Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė susitiko su į Šiaulius savo karių aplankyti atvykusia Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles Fernandes. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, oro gynybos stiprinimas Baltijos regione bei tolesnė parama Ukrainai. Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei saugumas ir gynyba išlieka svarbiausiu prioritetu, o NATO pajėgų dislokavimas regione yra kalba, kurią supranta rusija.
„Esame dėkingi Ispanijai už reikšmingą indėlį į mūsų saugumą. Jie jau 9-ą kartą dalyvauja NATO oro policijos misijoje Šiauliuose. Taip pat tai – pirmoji iš NATO šalių, atsiuntusi papildomus naikintuvus į NATO oro gynybos rotacinį modelį. Rusijos elgesys šiandien nepalieka erdvės iliuzijoms – tai atvira ir ilgalaikė konfrontacija su visa Europa. Todėl mūsų gynybos investicijos turi būti sutelktos ten, kur smūgis gali kristi pirmiausia – rytiniame pasienyje. Jei čia sukursime atsparią gynybos liniją, mes atgrasysime priešo ambicijas ne tik nuo Baltijos šalių, bet ir nuo bet kurios kitos Europos sostinės.
Atsižvelgiant į pastaruosius NATO oro erdvės pažeidimus matome būtinybę Aljansui keisti mąstyseną ir nuo NATO oro policijos pereiti prie oro gynybos. Savo veiksmais rusija testuoja NATO, tad turime užtikrinti savalaikį ir efektyvų atsaką stiprindami dronų, antidroninių sistemų, taip pat antžeminius oro ir raketų gynybos pajėgumus. Tikimės, kad Ispanija ir toliau dalyvaus Lietuvos oro gynybos stiprinime”, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė.
GPS trikdžiai
Krašto apsaugos ministre atkreipė dėmesį, kad karinis orlaivis, kuriuo atvyko Ispanijos gynybos ministrė, patyrė trikdžius skrendant netoli Kaliningrado: „Be abejo, karinio orlaivio sistemos atsparesnės GPS signalo slopinimui nei civiliniuose orlaiviuose, tad Ispanijos ministrės skrydis nebuvo sutrikdytas, tačiau įspūdį šitas rusijos veiksmas tikrai paliko. Ispanija patvirtino savo įsipareigojimus mūsų saugumui ir mato poreikį imtis vieningu veiksmų stiprinant pasienio saugumą.“
Susitikime D. Šakalienė akcentavo pagrindinius Lietuvos gynybos politikos prioritetus – sąjungininkų priėmimui skirtos infrastruktūros plėtrą ir kovai parengtos pėstininkų divizijos kūrimą – tam bus skiriamos lėšos tankams, oro gynybai ir kitiems pajėgumams. Nuo 2025 m. Lietuva gynybai skirs 5,25 proc. BVP – tai bus vienas aukščiausių rodiklių NATO. Taip pat pagal Europos Sąjungos SAFE mechanizmą Lietuvai skirta 6,4 mlrd. eurų, kurie bus skirti pėstininkų divizijos sukūrimui iki 2030 m. ir Baltijos gynybos linijos įgyvendinimui.
Didelis dėmesys susitikime skirtas oro gynybos klausimams. Ministrė D. Šakalienė pabrėžė, kad bepiločių įsibrovimai yra išbandymas visam NATO, todėl būtina stiprinti Aljanso oro pajėgumus regione. Ji informavo, kad Lietuva jau vykdo operaciją prie Baltarusijos sienos, pasitelkdama antžemines priemones ir mobilias ugnies grupes, o artimiausiu metu planuoja įsigyti papildomų jutiklių ir sistemų dronams neutralizuoti.
Ispanija jau 9 kartą atsiuntė karius ir „Eurofighter Typhoon“ naikintuvus NATO oro policijos misijai Šiauliuose, o Latvijoje ir Estijoje yra dislokavusi oro gynybos pajėgumus. Ispanija taip pat dalyvauja NATO daugianacionalinėje kovinėje grupėje Latvijoje, prisideda prie karinių jūrų pajėgų buvimo Baltijos jūroje bei Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų karių ir naikintuvų dispečerių rengimo.
Parengta pagal KAM pranešimą
