Knyga apie savanorius įsikūnijo į 11 paminklų (nuotraukos)

Kauno rajonas Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų pasitinka pasipuošęs knygos
formos paminkliniais suoleliais. Šie atminties simboliai pastatyti pakaunės miesteliuose
palaidotiems 1919–1920 m. savanoriams.

Šią savaitę simboliniai knygos-suoleliai atsirado šalia Ramučių kultūros centro bei Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, o penktadienį Garliavoje planuojamas projekto „Pakaunės krašto Vyties Kryžiaus kavalierių įamžinimas“ baigiamasis renginys.

„Nesitikėjau, kad mano knyga per trumpą laiką persikūnys net į vienuolika paminklų“, – šypsojosi Vilius Kavaliauskas, knygos „Pakaunės krašto karžygiai“ autorius. Žurnalistas keletą metų važinėjo po pakaunės miestelius, bendravo su kraštotyrininkais, istorikais, archyvuose ieškojo nuotraukų ir dokumentų.

Kauno krašto žmonių didvyriškumas ginant Lietuvos nepriklausomybę 1919–1920 m. V.
Kavaliauskui padarė didžiulį įspūdį. Knygos autorius tvirtina, kad tai buvo daugiausia paprasti žmonės – vyrai ir moterys, kurie norėjo būti laisvi ir dirbti savo tėvų žemę.

Žurnalisto surinktame pakaunės krašto savanorių sąraše – 645 pavardės. Net 96 iš jų yra pelnę Vyties Kryžius. „Vien Jonučių kapinėse palaidota daugiau didvyrių, nei jų buvo visoje
Žemaitijoje“, – tvirtina V. Kavaliauskas.

Savivaldybės lėšomis išleista knyga „Pakaunės krašto karžygiai“ sulaukė didelio pasisekimo: ja naudojasi istorijos mokytojai, mokiniai, savo artimųjų pavardžių ieško savanorių giminaičiai.

Sutelkė bendruomenes

Pasirodžius knygai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ėmėsi dar vienos iniciatyvos – buvusių valsčių centruose įamžinti Vyties Kryžiaus kavalierių atminimą. Į talką jis pasikvietė skulptorių Danielių Sodeiką ir architektę Violetą Beigienę, kurie pasiūlė meninį sprendimą – atverstos knygos paminklinį suolelį.

Projekto finansavimo klausimą pavyko išspręsti pasitelkus pakaunės krašto žmonių patriotiškumą. Vilkijos paminklinio suolelio statybą parėmė žinomas šio krašto mecenatas Česlovas Tallat Kelpša, Karmėlavos – Ramučių žemės ūkio bendrovė, Samylų – UAB „Inžineriniai tinklai“. Čekiškėje pečius surėmė septynios, Raudondvaryje – penkios šeimos. Neveronyse atsirado 9 rėmėjai.

Prie Zapyškio paminklinio suolelio lėšomis ir darbu prisidėjo 13 šeimų, 9 įstaigos ir 13 asmenų. Garliavoje vietos verslininkų ir pavienių asmenų lėšomis pastatyti net du suoliukai. „Žmonių ilgai raginti nereikėjo“, – tvirtino projekto vadovė, Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Gyvos istorijos pamokos

Paminklų atidengimas pakaunės miesteliuose vyko visą pusmetį. Pirmas suoliukas pastatytas ir atidengtas balandžio 17 d. Raudondvaryje, dalyvaujant Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

Visuose renginiuose aktyviai dalyvavo vietos bendruomenių nariai, jaunieji šauliai. Babtuose, Garliavoje, Samyluose ir kitose vietose vyko gyvos istorijos pamokos.

„Ypač sujaudino susitikimai su buvusių savanorių giminaičiais, praeities įvykių liudininkais“, – prisiminė meras V. Makūnas.

Atidengiant paminklinį suolelį Ramučiuose jaudulį sunkiai tvardė buvusio Kauno karo muziejaus trimitininko, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Jurgio Pratkevičiaus anūkė Valentina Raškevičienė ir proanūkė Jurgita Raškevičiūtė-Tumosienė. Moterys savitai įprasmino savo senelio atminimą. Prieš keletą metų, pardavusios savanorio žemę, mama ir dukra pinigus investavo į privataus vaikų darželio „Baibokynė“ statybą.