Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika

www.alkas.lt
2015 10 20 18:22
4
Nida |Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nida |Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

A.Rasakevičiaus nuotr.
A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš inercijos vis dar esame įpratę Lietuvą vadinti lietaus šalimi, tačiau klimatologai perspėja, kad artimiausiu metu toks įprotis taps vis sunkiau suprantamas. Rekordinės sausros, nusekę ar visiškai išdžiūvę vandens telkiniai bei gamtai daroma žala mokslininkus skatina ieškoti naujų sprendimų.

Jau keletą metų dėl vasarinių sausrų Lietuva susiduria ne tik su realiais masinių miško gaisrų pavojais, bet ir su kritiškai nusekusiais vandens telkiniais, džiūstančiais gruntiniais vandenimis. Šių metų rugpjūčio viduryje buvo išdžiūvę daug mažesniųjų šalies upelių. Kritinė situacija vandens telkiniuose išliko ir rudens pradžioje.

Gamtininkai perspėja dėl tokių sausrų poveikio ekosistemoms, atskiroms augalų ir gyvūnų rūšims. Teigiama, kad į prastą situaciją šiemet gali papulti ir brakonierių taikiniu tapti lašišinės žuvys. Lietuvos ūkininkai teigia, kad dėl sausros šių daržovių derlius menkesnis, o vartotojams perkant populiariausias daržoves teks plačiau nei įprasta atverti pinigines.

Tačiau kol klimatologai ir gamtininkai gūžčioja pečiais, sakydami, kad lietaus neužsakysi, mokslininkų teigimu, reali alternatyva sausrų nustekentoms upėms egzistuoja.

„Žemos patvankos hidroelektrinės iš tiesų galėtų tapti vienu iš būdu užtikrinti minimalų būtiną vandens lygį Lietuvos upėse net ir ekstremalių sausrų laikotarpiu. Tas pats galioja ir potvynių daromai žalai, kurią tokiu būdu galima būtų valdyti. Tačiau bet kokia su hidroelektrinėmis susijusi alternatyva Lietuvoje ne tik apipinta seniai atgyvenusiais mitais, bet ir nepagrįstai įstatymiškai apribota“, – pažymėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto profesorius Petras Punys.

Anot jo, įrengus ar atnaujinus žemos patvankos hidroelektrines, atsirastų galimybė ne tik užtikrinti minimalų vandentakio vandens debitą, reikalingą, minimalioms ekosistemų gyvavimo sąlygoms, bet ir nuosekliau įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus atsinaujinančios energetikos srityje, didinti energetinę nepriklausomybę, gaminti pigią ir tvarią energiją

„Sklando daug mitų. Tiek dėl poveikio aplinkai, tiek dėl pačios technologijos. Esą hidroenergetika – neefektyvus, nykstantis energijos išgavimo būdas, kurio Vakaruose niekas nebeplėtoja. Lietuvai jis neva netinkamas, nes kalnų nėra. Tačiau faktai rodo visai ką kitą“, – teigė profesorius P. Punys.

„Kiekviena ES šalis privalėjo parengti atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) plėtros veiksmų planą iki 2020 m. Pagal juos procentinis hidroelektrinių (HE) galios augimas kai kuriose šalyse – ypač įspūdingas. Pavyzdžiui, Olandijoje, kuri žymiai lėkštesnis kraštas nei Lietuva, – beveik dvigubai (nuo 37 iki 68 MW) bei Portugalijoje – 100%. Kitose jis siekia 12-50% (Austrija, Italija, Ispanija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija). Yra šalių, kuriose augimas dar mažesnis (Suomija, Čekija, Belgija, Latvija, Vokietija, Švedija – 2-6%). Tačiau daugelyje minėtų šalių hidroenergetika yra dominuojantis AEI ir nežymus kelių procentų padidėjimas absoliučiu dydžiu reiškia šimtus megavatų. Tuo tarpu mes esame užblokavę bet kokią šio sektoriaus plėtrą“, – pabrėžė prof. P. Punys.

Pasako jo, todėl nukenčia ir laivyba Nemunu – per sekli upė kroviniams gabenti. Saikingo aukščio patvankos būtų optimaliausias sprendinys reikiamiems vandens gyliams užtikrinti, kartu generuojant pajamas iš elektros gamybos. Ir svarbiausia – mokesčių mokėtojai savo pinigų į tai nedėtų.

„Kauno miesto gyventojų teigimu, upių tėvas Nemunas šiame mieste tapo bala. Sausmečio metu jo vaga galima drąsiai keturračiais važinėti ar vystyti žemdirbystę. Dėl Nemuno vagos dugno išplovimo ir kartu vandens lygio pažemėjimo (1-2 m.) atsidengė miesto tiltų atramos, tai kelia pavojų jų saugumui. Tik žemos, lengvos konstrukcijos patvankos padėtų atstatyti istorinį vandens lygį, pagerintų upės estetinį vaizdą mieste, sudarytų palankią infrastruktūrą pakrančių rekreacijai išvystyti, o miestas priartėtų prie upės.

Lietuva gražėja, atnaujinami apleisti istoriniai vandens malūnai, puoselėjamas paveldas, sutvarkomos upės pakrantės. Deja, ne visiems iš jų leidžiama atvesti upės vandenį sukti turbinas, kurių gaminama elektra padengtų jų išlaikymą. Juk malūnas be užtvankos – ne malūnas. O keli oponentai akademikai aiškina – šios patvankos užlies dešimtis tūkstančių hektarų svarbių Lietuvai teritorijų, siūlo – „draugiškesnius“ Nemuno upei būdus – dar labiau gilinti upės vagą arba derinti laivybą prie esamų hidrologinių sąlygų“, – sakė prof. P. Punys.

„Svarbiausia, kad statant mažo patvankumo užtvankas nauda būtų įvairialypė – ne tik reguliuojamas vandens lygis, pigesnės ir tvaresnės energijos gamyba, bet ir naujos turistinės bei rekreacinės galimybės, laivybos atgaivinimas didžiosiose Lietuvos upėse, ekonominis pagyvėjimas regionuose, kuriuose dabar dramatiškai trūksta darbo. Būtina matyti platesnį paveikslą, atsižvelgti į atsiveriančias galimybes, o ne inertiškai kartoti visagalius draudimus“, – reziumavo profesorius.

Vieningo sprendimo kaip, kokios ir kur užtvankos galėtų atsirasti Lietuvos upėse – dar nėra, tačiau, pasak ekspertų, pats klausimo svarstymas, įtraukimas į savivaldybių darbotvarkes, teiktų vilties, kad netrukus galima bus atverti naują, progresyvų atsinaujinančios energetikos ir upės daugiatikslio naudojimo istorijos puslapį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tylanti vidurvasario gamta
  2. Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
  3. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  4. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  5. Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
  6. Dekoratyvinius augalus padėjo apsaugoti biologiniai preparatai
  7. Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
  8. Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke
  9. Europos botanikai iš naujo atrado Lietuvoje unikalią rūšį
  10. Lietuvos bibliotekose – aplinkosauginė akcija „Atsakingas skaitytojas“
  11. Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
  12. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  13. Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
  14. Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą
  15. Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“
  16. Europos medžio konkursą laimėjo ąžuolas
  17. Geriausiu metų gamtos fotografu išrinktas V. Paškevičius
  18. Išsaugoti senąsias gyvūnų ir augalų veisles – visų rūpestis
  19. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  20. Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?
  21. Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
  22. Lietuvoje bus vykdomi moksliniai eksperimentai su augalais
  23. Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui?
  24. Jūsų sprendimai keičia pasaulį!
  25. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  26. Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
  27. Numatyti konkretūs veiksmai išmetamų šiltnamio dujų kiekiui mažinti
  28. K. Tamašauskaitė. Po manęs – nors ir tvanas?
  29. Europos botanikai Lietuvoje rado unikalią rūšį
  30. Ką daryti susidūrus su nelauktais kaimynais – šikšnosparniais?

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    5 m. ago

    Tai gal todėl vadinosi Lietuva, kad tekdavo lieti ir lieti, kad bent koks skystas krūmokšnis ar žolės kuokštas žalias liktų…

    Atsakyti
  2. Reikia says:
    5 m. ago

    Reikia atkurti Lietuvoje sunaikintą hidrologinį tinklą (melioracijos ir kitu niekdarių sunaikintas upes, upelius, pelkes, kt. vandens šaltinius) ir želdinius (miškus, miškelius, krūmynus ir pan.),- ir jokių sausrų nestebėsime…

    Atsakyti
    • Įdomumas says:
      5 m. ago

      Čia dar klausimas ar padės visa tai. Bet atkurti būtina – bent jau žalia bus aplinkui.

      Atsakyti
  3. Geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    5 m. ago

    Kas dėl vardo “LIETUVA” tai, anot Augustino Voldemaro, šis vardas yra kilęs nuo Krivių Krivaičio Prutenio vaikaičio rikio (kunigaikščio) LITVO, kuriam dar VI a. viduryje K.K. Prutenis buvo padovanojęs žemės plotą tarp – Vyslos- Vyslos intako Bugo ir Nemuno upių! ( Augustinas Voldemaras “LA LITHUANIE ET SES PROBLEMES” Tomas I “Lithuanie et allemagne” psl.80).
    Kas dėl hidrologijos Lietuvoje ir klimato kitimo, tai pirmiausiai reikalinga susipažinti su Žemės Trečiuoju ir Ketvirtuoju geogiziniais procesais ir pažinti – kas ir kodėl vyksta bei kas ir kodėl vyks bent jau mūsų šimtmetyje ir tiktai tada modeliuoti – kas būtų geriausia ir ką reikia daryti, ir, aplamai, ar tikslinga ką nors daryti kitaip nei gamta daro?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

2021 03 03
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)

Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)

2021 02 25
Keliaujant su gyvūnais augintiniais ar siunčiant juos į užsienį, reikia laikytis reikalavimų

Neteisėtos prekybos gyvūnais stabdymui pasitelkiami ir „slapti pirkėjai“

2021 02 20
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

2021 02 10
Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti

Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti

2021 02 04
Globojami gyvūnai | vmvt.lt nuotr.

Laisvės frakcija teikia siūlymus, kaip sustiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą

2021 02 02
Pelkė | am.lt nuotr.

Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino

2021 02 02
Su gyvūnais augintiniais keliaukime saugiai

Kelionės be gyvūnų tampa neįsivaizduojamos

2021 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio

2021 03 08
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai
  • Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1247; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 967; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 633; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 525; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
0
Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

Kovo mėnesio 3 dieną švenčiame Pasaulinę laukinės gamtos dieną. Tačiau gamtoje šventės nesimato – per pastaruosius 5 dešimtmečius nustatytas spartus...

Skaityti toliau

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 03 01
0
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą

Nuo pat pandemijos pradžios daugelis didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo auginamais gyvūnais. Kai kurie netgi matė juos...

Skaityti toliau

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Lietuviškų augalų įvairovę atspindintys želdynai ir lankytojams patogi erdvė – tokios permainos numatomos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
Skautai | Lietuvos skkautija nuotr.

2018 metai paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai