Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes (tiesioginė transliacija, video)

Lapkričio 13 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes naudojantis bankroto bylomis teisme“. Spaudos konferencijoje dalyvaus Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo (TPTT) atstovė Rytų Europoje Lina Helstein ir Arūnas Banaitis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams buvo galima internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą ČIA (veikė transliacijos metu).

„Šių metų spalio 22 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo atskleista Lietuvos teismuose veikianti bankroto administratorių grupuotė, kurios veikla atitinka Baudžiamojo kodekso 25 ir 249 straipsniuose nustatytą nusikalstamo susivienijimo sąvoką. Paskelbta Pasaulio banko studija patvirtino, kad bankroto procedūros yra viena trijų pagrindinių priežasčių, trukdančių Lietuvos pažangai“, – rašoma signataro Z. Vaišvilos išplatintame pranešime.

Spaudos konferencijos rengėjai aptarė prielaidas ir priežastis, dėl kurių TPTT pradėjo bankroto bylų ir kitų bylų stebėseną Lietuvoje ir didžiąją jų dalį įvardino kaip neteisėtus įsiteisėjusius teismo sprendimus.

Pasak signataro Z. Vaišvilos ši problema Lietuvai aktuali, visų pirma dėl to, kad įsivyravo neteisėtumas. „Lietuvoje trūksta ne tik politinės valios, bet ir teisės instrumentų tam, kad būtų galima užkardinti šį neteisėtumą ir teisingumo įgyvendinimo sistemos naudojimą ne pagal paskirtį“, – teigė Z. Vaišvila.

Spaudos konferencijos rengėjai ragino nukentėjusiuosius nuo neteisėtų įsiteisėjusių teismo sprendimų burtis ir siekti, kad šie sprendimai būtų pripažinti neteisėtais, bei pateikė dalykinius siūlymus šių tikslų siekiui įgyvendinti.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Lietuvos Respublikos Seimo vaizdo įrašą:

Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje perskaitytas pranešimas:

Z. Vaišvila. Įmonių bankroto valdymo departamentas neatsiriboja nuo nusikalstamo bankroto administratorių susivienijimo. Kodėl? Kas tam sukūrė prielaidas?

2015-10-22 spaudos konferencijoje Seime atskleista Lietuvos teismuose veikianti bankroto administratorių grupuotė, kurios veikla atitinka nusikalstamo susivienijimo sąvoką. Tai adresu Jogailos g. 7 Vilniuje vienoje buveinėje veikusių UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ susivienijimas, po 2015 m. atsidengęs atvirai, nes pradėjo veikti kaip 21 fizinio asmens ir 55 įmonių grupuotė (nepastebėjau dar vienos įmonės MB „Falitas“). 2015-10-27 d. Seimo Antikorupcinės komisijos darbo grupės posėdyje Įmonių bankroto valdymo departamento naujas vadovas Remigijus Rekerta patvirtino, kad signataras Zigmas Vaišvila atkreipė dėmesį į teisingus faktus, tačiau nuo š.m. spalio 1 d. ĮBVD jau pakeitė bankroto administratorių teismams parinkimo programą, ir jokių problemų neliko. Ar tikrai?

2015-11-09 d. atsakymu R. Rekerta Z. Vaišvilai pranešė, kad ĮBVD tirs tik 6 iš 55 įmonių ir 21 fizinio asmens bankroto administratorių grupuotės veiklą – UAB „Admivita“, UAB „Ius Positivum“, MB „Admitera“, MB „Falitas“, MB „Indvita“, MB „Verivita“. Tai – ĮBVD atsisakymas tirti viso šio galimai nusikalstamo susivienijimo narių veiklą, masinį leidimų išdavimą šiai grupuotei, faktiškai esančiai vienu asmeniu, atsisakymas tirti masinį leidimų išdavimą šiai grupuotei ir panaikinti juos, atsisakymas stabdyti akivaizdžiai korupciškai veikiančią bankroto administratorių pateikimo teismui programą. Todėl šiandien pakartotinai kreipiausi į ĮBVD. Kodėl? Pažiūrėkime naujus faktus iš www.bankrotodep.lt:

a) atsisakyta tikrinti bankroto administratorės Indrės Kaušylaitės, gavusios leidimą administruoti įmonių bankroto bylas tik 2015-08-21 d., kurios administruojamų bylų skaičius per tris savaites padidėjo nuo 71 iki 89!

b) I. Kaušylaitės vadovaujamos MB „Falitas“, leidimą administruoti įmonių bankrotą gavusios tik 2015-07-31 d., administruojamų bankroto bylų skaičius jau pasiekė 46-ias! Šis atvejis išskirtinis ir tuo, kad MB „Falitas“, neturintis kitų darbuotojų, išskyrus direktorę I. Kaušylaitę, leidimą administruoti bankroto bylas gavo anksčiau nei I. Kaušylaitė, gavusi šį leidimą tik 2015-08-21 d.

c) atsisakyta tikrinti advokato Juozo Viščinio, leidimą administruoti įmonių bankrotą gavusio 2012-06-07 d., kurio administruojamų bylų skaičius per tris savaites padidėjo nuo 96 iki 118! Primenu, kad advokatas J. Viščinis yra dar ir 20-ies šios grupuotės įmonių direktorius, o dirba 21-oje jų.

d) Faktą, kad ir nuo š.m. spalio 1 d. bankroto administratorių pateikimo teismams programa dirba netinkamai ir akivaizdžiai korupciškai, akivaizdžiai patvirtina tai, kad 2015-10-19 d. vien Vilniaus apygardos teismas tą pačią dieną advokatą Juozą Viščinį paskyrė net 5 kartus – tris kartus kaip MB “Teisingas” įgaliotą asmenį ir dar du kartus kaip MB „Disfata“ įgaliotą asmenį!

Ar reikia dar akivaizdesnės atvirai vykdomos korupcinės veiklos įrodymų!? Protingi asmenys po tokios jų veiklos paviešinimo būtų susimažinę jų administruojamų bylų skaičių. Tačiau šiuo atveju, matyt, susidūrėme su fanatikas, įsitikinusiais, kad šioje valstybėje jie gali daryti viską, ką tik panorės. Rimti konkurentai Respublikos Prezidentei! Prezidentė gali ir įsižeisti, kad yra išdrįsusių net su ja lenktyniauti Lietuvoje.

Paskelbta Pasaulio banko studija patvirtino, kad bankroto procedūros yra viena trijų pagrindinių priežasčių, trukdančių Lietuvos pažangai. Kokiu būdu Lietuvoje susikūrė prielaidos tokiam primityviam vidiniam įsitikinimui, kad taip galima elgtis ir manyti, kad atsakyti dėl to nereikės?

Visų pirma, jau ne pirmi metai Lietuvoje Prezidentės iniciatyva įvestas ne tik teismų, bet ir antikonstitucinis prokurorų vykdomas teisingumas – teismas gali panaikinti prokuroro atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, bet tai neįpareigoja prokuroro pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Tiesiog rojus tiems, kurie turi reikiamą stogą prokuratūroje. Kas yra šios bankroto administratorių grupuotės „stogas“? Be „stogo“ taip veikti neįmanoma. Tačiau ir namo stogas nėra  amžinas.

Kita prielaida – bankroto procedūrų reglamentavimas. Įmonės akcininkas ar savininkas turi teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau po jos iškėlimo netenka bet kokių procesinių teisių – įmonę valdo kreditorių komitetas, kuris praktikoje uzurpuoja net kreditorių susirinkimo funkcijas. Todėl paprastai įvyksta tik pirmas ir vienintelis kreditorių susirinkimas. Paskyrus šališką administratorių, pakeisti jį praktiškai neįmanoma. Jei bankrutuojančioje įmonėje yra daug turto, tai padedant teismui, administratorius ir su juo susiję asmenys forsuoja bankroto procedūras, o teismas teisinasi tariamu viešojo intereso gynimu ir praktiškai nenagrinėja iš bankroto santykių kilusių ginčų. Štai UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos teisėjas Dainius Rinkevičius patvirtino administratoriaus UAB „Admivita“ be jokių įrodymų jam pateiktus kreditorinius reikalavimus! Tektų paieškoti įprastos teisenos civilinėje byloje atvejų, kad ieškovui nepateikus jokių įrodymų teismui, šis tenkintų ieškinį. Bankroto byloje atsakovą atstovauja administratorius, kuris pats nusprendžia už teismą, ar tenkinti potencialaus kreditoriaus reikalavimą, ar ne. Teismas tik formaliai administratoriaus jam pateiktą kreditorių lentelę patvirtina savo parašu jau valstybės vardu kaip teismo sprendimą. Tai vadinama teisingumu.

Bankroto bylos nestabdomos, dėl bankroto bylos iškėlimo negalima kasacija ir bylos atnaujinimas. Šiuo neretai suinteresuoti asmenys ir teismai dangstosi, nenagrinėdami iš bankroto bylos santykių kylančių ginčų kasacine tvarka ir prašymų dėl proceso atnaujinimo, nors formaliai tai turi daryti. Tokia neoficiali praktika. Svarbu kuo skubiau varyti arklius į priekį, nes teismas skuba pasakyti, kad atgal negrįšime – mat reikia ginti viešą interesą. Tam faktiškai talkina ir Lietuvos apeliacinis teismas, ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas. Visų pirma, bylose, kuriose matosi dideli pinigai.

Todėl teisingumas bankroto bylose yra tik formalus. Šiai situacijai apibūdinti labai tinka Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo taikoma sąvoka – neteisėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kada tokia sąvoka taikytina? Visų pirma, tada, kai bylos medžiaga akivaizdžiai prieštarauja teismo sprendimui. Teismo praktika susiklostė taip, kad nuo reikšmingos dalies įrodymų vertinimo teismas gali išvengti, pasiremdamas stebuklingu argumentu, nereikalaujančiu pagrindimo – kiti šalies pateikti įrodymai ar argumentai nėra reikšmingi bylai. Kodėl nereikšmingi? Ogi todėl, kad nereikšmingi! Visa tai grindžiama nuostata, kad teismas turi teisę vadovautis savo vidiniu įsitikinimu. Tai labai patogu, kai teismas nenori vadovautis įrodymais ir įstatymu. Be abejo, yra atvejai, kai teismui tikrai tenka priimti sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, pvz. kai įrodymų nėra, o tik priešingi šalių paaiškinimai.

Tačiau tol, kol įstatymo leidėjas nesureguliuos teisėjų atsakomybės klausimo, šis savavaldžiavimas teise valstybės vardu nebaudžiamai priimti teismo sprendimą tik vešės. Ypač supaprastinus procesą, faktiškai baigiant eliminuoti žodinį bylų nagrinėjimą. Reikia dvigubinti teisėjų ir jų padėjėjų, sekretorių skaičių, o ne Prezidentišku džigitiškumu varyti arklius į priekį, nežiūrint į nieką, ir didžiuotis spartėjančiu bylų nagrinėjimu Lietuvoje.

Labai patogu priimti reikiamus teismo sprendimus rašytinio proceso tvarka, nežiūrint į akis bylą pralaimėsiančiam, net neišklausant jo! Tai – teismo proceso parodija, o bankroto bylose žodinis nagrinėjimas – retenybė. Tad Lietuvoje iš teismo proceso faktiškai išmestas esminis teisingumo principas – šalies teisė būti teismo išklausytam. Ir bylinėjimasis neturint tam lėšų, Lietuvoje taip pat tapo beprasmiu. Kapitalizmo grimasos? Taip, ir labai skaudžios, ir lemiančios didžiulę tautiečių emigraciją.

Sukūrus tokią bankroto bylų nagrinėjimo ir atvirai korupcinę nepakeičiamų bankroto administratorių sistemą, teisingumas bankroto bylose tapo visiška parodija.

Kaip kovoti su šia sistema? Priminsiu UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos pavyzdį – teisėjas D. Rinkevičius administratoriaus UAB „Admivita“ nemotyvuotu teikimu patvirtino 1,7 mln. Lt kreditorinį reikalavimą, nors dėl to reikalavimo kitoje byloje tuo pat metu vyko teisminis ginčas. Apygardos teismo teisėjas, žinodamas tai, užsimerkęs tokiu būdu išsprendžia šį teisminį ginčą kitoje – bankroto byloje, nors žino, kad vienu metu teisme negali būti nagrinėjamos dvi bylos tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Nesame naivūs ir suprantame, kad tai ne šiaip teismo sprendimas. Kodėl jis toks, mes neturime galimybių išsiaiškinti. Tai STT pareiga. Mes galime kovoti kitomis teisėtomis priemonėmis su tokiu teisėjų ir administratorių savavaldžiavimu. Išbandžius visas teoriškai įmanomas teismo procedūras ir susidūrus su visišku tavo argumentų nenagrinėjimu teisme, kreipiausi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl UAB „FF Lizingas“ patirtos žalos atlyginimo iš administratoriaus UAB „Admivita“ ir valstybės. Mat valstybė atsako už neteisėtus teisėjo veiksmus, kurie šiuo atveju akivaizdžiai galimai nusikalstami.

Tik tada teisėjas D. Rinkevičius nusišalino nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo. Tačiau kodėl už bankroto administratoriaus ir teisėjo akivaizdžiai neteisėtus veiksmus atsakyti turi valstybė? Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo idėja dėl neteisėto, tačiau formaliai įsiteisėjusio teismo sprendimo negalėjimo vykdyti ir tokiu atveju pagrindo bylos atnaujinimui atsiradimas yra ne tik sveikintinas, bet ir mūsų žmonėms viltį suteikiantis dalykas. Būtina keisti Lietuvos civilinį procesą, numatant galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą tokiais atvejais. Tai bus kruopštus ir nelengvas Lietuvos Seimo, šio tarptautinio tribunolo ir mūsų visų, kurie susivienysime šiam bendram tikslui, triūsas. Bet jį būtina daryti, jei norime sustabdyti šį į pakalnę vis sparčiau riedantį teisingumą Lietuvoje.

Ir daryti tai būtina ne tik bankroto bylose. Tarptautinis Prigimtinės Teisės Tribunolas Lietuvoje jau vykdo ne tik bankroto bylų, bet ir vartotojų teisių gynimo bylų stebėseną.

Todėl turime vienytis šiai veiklai. Kaip? Burkimės pagal bylų ir interesų grupes, neškime į šias grupes savo bylų paruoštą medžiagą ir diskutuokime. Šiose grupėse išsirinkime jų lyderius. Taip jau yra Šiauliuose, kur 40 žmonių grupė susibūrė į šilumos vartotojų gynimo asociaciją ir ne tik pasiekė visems šiauliečiams mažiausių šildymo kainų Lietuvoje, bet ir kreipėsi jau į teismą dėl „Gazprom“ kompensacijos sumokėjimo Šiaulių dujų vartotojams. Pasirodo, ši kompensacija nutekėjo „Independence“ dujų prekiautojams. Prezidente Dalia Grybauskaite, štai kokius žmones reikia apdovanoti valstybės ordinais, o ne „Independence“ aferos sumanytojus ir įgyvendintojus! Kodėl?

Šios aferos dangstytojų manipuliacijas atskleidė vakarykštis „Respublikos“ svetainėje paskelbtas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos straipsnis „Melagingos VKEKK kainos“. „Independente“ aferos sumanytojai nebežino, kaip paslėpti kainų skirtumus, todėl privertė Valstybinę kainų ir energetikos komisiją paskelbti sąmoningai klaidinančias kainas – gamtinių dujų ir biokuro kainos VKEKK svetainėje paskelbtos skirtingais matavimo vienetais: dujų kainos nurodytos EUR/MWH, o biokuro – EUR/tne. Kadangi to neužtenka nepaviršutiniškam skaitytojui įtikinti, tai dar ir melagingus duomenis paskelbė. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos – profesionalų perskaičiavimas parodė, kad kuro kainos su pristatymu į katilinę yra šios:

biokuro – 11,8 EUR/MWh,

SGD terminalo gamtinių dujų – 48,54 EUR/MWh,

„Gazprom“ gamtinių dujų (su nuolaida) – 28,31 EUR/KWh,

Gamtinių dujų (vidurkis) – 40,33 EUR/KWh.

Todėl nedelsiant turi būti atstatydinti iš savo pareigų ir VKEKK vadovybė, ir energetikos ministras. Prezidentė pati turi suprasti savo atsakomybę dėl šios aferos, o LRT – paskelbti šią informaciją. Jei šios aferos sumanytojos ir sumanytojai bei įgyvendintojai nesupranta ar nenori to suprasti, turime visiems jiems padėti tai suprasti ne tik Seimo rinkimuose, bet jau dabar. Birželio 3-iosios grupės paskelbtas vienas neatidėliotinų sprendimų – grandiozinių elektros energijos ir šilumos gamybos šaltinių atsisakymas ir mažų statyba, visų pirma, biokuro ir kitų alternatyvių šaltinių pagrindu. Ir be abejo, skubi „Independence“ ir Visagino AE aferų sumanytojų ir vykdytojų baudžiamoji atsakomybė. Todėl nepriklausomo prokuroro įstatymo priėmimas Seime forsuote forsuotinas.

Todėl ir turime burtis pagal teisių gynimo interesus ir grupes, rinkti savo grupių lyderius, kurie jus atstovautų koordinuojant bendrus veiksmus. Mes – už Lietuvą BE MELO.