Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika

www.alkas.lt
2015-10-20 18:22:01
4
Nida |Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nida |Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

A.Rasakevičiaus nuotr.
A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš inercijos vis dar esame įpratę Lietuvą vadinti lietaus šalimi, tačiau klimatologai perspėja, kad artimiausiu metu toks įprotis taps vis sunkiau suprantamas. Rekordinės sausros, nusekę ar visiškai išdžiūvę vandens telkiniai bei gamtai daroma žala mokslininkus skatina ieškoti naujų sprendimų.

Jau keletą metų dėl vasarinių sausrų Lietuva susiduria ne tik su realiais masinių miško gaisrų pavojais, bet ir su kritiškai nusekusiais vandens telkiniais, džiūstančiais gruntiniais vandenimis. Šių metų rugpjūčio viduryje buvo išdžiūvę daug mažesniųjų šalies upelių. Kritinė situacija vandens telkiniuose išliko ir rudens pradžioje.

Gamtininkai perspėja dėl tokių sausrų poveikio ekosistemoms, atskiroms augalų ir gyvūnų rūšims. Teigiama, kad į prastą situaciją šiemet gali papulti ir brakonierių taikiniu tapti lašišinės žuvys. Lietuvos ūkininkai teigia, kad dėl sausros šių daržovių derlius menkesnis, o vartotojams perkant populiariausias daržoves teks plačiau nei įprasta atverti pinigines.

Tačiau kol klimatologai ir gamtininkai gūžčioja pečiais, sakydami, kad lietaus neužsakysi, mokslininkų teigimu, reali alternatyva sausrų nustekentoms upėms egzistuoja.

„Žemos patvankos hidroelektrinės iš tiesų galėtų tapti vienu iš būdu užtikrinti minimalų būtiną vandens lygį Lietuvos upėse net ir ekstremalių sausrų laikotarpiu. Tas pats galioja ir potvynių daromai žalai, kurią tokiu būdu galima būtų valdyti. Tačiau bet kokia su hidroelektrinėmis susijusi alternatyva Lietuvoje ne tik apipinta seniai atgyvenusiais mitais, bet ir nepagrįstai įstatymiškai apribota“, – pažymėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens išteklių inžinerijos instituto profesorius Petras Punys.

Anot jo, įrengus ar atnaujinus žemos patvankos hidroelektrines, atsirastų galimybė ne tik užtikrinti minimalų vandentakio vandens debitą, reikalingą, minimalioms ekosistemų gyvavimo sąlygoms, bet ir nuosekliau įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus atsinaujinančios energetikos srityje, didinti energetinę nepriklausomybę, gaminti pigią ir tvarią energiją

„Sklando daug mitų. Tiek dėl poveikio aplinkai, tiek dėl pačios technologijos. Esą hidroenergetika – neefektyvus, nykstantis energijos išgavimo būdas, kurio Vakaruose niekas nebeplėtoja. Lietuvai jis neva netinkamas, nes kalnų nėra. Tačiau faktai rodo visai ką kitą“, – teigė profesorius P. Punys.

„Kiekviena ES šalis privalėjo parengti atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) plėtros veiksmų planą iki 2020 m. Pagal juos procentinis hidroelektrinių (HE) galios augimas kai kuriose šalyse – ypač įspūdingas. Pavyzdžiui, Olandijoje, kuri žymiai lėkštesnis kraštas nei Lietuva, – beveik dvigubai (nuo 37 iki 68 MW) bei Portugalijoje – 100%. Kitose jis siekia 12-50% (Austrija, Italija, Ispanija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija). Yra šalių, kuriose augimas dar mažesnis (Suomija, Čekija, Belgija, Latvija, Vokietija, Švedija – 2-6%). Tačiau daugelyje minėtų šalių hidroenergetika yra dominuojantis AEI ir nežymus kelių procentų padidėjimas absoliučiu dydžiu reiškia šimtus megavatų. Tuo tarpu mes esame užblokavę bet kokią šio sektoriaus plėtrą“, – pabrėžė prof. P. Punys.

Pasako jo, todėl nukenčia ir laivyba Nemunu – per sekli upė kroviniams gabenti. Saikingo aukščio patvankos būtų optimaliausias sprendinys reikiamiems vandens gyliams užtikrinti, kartu generuojant pajamas iš elektros gamybos. Ir svarbiausia – mokesčių mokėtojai savo pinigų į tai nedėtų.

„Kauno miesto gyventojų teigimu, upių tėvas Nemunas šiame mieste tapo bala. Sausmečio metu jo vaga galima drąsiai keturračiais važinėti ar vystyti žemdirbystę. Dėl Nemuno vagos dugno išplovimo ir kartu vandens lygio pažemėjimo (1-2 m.) atsidengė miesto tiltų atramos, tai kelia pavojų jų saugumui. Tik žemos, lengvos konstrukcijos patvankos padėtų atstatyti istorinį vandens lygį, pagerintų upės estetinį vaizdą mieste, sudarytų palankią infrastruktūrą pakrančių rekreacijai išvystyti, o miestas priartėtų prie upės.

Lietuva gražėja, atnaujinami apleisti istoriniai vandens malūnai, puoselėjamas paveldas, sutvarkomos upės pakrantės. Deja, ne visiems iš jų leidžiama atvesti upės vandenį sukti turbinas, kurių gaminama elektra padengtų jų išlaikymą. Juk malūnas be užtvankos – ne malūnas. O keli oponentai akademikai aiškina – šios patvankos užlies dešimtis tūkstančių hektarų svarbių Lietuvai teritorijų, siūlo – „draugiškesnius“ Nemuno upei būdus – dar labiau gilinti upės vagą arba derinti laivybą prie esamų hidrologinių sąlygų“, – sakė prof. P. Punys.

„Svarbiausia, kad statant mažo patvankumo užtvankas nauda būtų įvairialypė – ne tik reguliuojamas vandens lygis, pigesnės ir tvaresnės energijos gamyba, bet ir naujos turistinės bei rekreacinės galimybės, laivybos atgaivinimas didžiosiose Lietuvos upėse, ekonominis pagyvėjimas regionuose, kuriuose dabar dramatiškai trūksta darbo. Būtina matyti platesnį paveikslą, atsižvelgti į atsiveriančias galimybes, o ne inertiškai kartoti visagalius draudimus“, – reziumavo profesorius.

Vieningo sprendimo kaip, kokios ir kur užtvankos galėtų atsirasti Lietuvos upėse – dar nėra, tačiau, pasak ekspertų, pats klausimo svarstymas, įtraukimas į savivaldybių darbotvarkes, teiktų vilties, kad netrukus galima bus atverti naują, progresyvų atsinaujinančios energetikos ir upės daugiatikslio naudojimo istorijos puslapį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tylanti vidurvasario gamta
  2. Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
  3. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  4. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  5. Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
  6. Dekoratyvinius augalus padėjo apsaugoti biologiniai preparatai
  7. Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
  8. Natūralios gamtos oazės Verkių regioniniame parke
  9. Europos botanikai iš naujo atrado Lietuvoje unikalią rūšį
  10. Lietuvos bibliotekose – aplinkosauginė akcija „Atsakingas skaitytojas“
  11. Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
  12. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  13. Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
  14. Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“
  15. Europos medžio konkursą laimėjo ąžuolas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Tai gal todėl vadinosi Lietuva, kad tekdavo lieti ir lieti, kad bent koks skystas krūmokšnis ar žolės kuokštas žalias liktų…

    Atsakyti
  2. Reikia says:
    8 metai ago

    Reikia atkurti Lietuvoje sunaikintą hidrologinį tinklą (melioracijos ir kitu niekdarių sunaikintas upes, upelius, pelkes, kt. vandens šaltinius) ir želdinius (miškus, miškelius, krūmynus ir pan.),- ir jokių sausrų nestebėsime…

    Atsakyti
    • Įdomumas says:
      8 metai ago

      Čia dar klausimas ar padės visa tai. Bet atkurti būtina – bent jau žalia bus aplinkui.

      Atsakyti
  3. Geofizikas ir proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Kas dėl vardo “LIETUVA” tai, anot Augustino Voldemaro, šis vardas yra kilęs nuo Krivių Krivaičio Prutenio vaikaičio rikio (kunigaikščio) LITVO, kuriam dar VI a. viduryje K.K. Prutenis buvo padovanojęs žemės plotą tarp – Vyslos- Vyslos intako Bugo ir Nemuno upių! ( Augustinas Voldemaras “LA LITHUANIE ET SES PROBLEMES” Tomas I “Lithuanie et allemagne” psl.80).
    Kas dėl hidrologijos Lietuvoje ir klimato kitimo, tai pirmiausiai reikalinga susipažinti su Žemės Trečiuoju ir Ketvirtuoju geogiziniais procesais ir pažinti – kas ir kodėl vyksta bei kas ir kodėl vyks bent jau mūsų šimtmetyje ir tiktai tada modeliuoti – kas būtų geriausia ir ką reikia daryti, ir, aplamai, ar tikslinga ką nors daryti kitaip nei gamta daro?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Katė | pixabay.com nuotr.

Ką privalu žinoti apie kasdienę katės priežiūrą?

2023 11 19
Pristatant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias | fabula.lt nuotr.

Grąžinant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias

2023 11 18
Atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas jau kviečia lankytojus | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas jau kviečia lankytojus

2023 11 13
Medžioklės bokštelis | am.lrv.lt nuotr.

Svarstoma, ką leisti ir ką drausti medžioklėje

2023 11 09
Šuo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

L. Jonausko siūlo spręsti gyvūnų laidojimo poreikį

2023 11 03
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja pakeistos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės | am.lrv.lt nuotr.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo pakeistos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės

2023 11 03
Netinkamai prižiūrimas patalpų oras gali sukelti alergijas

7 paslaptys, kaip sukurti jaukią namų aplinką

2023 10 31
Vėlinės | iki.lt nuotr.

Kaip rūpintis kapais vėstant orams?

2023 10 31
Laukiniai gyvūnai | Asociatyvi nuotr.

Jei galvojate įsigyti laukinį gyvūną

2023 10 28
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Rudenį žaliųjų erdvių priežiūra nesibaigia

2023 10 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas PAPILDYTA

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Vitaminas E – naudingas ne tik grožiui
  • Kava – ir po eglute, ir į puodelį
  • Kas svarbiausia įrengiant vonios kambarį?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ką privalu žinoti apie kasdienę katės priežiūrą?

by Ditė Česėkaitė
2023 11 19
0
Katė | pixabay.com nuotr.

Jeigu auginate katę ir norite, kad ji visada jaustųsi gerai bei atrodytų gražiai, reiktų ne tik pasirūpinti jos tinkama ir...

Skaityti toliau

Grąžinant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias

by Kristina Aleknaitė
2023 11 18
0
Pristatant tarą galima išsaugoti Lietuvos girias | fabula.lt nuotr.

Užstato sistema Lietuvoje kasmet padeda apsaugoti gamtą nuo tūkstančių tonų pakuočių atliekų. Nuo šiol sistema padės išsaugoti senąsias Lietuvos girias....

Skaityti toliau

Atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas jau kviečia lankytojus

by Kristina Aleknaitė
2023 11 13
0
Atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas jau kviečia lankytojus | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Nuo lapkričio 13-os dienos, 85-erių metų istoriją menantis Lietuvos zoologijos sodas, po daugiau negu dvejus metus trukusios renovacijos, atveria vartus....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pavyks? apie Valstybinių miškų urėdija ir sambūris „Girių spiečius“ siekia konstruktyvaus bendradarbiavimo
Kitas straipsnis
Skautai | Lietuvos skkautija nuotr.

2018 metai paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai