1919–1920 m. pakaunės savanorių vardus ketinama įamžinti netradicinės formos paminklais – suolelio funkciją turinčia pusiau atversta istorijos knyga.
Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį.
„Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus“, – sumanymą aiškino architektė.
Paminklą turėtų supti pasagos forma pasodinti raudoni žemaūgiai krūmai. Želdinių spalva ir forma, V. Beigienės įsitikinimu, taip pat turi simbolinę prasmę.
Šiam atminties ženklui istorijos knyga su išrašytais pakaunės krašto karžygių vardais pasirinkta neatsitiktinai. Tai yra neseniai pasirodžiusios žurnalisto Viliaus Kavaliausko knygos „Pakaunės krašto karžygiai“ tąsa.
Pirmasis paminklas jau netrukus atsiras Zapyškio seniūnijoje, antrasis – Raudondvaryje. Vėliau ir kitose Kauno rajono vietose – buvusiuose valsčių centruose. Iš viso numatyta pastatyti dvylika suolelių. Didesnis memorialas planuojamas Garliavoje besikuriančiame Kaimynystės parke.
Istorinių šaltinių duomenimis, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę 1919 metais išėjo šimtai Garliavos, Babtų, Čekiškės, Raudondvario, Vandžiogalos, Lapių, Vilkijos, Zapyškio vyrų. Vilniui atsidūrus priešo rankose, Kaunas ir jo apylinkės tapo kovos už valstybės išlikimą centru. „Lietuvos savanoriai mums – šviesos orientyrai. Iš jų gyvenimų galima mokytis, juos kelti gražiu pavyzdžiu jaunimui“, – tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kavaliauskas savo knygoje suskaičiavo: net 96 vyrai ir moterys iš pakaunės krašto arba atgulę į jo žemę yra pelnę Vyties Kryžius. Dar gausesnė Kauno krašto savanorių armija – „Versmės“ leidyklos duomenimis, joje mažiausiai 645 pavardės.
Jo, tai labai gražus sumanymas. Ir kiti miesteliai galėtų tokiu pavyzdžiu pasekti. Arba ir dar išradingiau.