Ketvirtadienis, 9 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ar dar toli Lietuvai iki gydymo kaniterapija?

www.alkas.lt
2014-10-14 09:00:40
36
PERŽIŪROS
0
Pirkdami iš šunų daugintojo prarandate ne pinigus, o draugą

Nora.Vingos Vaiškūnaitės nuotr.

Vingailės Vaiškūnaitės nuotr.
Vingailės Vaiškūnaitės nuotr.

Šuo pabučiuos nieko nesiūlančią ranka, jis išlaižys žaizdas ir skaudulius, atsiradusius po susidūrimų su žiauriu pasauliu. Skurdžiaus šeimininko miegą jis saugos tarsi princo. Šios George Graham Vest, 19 a. amerikiečių politiko, geriausiai žinomo dėl savo įspūdingos kalbos apie šunis, išsakytos mintys tapo kaniterapijos principais. Kuomet specialiai dresuoti šunys padeda susidoroti vaikams, suaugusiems ar senyviems žmonėms su jų emocijomis, psichikos, socialiniais ar raidos sutrikimais.

Kaniterapija, kitaip, terapija su šunimis, savo istoriją skaičiuoja nuo Antrojo pasaulinio karo metų kai kapralas Viljamas Vynas (William Wynn) apleistame mūšio lauke rado suaugusią Jorkšyro terjero patelę ir pavadino ją Smoky. Kalytės sugebėjimai gydyti atsiskleidė tuomet, kada kapralas užsikrėtė viena iš džiunglėse paplitusių ligų ir buvo paguldytas į ligoninę. Kai Viljamas ėmė atsigauti, jo draugai atnešė šunelį į ligoninę. Kapralas ėmė sparčiau sveikti, o šunelis iš karto tapo populiarus tarp kitų sužeistų kareivių. Smoky kaip terapijos šuo savo karjerą tęsė 12 metų, per ir jau po Antrojo pasaulinio karo.

Kam reikalinga kaniterapija?

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektoriaus Mindaugo Paleckaičio, kaniterapija – tai  bendravimas su šunimi. Šis bendravimas skirtas žmonių psichikos, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa yra derinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu. トPats terminas kaniterapija – dar visai „jaunas“ žodis, jam tik dveji metai. Šis terminas buvo priimtas pasiūlius Lietuvių kalbos komisijos specialistams ir reiškia terapiją (sveikatinimą) su šunimis, (canis – lotyniškai šuo)“, – sakė Mindaugas Paleckaitis.

3 kaniterapijos lygiai

Paklaustas, kuo kaniterapija padeda žmogui ir kaip vyksta kaniterapijos užsiėmimai, Mindaugas teigė, kad kaniterapijos užsiėmimai skirstomi į tris lygius: susitikimą su šunimis, mokomuosius užsiėmimus su šunimis bei terapiją. „Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirmųjų dviejų lygių edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai, kuriems reglamentavimo nereikia, tačiau tam tikros nuostatos, taisyklės yra reikalingos. Pirmojo lygio kaniterapija – susitikimai su šunimis – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas. Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi, kaip elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė, mokantis kitų dalykų (šuns dalyvavimas mokymosi procese). Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos“, – teigė specialistas.

Ar Lietuvoje šunys jau gydo?

Mindaugas Paleckaitis pabrėžė, jog Lietuvoje tikrieji kaniterapijos užsiėmimai dar nevyksta, tačiau jau trys metai vykdomi pirmojo kaniterapinio lygmens užsiėmimai – susitikimai su su šunimis. Be šio pirmojo žingsnio neįmanoma žengti tolesnių, rimtesnių užsiėmimų link, kurie skirti tam tikro sutrikimo (pvz., autizmas, hiperaktyvumas) korekcijai. „Tolesnius žingsnius jau pradedame žengti padedami patyrusių vadovų-psichologų, kinologų bei LSMU slaugos fakulteto studentų, kurie pradėjo tikslinį tiriamąjį kaniterapinį darbą su minėtus sutrikimus turinčiais vaikais“, – kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros lektoriaus Mindaugas Paleckaitis.

Tinkamiausios kaniterapijai šunų veislės

Anot Mindaugo, kaniterapijai svarbūs daugelis šuns ypatumų: dydis, kailio spalva bei ilgis. Labradorai, auksaspalviai retriveriai, haskiai, samojedai, niūfaundlendai, spanieliai ir daugelis kitų talkina kaniterapija užsiimančiai komandai. Pagal įvairiose šalyse galiojantį Kaniterapeutų kodeksą,  šuo turi dirbti be prievartos, vykdyti komandas, tad parinkdami tokius šunis specialistai bendrauja su šunų klubais ir ieško tinkamų šiai terapijai.

„Jau šiandien kvalifikuotų specialistų komanda gali apmokyti šunis, skirtus konkrečiam pacientui gydyti, tačiau priešakyje dar laukia šuns testavimas, kuriam naudojamas specialus egzaminas“, – sakė specialistas pridurdamas, kad Lietuvoje yra keli apmokyti ir specialius sertifikatus gavę šunys, tad pirmojo lygio kaniterapijos užsiėmimus galima vykdyti jau šiandien. Specialiai apmokytų specialistų, deja, dar nėra paruošta Lietuvoje.

Lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja palaiko kaniterapijos idėją

Kaniterapijos idėją Lietuvoje palaiko lietuviškų naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintoja AB „Kauno Grūdai“. „Viena iš mūsų kompanijos veiklos sričių, kuri nuolatos auga ir plečiasi – naminiams gyvūnams skirtų produktų gamyba ir prekyba. Kruopštaus ir atsakingo darbo patirtis bei nuolatos priimami novatoriški sprendimai leido įsitvirtinti Lietuvos ir Pabaltijo šunims ir katėms skirto ėdalo rinkose. Manome, kad kaniterapijos plėtojimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis, todėl esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su LSMU dėl kaniterapinės veiklos plėtojimo mūsų šalyje, remiame  kinologijos mokslinio edukacinio centro veiklą ir mokslinius tyrimus“, – teigė AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.

Belieka pasidžiaugti, kad mūsų šalyje yra dėmesį kaniterapijai skiriančių kompanijų ir tam neabejingų savo srities specialistų, kurie skirdami laiko ir pastangų stengiasi, kad vieną dieną specialiai paruošti šunys ir žmonės iš tikrųjų galėtų gydyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulinės sveikatos dieną gydytojai-klounai sulaukė paramos iš vaistininkų
  2. Įvertinti mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumai nedžiugina
  3. Užsikrėtusiųjų tymais daugėja: registruojami nauji šios infekcinės ligos atvejai
  4. Vaikų tuberkuliozei Lietuvoje stabdyti vienijamos specialistų pastangos
  5. Seimas 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais
  6. Vilniuje užregistruoti nauji meningokokinės infekcijos atvejai
  7. Vaikų sveikatos metais Lietuvoje atidaromas sveikiausias vaikų lauko darželis
  8. Mokiniai, rinkdamiesi maistą, mažiausiai kreipia dėmesį į jo kainą ir sveikumą
  9. Menas ir grožis padeda sveikti
  10. VLK primena tėveliams, kad vaikų dantys apsauga nuo karieso dengiami nemokamai
  11. Sveikos šeimos ir Vaikų sveikatos metai: užauginsime paliegėlius, „zombius“ ar sveikus vaikus?
  12. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  13. Erkės nukauna net šunis
  14. Birštonas pristatė naująjį ženklą
  15. Neišnaudoti pievų lobiai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

NATO viršūnių susitikimas
Lietuvoje

Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos

2026 07 09
Elektra
Lietuvoje

Elektros tinkų atnaujinimui jau skirta beveik 150 mln. eurų. 

2026 07 09
Paštomatas
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas per pusmetį skaičiuoja beveik 10 mln. siuntų

2026 07 09
Pavilnionių parkas
Gamta ir žmogus

Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė

2026 07 09
Vandenilis
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė pirmojo Lietuvoje Vandenilio įstatymo projektui

2026 07 09
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Pasirašytas memorandumas su Norvegija dėl jūrinių pajėgumų vystymo 

2026 07 09
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva kartu su Lenkija kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą

2026 07 09
Radioaktyvios atliekos
Lietuvoje

Laukiama visuomenės pastabų dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės

2026 07 09
Hugues de Fouilloy, De claustro animae, XIV amžius
Istorija

Senųjų dokumentų istorijos atsiveria plačiau: Nacionalinė biblioteka tapo specialiąja Europos bibliotekų konsorciumo nare

2026 07 09
Ainų kultūros dienos
Istorija

Ainų kultūros dienos Palangos burmistro J. Šliūpo muziejuje

2026 07 09
„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę
Architektūra

„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę

2026 07 09
Per 1944 m. bombardavimą susprogdintas namas Tilto ir Dariaus ir Girėnų gatvių kampe, Kudirkos Naumiestyje. 1947 m. K. Kavaliūno
Istorija

Sugrįžimas į Širvintą: V. Kudirkos muziejus pasakos sunaikinto miesto istoriją

2026 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos
  • Elektros tinkų atnaujinimui jau skirta beveik 150 mln. eurų. 
  • Lietuvos paštas per pusmetį skaičiuoja beveik 10 mln. siuntų
  • Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė

Kiti Straipsniai

Vaikai

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04
Sveikata

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Sveikata | sam.lt nuotr.

Ministerija atnaujino dienos chirurgijos paslaugų tvarką

2026 07 02
Sveikata

Gydymas be priemokų: numatytos dvi išimtys, kada gali būti prašoma sumokėti

2026 07 02
Pinigai

Nuo liepos padidėjo vaiko išlaikymo išmoka

2026 07 02
Sveikata

Medikai jau gali konsultuoti iš nutolusios darbo vietos

2026 07 01
Šeima

Seimas svarstys Prezidento pasiūlymą tėvams numatyti laikiną nulinį GPM

2026 07 01
Maisto ruoša virtuvėje

Cinkas ir imunitetas: kodėl šis mineralas toks svarbus?

2026 06 29
Paspirtukas

Vasarą vaikų sužalojimų važiuojant paspirtukais padaugėja iki trijų kartų

2026 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Seimui pristatyta naujos Vyriausybės programa
Kitas straipsnis
Aroundtheplate.org nuotr.

Lietuviškas medus – ypatingos kokybės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai