis dar vadina „partneriais“ ir „kolegomis“. Be to, Rusijos kariuomenė nėra pritaikyta karui 1000 km atstumu nuo Rusijos sienų.

Ar įmanoma tarptautinė koalicija kovoje prieš „Islamo Valstybės“ teroristus?

Po teroro aktų Paryžiuje 11/13 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande siekė sudaryti antiteroristinę koaliciją, kurioje JAV ir Rusija kariautų prieš save pasiskelbusią „Islamo Valstybės“ teroristinę organizaciją. Toks bendradarbiavimas priimtinas Maskvai, bet ne Vašingtonui.

Deja, JAV neleis sudaryti Prancūzijai karinės koalicijos su Rusija kovoje prieš „Islamo Valstybę“. Šiai koalicijai įvykti, JAV prezidentas Obama iškėlė sąlyga: Rusijos prezidentas Putinas turi atsisakyti remti Sirijos prezidentą Asada.

JAV, kaip ir Prancūzija, visada norėjo pašalinti Sirijos prezidentą Asada, nežiūrint kad Prancūzija išreiškė norą bendradarbiauti su Rusija kovoje prieš „Islamo Valstybę“ Sirijoje. Tačiau Prancūzija labiau linkusi bendradarbiauti su Rusija, nei su JAV. O tai atvertų galimybę kitoms užsienio šalims prisijungti prie šio aljanso vadovaujamo Rusijos. Todėl šiam aljansui kategoriškai prieštarauja JAV.

JAV kovoje prieš terorizmą su Rusija tikrai nebendradarbiaus. Bendradarbiavimas reikštų JAV hegemonijos pabaigą. Todėl JAV spaudžia ir Prancūziją ir kitus ES šalių vadovus nesutikti dalyvauti karinėje koalicijoje su Rusija prieš „Islamo Valstybės“ teroristus.  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmoji pareiškė, kad su Rusija kovoje prieš terorizmą nebendradarbiaus. (Anksčiau prezidentė Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad pati Rusija teroristinė valstybė). Nors JAV ir jos sąjungininkai skelbia, kad jų tikslas kovoti prieš terorizmą, tačiau tikrasis JAV tikslas išsaugoti „Islamo Valstybę“.

Kada bus nugalėta „Islamo Valstybė“ ?

Po dviejų mėnesių Rusijos karinių oro pajėgų veiksmų prieš „Islamo Valstybę“ ir kitas teroristines grupuotes Rusija pasiekė daug laimėjimų, tačiau pergalės dar nematyti, nors teroristai tikrai yra sunkioje ir sudėtingoje padėtyje. Kada įvyks tikrasis lūžio taškas, kuomet teroristų pajėgos pradės byrėti labai sunku pasakyti, nes tai priklauso nuo teroristų moralės ir nusistatymo. Atsižvelgiant, kad daugelis teroristų yra fanatikai, tai gali užtrukti labai ilgai. Daugelis teroristų fanatikų nori mirti dėl savo idėjos ir svajoja patekti į dangų. „Islamo Valstybės“ teroristų tikslas teroristiniais aktais atkreipti į save dėmesį, rodo jų norą žūt būt kariauti, kuris veda prie susinaikinimo. „Islamo Valstybės“ vadai supranta, kad neįmanoma laimėti prieš visus, tad teroristai siekia suskaldyti ir sunaikinti Siriją, bei Iraką. Teroristų tikslas vienas – naikinti.

Karo prognozės

Po daugiau, kaip dviejų mėnesių kovų Sirijoje „Islamo Valstybė“ vis dar turi jėgų pasipriešinti, todėl jau atsirado būtinybė dislokuoti sausumos pajėgas. Tai galėtų padaryti Iranas.

Šiuo metu vienas iš Rusijos intervencijos tikslų yra suteikti Sirijos armijai pakankamai laiko persitvarkyti ir papildyti savo pajėgas. Rusijos karo laivynas iš Viduržemio jūros ir Kaspijos jūros leidžia sparnuotąsias raketas į „Islamo Valstybės“ taikinius Sirijoje. Milijonus kainuojančius sparnuotosios raketos paleistos iš laivų buvo daugiau parodomojo pobūdžio. Todėl Rusija naudoja ir daug Šaltojo Karo laikų bombų. Tad Rusijai karas Sirijoje reiškia ir verslą ir sparnuotųjų raketų, bombų atnaujinimą. Tuo tarpu „Islamo Valstybės“ kovotojai jau spėjo prisitaikyti prie bombardavimų ir pakeisti kariavimo taktiką, todėl strategine prasme vis labiau mažėja bombardavimų naudingumas.

Pagrindinis Rusijos karinio jūrų laivyno uždavinys buvo apsaugoti Rusijos logistiką ir teikti oro gynybą naujai pastatytai oro bazei Latakijoje. Tuo pasinaudojant Rusija padės Sirijai reorganizuoti ir perginkluoti kariuomenę. Todėl vienintelis dalykas, kurį Rusija galėtų padaryti dabar, tai padidinti modernių ginklų tiekimo srautą į Siriją. Rusija toliau spaus „Islamo Valstybės“ teroristus, tuo pačiu metu perginkluos Sirijos kariuomenę ir bandys į savo koaliciją įtraukti Vakarų sąjungininkus kovoje prieš terorizmą. Rusija negali laimėti šio karo už Sirus. Geriausia, ką gali Rusija padaryti, tai suteikti karinę pagalbą Sirijai.

Pabaigai

Karui galo nematyti. Vakarai ir toliau vykdo savižudišką politiką. Jei Vakarai nepakeis savo politikos, teroristines organizacijos iš Sirijos ir Irako persikels į Iraną, Kaukazo regioną, pietų Rusiją, Vidurinę Aziją ir toliau. Tačiau Vakarai neturi jokių rimtų ketinimų kovoti su terorizmu ir toliau tyčia kuria karus Artimuosiuose Rytuose. JAV ir pati Prancūzija susitarė dėl ginklų tiekimo su Saudo Arabija, kuri yra viena iš Sirijoje kariaujančių teroristų rėmėjų. Vašingtonas ir toliau sieks įtraukti Turkiją į karą su Rusija, o tai gali priversti prie globalinio karo su NATO aljansu.

Padėti Turkijai spręsti jos pačios sukurtą pabėgėlių problemą tolygu padėti Turkijai remti „Islamo Valstybės“ teroristus.