Vaikštinėjant po pievas, kartais akį patraukia keistas vaizdas – ant augalų stiebų ar lapų susitelkusios baltos putos. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo tarsi kažkieno paliktos seilės ar net augalo ligos požymis…
Iš tikrųjų, tai vienas įdomiausių vabzdžių pasaulio reiškinių – putinės cikados lervutės slėptuvė. Šias putas sukuria putinių cikadų lervos. Lietuvoje dažniausiai aptinkama paprastoji putinė cikada (lot. Philaenus spumarius), kuri yra viena labiausiai paplitusių šios grupės rūšių Europoje.
Jos lervos minta augalų sultimis, tačiau dėl neįprastos mitybos turi nuolat apdoroti didelius skysčio kiekius. Perteklinį skystį ji išskiria ir, maišydama su oru, sukuria purias putas.
Putų sluoksnis palaiko drėgmę ir temperatūrą, apsaugo lervutę nuo kaitrios saulės spindulių. Be to, po baltu putų apvalkalu pasislėpusi lerva tampa sunkiau pastebima plėšrūnams – paukščiams, vorams ir kitiems vabzdžiams.
Jei atsargiai praskirtume putų sluoksnį, viduje pamatytume mažą lervutę. Dažniausiai viename putų gumulėlyje gyvena viena lerva. Vėliau ji virsta suaugusia cikada. Suaugusios putinės cikados jau nebegamina putų, tačiau pasižymi kitu įspūdingu gebėjimu – gali šokinėti neįtikėtinai toli.
Nors putų gausa ant vieno augalo gali atrodyti neįprastai, tai yra įprasta vabzdžių gyvenimo ciklo dalis. Nedidelis lervučių skaičius augalui paprastai didelės žalos nepadaro.
Tad pastebėję baltų putų gumulėlį ant augalo, neskubėkite jo nuvalyti. Prieš jus – mažas, bet labai išradingas vabzdžio kūrinys. Šios putos primena, kad net paprasčiausioje pievoje ar pakelės žolėje vyksta sudėtingas gyvenimas.
Kiekvienas toks radinys leidžia pažvelgti į gamtą iš arčiau ir dar kartą įsitikinti, koks įdomus gamtos gyvių gyvenimas.
Parengta pagal Anykščių regioninio parko grupės pranešimą
